Pastatus atnaujinti norintys gyventojai turėtų suskubti, nes Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) padaliniai paraiškų dėl kompleksinės daugiabučių renovacijos lauks jau mažiau nei mėnesį – iki sausio 31-osios. O pasiryžti įgyvendinti mažąją renovaciją ir atnaujinti savo būstų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas daugiabučių namų butų savininkai turės laiko iki liepos 1 dienos.
„Po renovacijos daugiabučiai ne tik tampa šilti, sandarūs ir estetiškai patrauklūs, bet ir prisideda prie siekio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tokios priemonės kaip šilumos mazgo atnaujinimas, vamzdynų keitimas, sienų ir stogo apšiltinimas leidžia vienu metu išspręsti visas daugiabučio problemas ir užtikrinti, kad jis bus eksploatuojamas dar ilgus metus“, – teigia Valius Serbenta, BETA direktorius.
Renovuoti daugiabutį yra daug priežasčių. Pavyzdžiui, būsto atnaujinimas prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės, po pastato modernizavimo labiau tausojama aplinka, taip pat išauga buto vertė, nes renovuotas būstas yra patrauklesnis nuomotis ar nekilnojamojo turto įsigyti planuojantiems žmonėms.
Vis dėlto viena pagrindinių priežasčių, kodėl gyventojai nusprendžia dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, yra daugiau nei perpus sumažėjančios sąskaitos už šildymą. Po būsto renovacijos pastatas vidutiniškai sutaupo 50–60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos ir pasiekia ne žemesnę nei C energinio efektyvumo klasę.
Renovuoti būstus motyvuoja valstybės parama
Renovuoti savo daugiabučius papildomai skatina ir valstybė, suteikdama 30 proc. paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Butų savininkams parama yra suteikiama, jei jie įsirengia rekuperacinę sistemą arba mini rekuperatorius, apšiltina pastato stogą ir išorines sienas, įstiklina balkonus arba bendrojo naudojimo patalpas, keičia langus ar įsidiegia inovatyvius energijos šaltinius – saulės kolektorius, geoterminį šildymą ir kt.
Valstybė papildomus 10 proc. kompensuoja, jei gyventojai nusprendžia modernizuoti neautomatizuotą šilumos punktą, įsirengti balansinius ventilius ant stovų, atnaujinti šildymo sistemą.
Visiškai padengiamos investicijos į projekto administravimą ir parengimą bei statybos techninę priežiūrą, o nepasiturintys gyventojai, turintys teisę į šildymo kompensaciją, už renovaciją nemoka nė cento.
Šio kvietimo metu daugiabučių renovacijai finansuoti yra numatyta 150 mln. eurų, iš kurių 50 mln. eurų bus skiriama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.
Mažoji renovacija
Taip pat daugiabučių gyventojai iki šių metų liepos 1 dienos arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta lėšų suma, siekianti 5 mln. eurų, gali priimti sprendimą vykdyti mažąją renovaciją. Jos metu yra atnaujinamos pastatų karšto vandens ir šildymo sistemos.
Mažosios renovacijos parama teikiama keičiant elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinant senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje. Taip pat finansuojamos ir kitos papildomos energinį efektyvumą didinančios priemonės: radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas ir pan.
Daugiau informacijos apie kvietimus rasite BETA tinklalapyje www.betalt.lt. Paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose.
Jeigu Telšiuose namai apkalami tiktai plokštėmis su skylėmis tai kam renovacija?Apsurdas Telšiuose. Reikalinga renovacija tinkuojant namus, o ne apkalant kaip tvartus lentomis. Žinoma taip greičiau ir brangiau….Esu rašanti, kuri vykdžiusi renovacijas ir išmananti šiuos darbus.
Negalima rašinėti niekų apie renovaciją ir dar prisistatyti kaip „išmananti”. Po plokštėmis yra dedama akmens vata.
Atrodo, kad vienu kartu sumokėti daug – nekažką, bet kaip patogiai ir gerai po to gyvenasi.. Mes name atsinaujinom visi į rekuperatorius, nė už ką nenorėčiau grįžti prie buvusio šildymo būdo. Dabar namuose oras puikus visada, kai karšta nėra sausa.. Namai išvėdinti. https://www.sauguspasaulis.lt/rekuperatoriai?c3=3126