Korupcijos rizikos „Telšių autobusų parke“

Tęsiame publikacijų ciklą apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Savivaldybei derinti pateiktą išvadą dėl korupcijos rizikos analizės Telšių rajono savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių veiklos srityse. Pareigūnai analizavo korupcijos riziką Savivaldybei priklausančiose įmonėse: SĮ Telšių butų ūkyje, UAB „Telšių autobusų parkas“, UAB „Telšių vandenys“, bei vertino korupcijos pavojus Savivaldybės sporto veiklos projektų finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės vykdymo srityse. Šioje publikacijoje apžvelgsime, kokias korupcijos rizikas STT pareigūnai įžvelgė analizuodami UAB „Telšių autobusų parkas“ veiklą.
Antanas NEKRAŠIUS
Neaiškūs vadovui skirto atlyginimo kriterijai
Atlikdami korupcijos rizikos analizę, STT pareigūnai vertino UAB ,,Telšių autobusų parkas“ vadovo darbo užmokesčio mokėjimo tvarką bei nustatė, kad darbo užmokestis valdybos sprendimu buvo nustatytas tik buvusiam įmonės direktoriui 2013 m. O iš 2013 m. valdybos protokolo neaišku, kokiais kriterijais remiantis ši Savivaldybės įmonė buvo priskirta IV kategorijai, kodėl buvusiam įmonės vadovui buvo nustatytas maksimalus pastoviosios dalies pareiginės kategorijos koeficientas (4,9) ir 30 proc. priedas prie mėnesinio atlyginimo, kuris atsižvelgus į įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus daugiau nebuvo peržiūrėtas.
2017 m. naujai paskirtam įmonės vadovui Sauliui Bucevičiui taip pat buvo nustatytas analogiškas pareiginės kategorijos koeficientas (4,9) ir 30 proc. priedas prie mėnesinio atlyginimo, tačiau neaišku, kokiais kriterijais buvo remtasi priimant šį sprendimą. Be to, pastebėta, kad nei valdybos posėdžio protokole, nei įmonės direktoriaus S. Bucevičiaus darbo sutartyje nėra duomenų apie jam nustatytą darbo užmokestį, t. y. darbo sutartyje neįrašyta viena iš pagrindinių darbo sutarties sąlygų – direktoriui nustatytas darbo užmokestis ir priedas prie mėnesinės algos
Taip pat 2017 m. vertinant pretendento į UAB ,,Telšių autobusų parkas“ direktoriaus pareigas S. Bucevičiaus patikimumą nebuvo vykdomos Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatos: nei Savivaldybės administracijos direktorius, nei bendrovės valdybos nariai nesikreipė į STT su prašymu pateikti informaciją apie pretendentą, siekiantį eiti Savivaldybės įmonės vadovo pareigas.
Korupcijos rizika sudarant sandorius su privačiomis įmonėmis
Didžiausią korupcijos riziką STT pareigūnai, atlikę analizę, įžvelgė Telšių rajono savivaldybės sudarytuose sandoriuose su UAB „Telšių autobusų parkas“ ir privačiais vežėjais, kur pasigedo ilgalaikių sandorių sudarymo tikslingumo, ekonomiškumo vertinimo, atskirais atvejais viešųjų pirkimų metu galimai nebuvo užtikrintas konkurencingumas, skaidrumas ir proporcingumo principų įgyvendinimas.
Pagal pateiktus dokumentus pareigūnai nustatė, kad Savivaldybė keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo paslaugas pirko ne tik iš kontroliuojamos įmonės UAB „Telšių autobusų parkas“, bet ir iš privačių vežėjų: UAB „Prie Luksto“, UAB „Prie kelio“. Pasirinktinai susipažinę su UAB „Prie Luksto“ sudarytomis sutartimis, STT pareigūnai pastebėjo, kad su minėtu privačiu vežėju Savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio mėnesį sudarė tris ilgalaikius sandorius dėl keleivių vežimo 24 maršrutais.
