Lietuvoje bus siekiama išsiaiškinti tikrąjį smurto mastą

Lietuvos statistikos departamentas pradeda gyventojų apklausą, kurios metu sieks išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų paplitęs smurtas visuomenėje. Bus renkama informacija apie gyventojų asmeninio saugumo pažeidimus darbe, smurto paplitimą ir pobūdį artimoje aplinkoje ir už jos ribų, pagalbos nukentėjusiesiems teikimą. Tyrimas unikalus tuo, kad apie smurtą bus siekiama išsiaiškinti daugiau nei patenka į policijos suvestines, o tai Lietuvoje anksčiau buvo bandyta padaryti tik kartą ir tai – labai seniai.
Viešumoje – toli gražu ne viskas
Smurtas tapo ypač diskutuotina problema COVID-19 pandemijos kontekste, kai daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, buvo įvestas karantinas ar įvairių veiklų apribojimai. Įvesti suvaržymai, susiję su vieno šeimos ūkio bendravimu, saviizoliacija, judėjimo apribojimai tarp savivaldybių daug kam sukėlė iššūkių. Bendrasis pagalbos centras taip pat praneša apie padidėjusį gaunamų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje kiekį.
Kaip teigia Lietuvos statistikos departamento Socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros statistikos skyriaus patarėja Sigita Mačiuikienė, norint sužinoti tikrąjį įvairių smurto būdų ir formų paplitimą Lietuvoje, kitaip negu apie tai paklausti pačių žmonių, faktiškai neįmanoma. „Į viešumą patenka ir oficialiai fiksuojami tik patys rimčiausi atvejai, o kitas smurtas nėra registruojamas. Vieniems gėda, kiti bijo, kad jų nesupras, pasmerks. Kitaip tariant, mes matome, kad yra labai daug paslėpto smurto, o jo paplitimo niekaip neišmatuosime, jei nepaklausime“, – pasakojo ekspertė.
Kvietimo dalyvauti tyrime sulauks 10 tūkst. gyventojų
Tyrimas bus atliekamas š. m. balandžio–rugsėjo mėn. Jo metu oficialiu laišku kvietimų dalyvauti tyrime sulauks apie 10 tūkst. 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Per visą tyrimo laikotarpį apklausoje dalyvauti pakviesti gyventojai turės galimybę užpildyti elektroninę anketą internetu savarankiškai. Po trijų tyrimo savaičių neužpildžiusius elektroninės anketos, su gyventojais susisieks Lietuvos statistikos departamento klausėjai ir susitars dėl galimybės atsakyti į anketos klausimus tiesioginės apklausos būdu (jeigu tuo metu bus atšauktas karantinas) arba paragins gyventojus užpildyti elektroninę anketą savarankiškai.
S. Mačiuikienė tyrimą vadina daugiau socialiniu nei statistiniu. Jis naudingas ir tuo, kad atsirastų aiškumo, kokia tikroji padėtis, o ją žinant, būtų galima imtis konkrečių priemonių, kad smurto viešojoje erdvėje ir artimoje aplinkoje būtų mažiau. „Norint žinoti, ką daryti, reikia žinoti tikrąją padėtį, kas vyksta. Tik turėdami duomenis mes galime žinoti, kur link turime eiti, kad viskas keistųsi į gera ir apskritai galėtume tikėtis kokių nors pokyčių smurto mažinimo srityje“, – sakė S. Mačiuikienė.
Lietuvos statistikos departamentas viliasi, kad gavę laiškus gyventojai aktyviai ir geranoriškai dalyvaus apklausoje – kiekvieno asmens pateikta informacija yra svarbi.
Konfidencialumas – tarp pagrindinių prioritetų
Smurto paplitimą ir mastą bus siekiama išsiaiškinti anketoje daugiausiai užduodant situacinio pobūdžio klausimus, nemažai jų susiję su emocijomis. S. Mačiuikienė teigė, kad šis tyrimas vadinamas gyventojų asmeninio saugumo tyrimu – pirmiausia todėl, kad siekiama išsiaiškinti, kiek asmuo saugus namuose, savo aplinkoje.
Tiriama labai jautri asmens gyvenimo sritis, todėl neatsitiktinai žmonės, kurie apklaus respondentus tiesiogiai namuose, taip pat yra atskirai apmokomi. „Organizuojami specialūs mokymai su eksperte, turinčia didelę darbo su smurto aukomis patirtį. Taip siekiama, kad klausėjai gautų žinių, kaip tinkamai bendrauti su žmonėmis šia visuomenei jautria tema. Suprantame, kad tinkamas pasiruošimas yra labai svarbus“, – apie pasirengimą tyrimui pasakojo S. Mačiuikienė. Kviečiame visus, kurie gaus kvietimą dalyvauti apklausoje – pildyti anketas savarankiškai, o jei patogiau yra įprastas interviu, – atsakyti į klausėjų užduodamus klausimus. Tačiau klausėjas atvykti galės tik pasibaigus karantinui. „Asmens negalės apklausti klausėjas, kuris respondentą pažįsta. Tokiu atveju nebeužtikrinamas konfidencialumas. Apskritai tyrimo duomenų rinkinyje nebus fiksuojami nei žmonių vardai, nei pavardės, nei adresai, tik savivaldybė, lytis ir žmogaus amžius“, – ramino S. Mačiuikienė. Lietuvos statistikos departamentas garantuoja gautų duomenų konfidencialumą. Galutinei statistinei informacijai parengti bus naudojami tik apibendrinti duomenys.
Lietuvos statistikos departamentas kvietimus tyrime dalyvauti gavusius asmenis ragina būti geranoriškais, supratingais, į gautus klausimus atsakinėti sąžiningai ir atvirai. Tik tokiu būdu bus gauta išsami ir patikima informacija, kuri reikalinga ne tik statistikos specialistams, tačiau ir mokslininkams, teisės aktų rengėjams, smurto prevencija užsiimančioms institucijoms. Galų gale, taip kiekvienas dalyvaujantis neabejotinai bent nedidele dalimi prisidės prie to, kad mūsų visų aplinkoje smurto būtų mažiau.

   
R-438