Aš mintimis vis aplankau gimtinę,
Prisimenu – pavasariais ji visiškai žila.
Ir tarsi pamatau: tarp sodo medžių vaikštinėja
Po didelių darbų atėjus pailsėt mama.
Sode išgirsta ji nuostabų, darnų bičių chorą.
Nereikia jam nei dirigento, nei natų.
Bitelės turi vieną taurų norą –
Kiekvieną pavaišinti medumi saldžiu.
Molinėje puodynėje pakvimpa pienas,
Ant ajerų naminė duona neseniai kepta.
Mama lyg tas vijurkas sukasi per dieną
Ir vis šmėžuoja skarele balta.
Taip noris švelniai sulaikyti ją už rankos,
Pasisodinti ant suolelio po vyšnia.
Bet ji pirštu parodo, kad jau debesėliai renkas,
Ir greit išbėga grėbliu nešina.
Neliko sodo, kuris medumi kvepėjo,
Nebesurastum ir suolelio po balta vyšnia.
O aš vis ieškau tos baltos mamos skarelės,
Kuri kaip paukštė plaikstės vėjo nešama.
Genutė ZAKARAUSKIENĖ
Mamos skarelė
Parašykite komentarą
Video rekomendacijos:
Taip pat skaitykite:
Loading ...