Korupcijos rizikos išvadoje pažymima, kad įmonė UAB „Prie Luksto“ iki šių sutarčių sudarymo šiai paslaugai vykdyti neturėjo transporto priemonių, t. y. likus vienam mėnesiui (2015 m. liepos 21 d.), pagal panaudos sutartį neatlygintinai išsinuomojo 10 autobusų iš tos pačios Savivaldybės kontroliuojamos įmonės – UAB „Telšių autobusų parkas“, kuri Savivaldybei jau teikė keleivių vežimo paslaugas. Nepaisant to, Savivaldybės administracija ir vežėjas UAB „Prie Luksto“ 2017 m. spalio 31 d. sudarė naują, tik 2 mėnesius galiojusią sutartį dėl 19 maršrutų, kuria Savivaldybė vežėjui UAB „Prie Luksto“ papildomai įsipareigojo kompensuoti ir negautas pajamas už mokinių vežimą.
Anot pareigūnų, korupcijos pasireiškimo tikimybę didina ir tai, kad sprendimas tam tikrus maršrutus perduoti privačiam vežėjui, įsipareigojant kompensuoti negautas pajamas už mokinių vežimą, buvo priimtas ne visiems mokslo metams, bet dviejų mėnesių laikotarpiui. Taip pat Savivaldybėje iki šio sprendimo priėmimo nebuvo detalizuojamas paslaugų pirkimo ekonomiškumas ir naudingumas, nevertintos su kontroliuojama įmone UAB „Telšių autobusų parkas“ jau sudarytų sutarčių pakeitimo galimybės.
Detaliau susipažinus su 2017 m. spalio mėn. vykdyto dviejų mėnesių keleivių ir mokinių vežimo paslaugų viešojo pirkimo dokumentais nustatyta, kad paskelbus pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, tiekėjų pasiūlymams pateikti buvo nustatytas neproporcingai trumpas laikas, t. y. 4 darbo dienos. Po jo Viešųjų pirkimų komisija konkurse dalyvavusį vieną tiekėją UAB „Prie Luksto“ pripažino laimėtoju, o Savivaldybės administracija sudarė 24 200 Eur vertės sandorį, nors pirkimo paraiškoje buvo planuota mažesnė maksimali šio pirkimo vertė, t. y. 20 000 Eur.
STT pareigūnų teigimu, analogiškos ir viešojo pirkimo skaidrumo ir objektyvumo principų neužtikrinančios keleivių ir mokinių vežimo paslaugų pirkimo procedūros vykdytos ir 2018 m. Organizuojant dviejų mėnesių keleivių vežimo pirkimą, tiekėjų pasiūlymams pateikti buvo nustatytas neproporcingai trumpas laikas, t. y. 4 darbo dienos. Po jo Viešųjų pirkimų komisija konkurse dalyvavusį tą patį vienintelį tiekėją UAB „Prie Luksto“ pripažino laimėtoju ir sudarė 43 612 Eur vertės sandorį dviejų mėnesių laikotarpiui, nors pirkimo paraiškoje nurodyta pirkimo maksimali vertė buvo mažesnė, t. y. 40 000 Eur.
Vežėjams mokama ne už faktinį pavežtų mokinių skaičių
Savivaldybė 2017 m. taip pat patvirtino Švietimo įstaigose besimokančių mokinių pavėžėjimo organizavimo ir važiavimo išlaidų (negautų pajamų) kompensavimo tvarką, kurios 10 punkte įtvirtino ne Savivaldybei, o vežėjui palankią nuostatą, kad kompensuotinos kelionės išlaidos yra apskaitomos pagal sąrašinį važiuojančių mokinių skaičių, teikiamą mokymo įstaigos, tačiau neatliekant korekcijos dėl faktiškai nevažiavusių mokinių, o skaičiuojant preliminarią 5 proc. mokinių nelankomumo paklaidą.
STT pareigūnai palygino kitų savivaldybių teisinį reguliavimą dėl mokinių kelionės išlaidų kompensavimo ir nustatė, jog įprastai yra taikoma praktika kompensuoti mokinių važiavimo išlaidas pagal faktinį važiavusių moksleivių skaičių, todėl mano, kad Telšių rajono savivaldybei pateikiami vežėjų skaičiavimai gali ženkliai neatitikti realiai važiavusių mokinių skaičiaus ir tam tikrais atvejais sudaryti nepagrįstas permokas vežėjui. Taip pat pastebėta, kad tam tikros teisinio reguliavimo nuostatos gali sąlygoti ne tik permokų netikslumą, bet ir galimus nepatogumus rajono mokiniams, kuriems gali kilti poreikis naudotis įvairiais maršrutais ir kitų vežėjų teikiamomis paslaugomis.
