Kiek toli Europos Sąjunga?

Birželio pabaigoje į Plungės viešąją biblioteką rinkosi tie, kuriems buvo svarbu atrasti santykį tarp savęs ir to, kur ir kaip šiandien mes gyvename – Europos Sąjungos. Ką reiškia būti šios organizacijos dalimi, ką bendrystė suteikia, kokias galimybes dovanoja – apie visa tai ir daugiau kalbėta surengtoje diskusijoje-piliečių forume „Kiek toli Europa?“.
Daiva GERIKIENĖ
Renginio organizatoriai – „Europe Direct“ centrai Klaipėdoje ir Telšiuose.
„Europe Direct“ yra visose Europos Sąjungos šalyse veikiantis 424 centrų tinklas. Naujos kartos „Europe Direct“ savo veiklą pradėjo neseniai – 2021 metų gegužės 1 dieną ir tęs iki 2025 metų gruodžio 31 dienos. Šis tinklas padeda gerinti piliečių suvokimą apie tai, kuo Europos Sąjunga jiems yra naudinga kasdieniniame gyvenime. Kartu jis padeda nustatyti, kokie ES politikos aspektai yra svarbūs vietos lygmeniu, išsiaiškinti piliečių lūkesčius ir ES institucijoms gauti grįžtamąją informaciją.
Plungės viešojoje bibliotekoje surengtoje diskusijoje kaip tik ir buvo kalbama apie lūkesčius ir požiūrį į Europos Sąjungą. Tiesa, šį kartą kalbėta kiek kitokiu aspektu. „Su kolege mąstėme, iš kurios pusės jums reikėtų pateikti Europos Sąjungą. Pagalvojome, jog truputėlį primiršta tema – vertybės. Mes žinome apie Europos Sąjungą, ką ji duoda, daug kalbame apie ekonomiką, sveikatą, žaliąjį kursą, Europos Sąjungos paramą, tačiau pamirštame žmogų, save, kaip mes su savo savastimi, kultūra, istorija, kurioje vietoje mes stovime Europos Sąjungoje“, – forumo temą apibūdino „Europe Direct“ Telšiuose vadovė Auksė Valackonienė.
„Europe Direct“ Klaipėdoje vadovė Dalia Žaltauskienė susirinkusiesiems pristatė diskusijos dalyvius – žurnalistą, laidų vedėją ir prodiuserį, rašytoją, filmų įgarsintoją Rytį Zemkauską ir architektą, politiką, profesorių, žmogų, kaip sakė A. Valackonienė, kuris „kuria, kad Telšiai ir Plungė turėtų europietiškus veidus“, Algirdą Žebrauską.
Prisidėti prie diskusijos buvo kviečiami ne tik gyvai forume dalyvaujantys žmonės, bet ir visi norintys – renginys buvo transliuojamas internetu.
A. Žebrauskas, pradėdamas diskusiją, kvietė atkreipti dėmesį į tai, kad Europoje mes gyvename jau seniai, nepaisant istorinių kataklizmų, bandymų „įdėti“ mus į kitokią kultūrą, identitetą. Esminis klausimas dabar – kas mes esame Europai, kas Europa yra mums? „Dabar su Europa santykį kuriame daugiau per ekonominius, politinius segmentus, gerindami gyvenimo sąlygas ir pan. Kas atsitiko, kad per 30 metų netekome daugiau gyventojų nei per Antrąjį pasaulinį karą? Gero gyvenimo alkis? Kodėl? Juk gyvename dabar bene geriausiai dabar“, – pažymėjo jis. Profesorius taip pat užsiminė apie tai, kad Lietuva, gaudama paramą iš ES, nesugeba kvestionuoti tos paramos grąžos. „Daroma kolosali klaida, kai Lietuva ES yra pristatoma kaip vienas regionas“, – pastebėjo architektas. Jo nuomone, vien Žemaitija gali būti reprezentuojama kaip istorinis Europos regionas!
R. Zemkausko manymu, Europos Sąjungos atsiradimą apskritai galima traktuoti kaip vieną geriausių dalykų, kas galėjo nutikti žmonijos istorijoje, juk ši organizacija įkurta buvo tam, kad nebebūtų karų, juk ES iniciatoriai – ilgamečiai priešai – Prancūzija ir Vokietija. „Būdami Europos Sąjungoje mes gavome teisę būti sau viršininkais. Tai laisvų žmonių bendrija“, – teigė svečias, akcentuodamas, jog ES esmė – bendrystė, kuri, nepaisant to, suponuoja individualizmo idėją – mes vienas kitam nieko neprivalome, tačiau būnant organizacijoje parama vienas kitam – savaime suprantamas dalykas.
Diskusijos dalyviai kvietė atkreipti dėmesį į tai, kad santykis su Europa ir kiek toli yra Europa pirmiausia priklauso nuo mūsų pačių. „Kaip mokė Seneka, visų pirma reikia pradėti nuo savęs. Vertinant Lietuvos nepriklausomybės metus, mes padarėme daugiau, negu galėjome, lyginant su postkolonistinėmis šalimis“, – sakė R. Zemkauskas.
Tai tik keletas minčių, išsakytų per diskusiją. Įdomios pašnekovų įžvalgos, siūlymai davė peno pamąstymams, kas iš tikro mus yra Europa ir kas mes esame jai, kokie veiksmai mus suartina, ko reikia, kad nenusiviltume ne tik ES, bet ir savo valstybe.
Diskusijos dalyviai ne tik dalijosi pastebėjimais, mintimis apie Europos Sąjungos įtaką mūsų gyvenimui, bet ir mėgavosi gražia muzika bei dainomis – per pertraukėlę muzikinę dovaną skyrė pianistė Audronė Urbutytė ir solistas Jonas Narutavičius.
Apie renginį Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė kalbėjo: „Europos Sąjunga mums suteikė dideles galimybes, tačiau kaip sugebame jomis pasinaudoti, priklauso nuo mūsų pačių. Būkime kompetentingi, mokykimės ne tik išsakyti savo poziciją, bet ir ją apginti.“