
Tamsūs debesys kaupiasi virš Telšių socialinių paslaugų centro stogo. Po įstaigoje atlikto vidaus audito Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Imantas Motiejūnas sudarė darbo grupę (pirmininkas – Teisės ir administravimo skyriaus vyr. specialistas Saulius Širvys), kuriai pavedė išsiaiškinti, ar 2019 m. Telšių socialinių paslaugų centras spec. tikslinės dotacijos socialinės rizikos šeimoms skirtas lėšas naudojo teisėtai. Kilo įtarimų, kad neteisėtai galėjo būti panaudota beveik 50 tūkst. Eur.
Praėjusią savaitę darbo grupė pateikė išvadas: tolesniam išsamiam tyrimui atlikti surinktą medžiagą perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
Antanas NEKRAŠIUS
Darbo grupę Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius sudarė balandžio 8 d., atsižvelgdamas į balandžio 1 d. pateiktą Telšių socialinių paslaugų centre atlikto vidaus audito ataskaitą.
Ataskaitoje buvo konstatuota, jog pernai mokant priemokas, premijas darbuotojams, kurių funkcijos nesusijusios su darbu su rizikos šeimomis ir jų pareigybės nefinansuojamos iš spec. tikslinės dotacijos socialinės rizikos šeimoms lėšų, galimai neteisėtai buvo panaudota šios dotacijos, kuri skiriama soc. darbuotojams dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis, darbo užmokesčiui, kvalifikacijos kėlimui bei priemokoms mokėti – 48 820 Eur.
Administracijos direktorius sudarytai darbo grupei, kurios pirmininku paskirtas buvęs Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras, šiuo metu Teisės ir administravimo skyriaus vyr. specialisto pareigas einantis S. Širvys, pavedė išsiaiškinti, ar teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai Telšių socialinių paslaugų centre buvo panaudotos anksčiau minėtos spec. tikslinės dotacijos lėšos.
Darbo grupė išsiaiškino, kad Telšių socialinių paslaugų centro vadovybės išleistuose įsakymuose dėl pavadavimų atostogų metu nurodoma pavaduojančiam asmeniui mokėti konkrečią sumą, o ne procentą nuo pareiginės algos pastoviosios dalies, kaip tai reglamentuoja LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas. Atrankos būdu patikrinus, kiek konkrečios sumos sudaro procentais nuo pareiginės algos pastoviosios dalies, nustatyta, kad nuo 20 iki 30 proc.
Taip pat darbo grupės ataskaitoje pažymima, kad nurodant darbuotojams mokėti konkrečią sumą už pavadavimą visiškai nebuvo atsižvelgta, kiek dienų darbuotojas tai darė. Buvo nurodyta konkreti priemokos suma už mėnesį, todėl kiekvienam pavadavusiam darbuotojui už pavadavimą buvo permokėta.
Nuo gegužės mėnesio 24-iems soc. darbuotojams, kurių tiesioginės funkcijos yra darbas su socialinės rizikos šeimomis, kas mėnesį mokėtos priemokos už papildomą darbo krūvį (kai padidėjęs darbų mastas esant dideliems atstumams seniūnijose, dirbant su šeimomis ir t. t.). Tačiau darbo grupės nariai nerado jokių raštiškų pavedimų, remiantis kuriais visiems 24 darbuotojams galėjo didėti darbo krūvis. Be to, nebuvo nustatyta, jog buvo viršytas numatytas maksimalus aptarnaujamų šeimų skaičius. Priemokos buvo mokamos taip pat nurodant konkrečią sumą, o ne procentais nuo pareiginės algos pastoviosios dalies. Tokių priemokų mokėjimą darbo grupė traktuoja kaip nepagrįstą spec. tikslinės dotacijos lėšų panaudojimą.
Darbo grupės išvadoje rašoma, jog Telšių rajono savivaldybės administracijos Centralizuotas biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyrius atliko išmokėtų priemokų už pavadavimą perskaičiavimą pagal faktiškai pavaduotas dienas per kitų darbuotojų atostogas. Iš perskaičiavimo metu gautos informacijos matyti, kad priemokos buvo mokamos neproporcingai pavaduotoms dienoms, dėl ko iš paskaičiuoto skirtumo galima spręsti, kad dalis pinigų darbuotojams buvo pervedami be jokio teisėto pagrindo.
Taip pat išvadose pabrėžiama, kad atlikus darbuotojų (kuriems paskirtos priemokos pagal 2019 m. įsakymus), dirbančių su rizikos šeimomis, darbo laiko analizę bei pagal pateiktus Telšių socialinių paslaugų centro administracinio ir pagalbinio personalo darbuotojų tarifikacijos sąrašus pastebėta, kad kai kuriais mėnesiais priemokos skirtos net tiems darbuotojams, kurių pavardės net nebuvo įtrauktos į tarifikacinius sąrašus. Nors jie įsakymuose minimi kaip dirbantys su šeimomis.