Šias prielaidas, anot pareigūnų, patvirtina tai, kad atsiskaitant su privačiu vežėju UAB „Prie Luksto“, Savivaldybės sutarties kontrolę vykdantiems darbuotojams kilo problemų dėl kompensuojamų išlaidų skaičiavimo pagrįstumo, nes pateiktose šio vežėjo sąskaitose už suteiktas paslaugas buvo prašoma kompensuoti jam palankiu skaičiavimu kitų įmonės darbuotojų darbo užmokesčio procentinę dalį, transporto „Kasko“ draudimo, taip pat galimai kito įmonės transporto remonto išlaidas ir pan. (už 2018 m. lapkričio mėn. – 8 212 Eur; už 2018 m. gruodžio mėn. – 8 740 Eur).
R. Žebrausko komentaras
Kadangi korupcijos riziką STT pareigūnai labiau įžvelgė Telšių rajono savivaldybės priimtuose sprendimuose dėl UAB „Telšių autobusų parkas“, o ne pačios įmonės veikloje, apie išvadose įvardintus korupcijos pavojus klausėme Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, Rimanto Žebrausko, kuris taip pat yra ir UAB „Telšių autobusų parkas“ valdybos pirmininkas.
„Kol kas Savivaldybė vadinamų tikrųjų korupcijos rizikos analizės išvadų iš STT nėra gavusi. Turime tik derinti skirtas, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė R. Žebrauskas. – Išsiuntėme jiems savo nuomonę, pastebėjimus į kai kurias išvadoje nurodytas detales, kurios yra neteisingos. Atsakymo dar negavome.“
Kalbėdamas apie korupcijos rizikas, kurias pareigūnai įžvelgė analizuodami situaciją UAB „Telšių autobusų parkas“, laikinasis Savivaldybės administracijos direktorius „Telšių ŽINIOMS“ sakė, jog dar nesulaukus tikrųjų išvadų, specialistams yra duota užduotis parengti bendrą visų Savivaldybei priklausančių įstaigų vadovų darbo užmokesčio skyrimo ir skaičiavimo tvarką.
Apie STT išvadoje kritikuojamą Savivaldybės mokinių pavėžėjimo organizavimo ir važiavimo išlaidų (negautų pajamų) kompensavimo tvarką R. Žebrauskas kalbėjo, kad esą minėta tvarka yra tiek vežėjus, tiek pačią Savivaldybę tenkinantis kompromisas: „Pavyzdžiui, skelbdama konkursą Savivaldybė nurodo, kad vienu iš maršrutų bus vežami 100 vaikų. Į konkursą atėjęs vežėjas pasiskaičiuoja, kiek tai jam kainuos. Dalyvauja konkurse ir jį laimi. Tačiau pradėjus teikti paslaugą paaiškėja, kad tuo maršrutu važiuoja ne 100 vaikų, bet 70. Kitus veža tėvai, dar kiti išsikraustė gyventi kitur ir pan. Ką tada daryti vežėjui: jo autobusas važiuoja tą patį atstumą, kuro sunaudoja tiek pat, vairuotojui darbo užmokestį moka tokį patį, bet netekus 30 keleivių – pajamos jam sumažėja?“ Kitas dalykas, anot laikinojo Savivaldybės administracijos direktoriaus, – būna atvejų, kada mokinį vežėjas atveža, tačiau šis, užuot ėjęs į mokyklą, nueina į kavinę. Mokykla mokinio neregistruoja kaip atvykusio, todėl vežėjas už jo atvežimą pinigų negauna. Ką ir bekalbėti apie atvykusių mokinių skaičiavimą, registravimą mokyklose, sąrašų teikimą, kad už jų atvežimą būtų sumokėta vežėjui.
Esą dėl minėtų priežasčių ir buvo pasirinkta tokia tvarka: vežėjui kompensuoti kelionės išlaidas pagal sąrašinį važiuojančių mokinių skaičių (su 5 proc. mokinių nelankomumo paklaida), o ne pagal faktinį. Tai esą buvo kompromisinis variantas, tikęs tiek Savivaldybei, tiek vežėjui.