Lietuvos šimtmečiui atminti – paminklas prie Germanto ežero

Liepos 5 dieną prie Germanto ežero atidengtas paminklas, skirtas atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti.
Paminklas atsirado miškininkų iniciatyva. Idėjos autorius – Telšių miesto garbės pilietis, ilgametis Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislavas Banys. Skulptūros autorius – Osvaldas Neniškis.
Akmeniniam paminklui sukurti buvo panaudoti akmenys, suvežti iš vietų, kur buvo atsodinti miškai.
Aurelija SERVIENĖ
Urėdijų reforma
Susirinkusiuosius į renginį pasveikino naujasis Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas.
Vadovo teigimu, miškų sargai Lietuvos valstybėje atsirado 15 a. Tuomet įkurtos ir pirmosios girininkijos. Anksčiau miškininkai tarnavo Lietuvos valdovams, o šiandien – valstybei – visiems Lietuvos žmonėms.
R. Zebčiukas Telšių regioninio padalinio vadovu dirba nuo birželio 1 dienos ir tikino jau pastebėjęs stiprų padalinio darbuotojų ryšį su vietos bendruomene: „Norėčiau patikinti vietos bendruomenę, kad tą ryšį bandysime išlaikyti ir toliau. Vykdysime pradėtus objektus, o ateityje atsiras tikriausiai ir naujų vietos bendruomenei naudingų projektų. Dirbsime vietos bendruomenės labui, kad žmonės pajustų miško ir miškininkų darbo teikiamą naudą.“
Šiais metais buvusios Telšių ir Rietavo miškų urėdijos turėtų susijungti į vieną – Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninį padalinį, kuris užims visoje Lietuvoje didžiausią valstybinėje miškų urėdijoje plotą. „Mes norėtume ne tik kad visi darbuotojai išliktų, bet netgi priimti daugiau žmonių. Stengsimės ne naikinti, o vystyti veiklą“, – sakė R. Zebčiukas. Vadovas padėkojo visiems Telšių ir Rietavo miškininkams, kurie atlaikė pradėtos urėdijų reformos sunkumus, ypač laikiniems vadovams: Telšių – Artūrui Stankui ir Rietavo – Modestui Ambrozui.
Padėkos raštais apdovanoti ilgamečiai Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio darbuotojai.
Atidengtas naujas paminklas
Simbolinės paminklo atidengimo juostelės atrišti pakviesti R. Zebčiukas, B. Banys ir O. Neniškis.
Naują meno kūrinį pašventino monsinjoras Rimantas Gudlinkis: „Tikriausiai miškininkai geriau už mane pasakytų, kad jau 100 metų medžiui yra nemaža branda. Tačiau kad būtų dar brandesnis miškas, medžiai gali stovėti šimtmečiais. To mes ir linkime savo Tėvynei Lietuvai: kad ji vis dar bręstų ir būtų tvirtesnė, kokie yra tvirti mūsų medžiai ąžuolai.“
Meninis sprendimas
Gavęs užduotį įamžinti atkurtos Lietuvos šimtmetį, skulptūros autorius O. Neniškis teigė ieškojęs meninio sprendimo: „Galvojau, kad čia gamtos apsuptyje, kur laukas, miškas, ežeras, jau savaime diktuoja meninį sprendimą. Pamaniau, kad čia labiausiai tinka natūralūs, mažiau apdoroti akmenys, juk akmenys nuo seno naudojami ir skulptūroje, ir statyboje. Jei pažvelgsime kelis tūkstantmečius atgal, akmuo buvo pagrindinė statybinė medžiaga. O mums, lietuviams, akmuo yra kažkas daugiau nei statybinė medžiaga – tai labiau kaip dvasinis objektas. Juk yra net posakis: „Akmuo – šventas“.“
Architektūriniame statinyje, kuriame vaizduojamas skaičius šimtas, autorius panaudojo keletą simbolių: datos, Gedimino stulpai ir Vytis.
Sveikinimai
Renginyje dalyvavęs Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis kalbėjo apie urėdijų reformą, kuri įvedė daug neaiškumų, neramumų, sunkumų: „Kaip ten yra sakoma: „Kai mišką kerta – skiedros krenta, tai gaila, kad kartais žmonės krenta.“ Daug puikių ir gerų žmonių pasitraukė iš miškininkų tarpo – taip neturėjo įvykti. Na, bet įvyko taip, kaip įvyko.“
Idėjos autorius B. Banys pasakojo, jog per ilgus metus telšiškiai miškininkai visada įvairias progas stengdavosi įamžinti. Atkurtos Lietuvos 90-mečiui buvo pasodinta ąžuolų giraitė, o 100-mečio progą žymi šis akmeninis paminklas prie Germanto ežero.
Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stanislovas Kasparavičius kalbėjo apie svarbą būti savimi – žemaičiais, kurie yra lyg pamatas visai Lietuvos valstybei nuo seniausių laikų.
Trimis patrankos šūviais buvo pagerbti Lietuvos šimtmetis, Žemaitija ir visi miškininkai. Šalia Lietuvos tūkstantmečio parko pasodinta 10 ąžuoliukų.
Šventę vedė Telšių kultūros centro režisierė Alina Gintalienė. Dainomis džiugino Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ (vadovė Diana Bomblauskienė).