„Vykdant 2019 m. Centralizuoto vidaus audito veiklos planą, nustatyta, kad transporto išlaidos sudarė vieną iš didžiausių prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidų dalį, – teigiama darbo grupės išvadoje. – Išlaidos transporto remontui bendroje transporto išlaidų sudėtyje sudarė 46,3 proc. Atlikus išsamų išlaidų remontui pagal finansavimo šaltinius ir pagal atskirus automobilius vertinimą, nustatyta, kad kai kurie automobiliai per 2019 m. buvo tvarkomi net po šešis kartus, kartais net po du kartus per mėnesį. Tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių remontai būdavo apmokami vis iš skirtingų finansavimo šaltinių. Darytina išvada, kad tai galėjo būti daroma tam, kad nuslėptų fiktyvias pinigines operacijas ar turint tikslą pasisavinti paslaugų centro lėšas, nes toks dažnas automobilių remontas iš vieno finansavimo šaltinio būtų sukėlęs įtarimų.“
Telšių socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Gustienė raštu atsakydama į vidaus audito ataskaitos pateiktas išvadas paaiškino, kad su išvada nesutinka, o priemokos bei premijos dirbantiems socialinį darbą darbuotojams buvo mokamos vadovaujantis įstatymais ir kitais reglamentuojančiais norminiais aktais. Savo veiksmuose jokių pažeidimų nemato. Nepagrįstus mokėjimus iš spec. tikslinės dotacijos pateisino ne įstatymais ar kitais norminiais aktais, bet LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vyr. specialistės nuomone, kad išmokos buvo galimos.
„Iš pirminės surinktos medžiagos darytina išvada, kad Telšių socialinių paslaugų centro direktorė R. Gustienė, pagal pareigybinius nuostatus būdama atsakinga už centrui skirtų lėšų tikslingą ir teisėtą panaudojimą, apskaitą ir atsiskaitymą, tyčia ar dėl nežinojimo, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos jas naudojo visiškai neatsakingai, nesivadovaudama teisėtumo, teisingumo, protingumo ir kitais principais, – apibendrinama darbo grupės išvadoje. – Tam, kad išsamiai būtų ištirta Telšių socialinių paslaugų centro ūkinė veikla, piniginių lėšų panaudojimo teisėtumas ir teisingumas, ne tik už 2019 m., reikalingas pakankamai išsamus ir sudėtingas tyrimas, reikalaujantis ne tik specialių žinių, bet ir įgūdžių. Tik išsamios darbuotojų apklausos, jų darbo krūvių analizė, Telšių socialinio paslaugų centro ūkinės finansinės veiklos tyrimas leistų teisingai įvertinti R. Gustienės veiksmų teisėtumą ir galimybę vertinti teisiniu požiūriu. Tolesniam išsamaus tyrimo atlikimui surinktą medžiagą perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
Pakalbinti Telšių socialinių paslaugų centro direktorę R. Gustienę nepavyko. Įstaigoje dirbantys kolegos informavo, jog vadovė dėl ligos turi nedarbingumą. Į žurnalistų skambučius direktorė taip pat neatsakė.
Vaje, vaje kas dabar darosi toje gražioje galvelėje?
PAGALIAU
perskaitėm ir supratom, kodėl yra taip nežmoniškai puolamas administracijos direktorius Motiejūnas. Neleidžia tokių darbelių daryti. Mato krislą jo akyje, bet nemato rąsto savosiose.
kas čia per VAJE, VAJE???? Iš pavyzdžių juk visiems yra aišku iki skausmo, kad visi tie įtariamieji tie žodeliai straipsniuose „galėjo būti”, „galimai” yra žiniasklaidos užsakomųjų straipsnių kasdieniniai triukai. Kai paskui eilę metų vyksta tyrimai, teisminiai procesai, galiausiai sprendimai subliūkšta ir atsakovai išteisinami.Tačiau įmonės ar organizacijos ir jos vadovo reputacija būna visuomenės akivaizdoje sudirbta. O kad VAJE yra mūsų politiniuose žaidimuose, kurių pilna visur, tai čia jau teisybė. Gerb. Rasa, stiprybės Tau ir, kaip tai bebūtų banaliai pasakyta, saugok savo sveikatą ir spjauk į Tave metamus akmenis. Laikas viską užgydo ir juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.
Tikslas aiškus – norima pakeisti vadovą, o kadangi jis nesutinka išeiti iš darbo pagal motiejaus norą, tai bus eilę metų atliekami įvairūs tyrimai, kurie pasibaigs šnipštu, bet vadovas bus sudirbtas ,apspjaudytas iš išgrūstas lauk.
tyrimas parodys. Be pagrindo jis nebūna pradedamas. Jūsų gynybiniai argumentai ir užgauliojimai rodo pačių niekingumą.Gal turit dėl ko ginti? Ir dėl S. Urbono ilgai vyksta. Palauksim…Nespjaudykit prieš vėją.
Puiku.Įkalė vinį socdemams ne tik šiuose rinkimuose, bet ir visuose kituose. O gyvenimėlis parodys kiekvienam savo vietą. Tas, kas vakar ar šiandien yra viskuo, gali labai greitai tapti niekuo. O puolimas ant Motiejūno yra suprantamas. Kai iš visų pašalių šiukšles pradeda šluoti, tai ir apsinuogina karaliai ir karaliukai. Tada kas belieka. Stiprybės jam, nes tik per tokius pareigūnus dangus šviesėja
Tai saulutei jau reikėtų motiejaus abrozdėlį pasikabinti prie lovagalio ir kiekvieną rytą melstis, kaip naujam šventajam. Nejuokink, motiejus toks pats, kaip ir visi kiti, tik jis dabar visur nori sukišti savo žmones, kad paskui būtų galima rinkti ‚otkatus”, net jie terminą yra sugalvoję – kirpti avį, nes dabar moka ne jam, o tiems, kurie ir sukišo į pelningas vieteles. O motiejūnas jau du kartus VTEK pripažintas pažeidęs viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymą, tai yra balsavo pats už savęs paskyrimą į administracijos direktorius pareigas ir vertino savo žmonos darbą. Ar tai nieko nepasako, kas per fruktas tas motiejūnas?
Vergų choras gieda. Palauksim, kol įsijungs laisvieji. Tada, manau, sužinosim ir tai, ko komisija ir visi kiti nerado.
Delto sukele 4 kartus socelinuo buto nuoma