Liepos 13 d. kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė įsakymą, patvirtinantį Kultūros paso koncepciją. Skelbiami kvietimai kultūros ir meno įstaigoms, menininkams bei edukatoriams teikti pasiūlymus, ką įtraukti į moksleiviams skirtų kultūrinių paslaugų rinkinį.
„Tai – didelė naujovė tiek kultūros, tiek ir švietimo srityje, ir svarbus dviejų ministerijų bendras darbas. Kultūros paso tikslas – nuo mažų dienų ugdyti mokinių kultūros suvokimą, meninį skonį, skatinti juos įsitraukti į kultūrines veiklas, kad susitikimas su kultūra, jos poreikis taptų jauno žmogaus būtinybe, gyvenimo dalimi, – teigė kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson. – Kiekvienam mokiniui kalendoriniams metams numatyta skirti po 15 eurų. Šiuos pinigus mokinys galės panaudoti kartu su klase arba savo nuožiūra, rinkdamasis renginius arba edukacines veiklas, kurios bus pasiūlytos Kultūros paso rinkinyje.“
Abiejų ministerijų bendra ekspertų komisija vertins, ar meno įstaigų ir menininkų siūloma paslauga – spektaklis, koncertinė ar edukacinė programa, paroda, kitokio pobūdžio renginys – atitinka Kultūros paso koncepcijoje numatytus atrankos kriterijus. Teikiamos paslaugos bus vertinamos pagal jų indėlį į mokinių kultūrinio akiračio plėtimą, kultūros patirčių įvairovę bei kūrybingumo ir kritinio mąstymo ugdymą. Taip pat šios paslaugos turės būti ilgalaikės, teikiamos metus ar ilgiau ir pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems mokiniams įtraukti.
Kultūros ministerijos pranešime teigiama, kad už 15 eurų mokiniai galės vidutiniškai pasirinkti 4 kultūros ir meno paslaugas (kultūros renginius, kultūrinės edukacijos veiklas ar kultūros renginius, kuriuose įtraukiama ir kultūrinė edukacija). Atlikta kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų analizė parodė, kad paslauga gali kainuoti nuo 1 euro (kultūrinė edukacija) iki 15 eurų (kultūros ar meno renginys).
Jau nuo rugsėjo tokiu pasu galės naudotis pradinių klasių mokiniai, o nuo 2019-ųjų pradžios – visi mokiniai.
Suma buvo pasirinkta atsižvelgus į darbo grupės Kultūros paso koncepcijai parengti pateiktus pasiūlymus, įvertinus panašias užsienio šalių programas ir Lietuvos finansines galimybes bei atliktų apklausų rezultatus.
Kultūros paso koncepciją rengė sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė – kultūros ir švietimo sričių, administravimo ir finansų specialistai bei mokinių atstovas. Pasirengimo etape buvo apklausti mokiniai, mokytojai ir kultūros įstaigos, nepriklausomi menininkai, siekiant išsiaiškinti, kokie kultūros renginiai yra noriai lankomi mokinių, kokia tokių renginių pasiūla atokesnėse vietovėse.
Ar iš Telšių rajono kas nors bus siūloma įtraukti į moksleiviams skirtų kultūrinių paslaugų rinkinį? Kaip tai bus daroma? Kas galės dalyvauti kuriant Kultūros pasą moksleiviams, teiraujamės Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Eglės Macienės.
„Telšių rajono savivaldybė ragina rajono kultūros įstaigas bei kitas organizacijas, užsiimančias kultūros ir meno renginių, kultūrinės edukacijos užsiėmimų ir kultūros ir meno renginių, papildytų kultūrine edukacija, organizavimo veikla, teikti paraiškas Kultūros paso paslaugų atrankai“, – kalbėjo E. Macienė.
Vedėja informuoja, kad informacija apie minėtą galimybę skelbiama Telšių rajono savivaldybės tinklalapyje bei kontaktuojant tiesiogiai su konkrečiomis įstaigomis bei organizacijomis. Vadovaujantis reglamentuota Kultūros paso paslaugų atrankos tvarka, minėtų paslaugų atrankoje gali dalyvauti fiziniai asmenys, vykdantys Lietuvoje registruotą individualią veiklą, ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, registruoti vienoje iš Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių, kurie užsiima kultūros ir (ar) meno renginių, kultūrinės edukacijos užsiėmimų ir (ar) kultūros ir meno renginių, papildytų kultūrine edukacija, organizavimo veikla. „Kultūros paslaugų atrankoje gali dalyvauti visos Telšių rajono kultūros įstaigos bei kriterijus atitinkančios nevyriausybinės ir kitą juridinį statusą turinčios organizacijos“, – užtikrino Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja.
Ar mūsų rajono kultūros įstaigos šiuo atveju neliks nuošalyje, ar numatyta, kad į Kultūros pasą nebus įtrauktos vien nacionalinio lygio kultūros ir meno įstaigos, arba priešingai – teks tenkintis tik aplink esančiomis kultūros ir meno įstaigomis?
E. Macienė tokių baimių neįžvelgia. Jos nuomone, Kultūros paso koncepcijoje apibrėžta, kad dalyvavimas Kultūros pase yra atviras visoms šalies kultūros ir meno įstaigoms bei kūrėjams, menininkams, galintiems suteikti kokybiškas kultūros ir meno paslaugas pagal minėtoje koncepcijoje nustatytus kriterijus, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, atstovaujamos meno srities, rezidavimo vietos ar pan. „Taigi, norisi tikėti, kad Kultūros paso ekspertų komisija, vertindama paraiškas, įžvelgs, kad ir regionuose teikiamos paslaugos yra aukštos meninės ir kultūrinės vertės, jose pasitelkiamos šiuolaikiškos kultūros raiškos, paslaugų turinys yra aktualus mokiniams ir prisideda prie mokinių kultūrinio akiračio plėtimo, kultūros patirčių įvairovės bei ugdo kūrybingumą ir kritinį mąstymą, atitinka kitus nustatytus vertinimo kriterijus. Tokiu būdu būtų įgyvendinti pagrindiniai Kultūros paso koncepcijos tikslai“, – įsitikinusi Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja.
Loading ...
