Taip galima pasakyti apie Plungės r. esantį Šateikių dvarą, kuris ilgai apleistas šaukte šaukėsi dėmesio. Tačiau vietinių rūpesčiu pamažu senolis krapštosi akis ir bunda, todėl atvykite su juo pasisveikinti. Pažadame: pasivaikščiojimas Šateikiuose su istorijas žemaitiškai porinančia charizmatiškąja Margarita – taps smagiausiu jūsų vasaros akcentu! O įsimylėjėliams pakuždėsime ir paslaptį – santuokinį bučinį čia vienas kitam padovanojo garsi pora.
Nieko sau, Šateikiai!
XVIII a. Šateikių dvaras patiks visiems, kurie nemėgsta perdėto įmantrumo ir vertina jaukią liaudišką architektūrą: jis medinis, vienaukštis, iškilęs ant aukštos lauko akmenų pamūrės. Įžengus vidun pasitinka santūrūs interjerai, kurių akcentas – dailios medinių ornamentų puošmenos virš durų.
Ilgą laiką stūksojęs apleistas dvaras gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas buvo atnaujintas, renovuotas jo vidus ir išorė. Draugiškai patariame: prieš planuodami viešnagę, kreipkitės į Plungės r. turizmo informacijos centrą ir teiraukitės Margaritos kontaktų! Šateikių bibliotekininkė Margarita Gedvilienė – tikras energijos ir smagių istorijų pliūpsnis. Ji domisi savo krašto istorija ir mielai sutinka vesti ekskursijas atvykusiems svečiams. „Važiuokit į Šateikius, nenusivilsit“, – ragina ji ir vedžiodama po įdomiausius kampelius porina tiek istorijų, kad ir išlepintam turistui susisuka galva. „Pas mus, Šateikiuose, savo pėdsaką paliko ne vienas garsus žmogus. Čia pakrikštyta rašytoja Žemaitė, grafo Pliaterio dvaro malūnininko šeimoje gimė anatomas, patologas Emilis Vinteleris biopsijos pradininkas Lietuvoje“, – didžiavosi M. Gedvilienė.
Šateikių kultūros centro direktorė Akvilina Bertašiūtė tvirtina, kad čia gyvena aktyvi ir draugiška bendruomenė, vos ne kas mėnesį besirenkanti į renginius. Kultūros centre vyksta folkloro ansamblio „Šateikee“, vokalinio ansamblio „Saviti“, vietinio dramos kolektyvo „Truopne“, moterų šokių kolektyvo „Madamos“ pasirodymai.
M.Gedvilienė teigia, jog šateikiečiai dėkingi ir laimingi, kad pagaliau prikeltas apleistas dvaras, kurį seniau kai kas net pavadindavo vaiduokliu. Todėl rudenį kultūros centras čia surengė smagų šiurpnaktį, jau tampantį tradiciniu Šateikių įvykiu. Rūsyje visus gąsdino pabaisos, stilizuoti gydytojai, vienuolės. Šis renginys sutraukė apie šimtą žmonių, kurie pasinėrė į bauginančią ir jaudinančią atrakciją.
Kampelis pramogoms ir… meilei
Šimtamečių medžių supamas dvaras romantišką vaizduotę žadina ne tik naktį – jo erdvės saugo buvusių šeimininkų paslaptis. O jų ne viena – juk dvarvietė mena net XVI amžių. Tarp jos valdytojų – ir garsiųjų Sapiegų, Pliaterių pavardės. Pastarieji dvare šeimininkavo bene du šimtmečius – iki Pirmojo pasaulinio karo. Tai jie sukūrė unikalų parką, į kurį žinovai dar ir šiandien atvyksta apžiūrėti senųjų egzotinių augalų. Kadaise jis buvo vienas botaniškai turtingiausių – dabar čia priskaičiuojama keliasdešimt augalų rūšių, o būta dar daugiau. Šateikiškė Margarita pasakoja, kad šioje vietoje auga vienas iš dviejų seniausių Lietuvos europinių kukmedžių – jam gali būti net keli šimtmečiai.
Dvaro parką juosė skaldyto akmens mūro sienelė, Pliateriai čia laikė fazanus, o pavasarį centrinė alėja išsipuošdavo kaštonų žiedais. Vasarą šioms erdvėms savitumo suteikdavo iš šiltų kraštų atkeliavę vazoniniai augalai, kuriuos, atvėsus orams, tarnai gabendavo į oranžeriją. Šiandien galima tik įsivaizduoti andainykštį grožį, kur medžių lapija atsispindėjo vandens baseine, ausį glostė tvenkinių kaskadų muzika, gomurį gaivino vaismedžių sodo dovanos. Įdomu, kad gūdžiu sovietmečiu Šateikiuose dar gyveno buvęs Pliaterių sodininkas – Bronius Rubinas, kuris iš dalies atkūrė p arką ir leido išsaugoti jo autentiką ateities kartoms.
Beje, laikas išduoti ir žadėtą paslaptį, dėl kurios čia verta užsukti keliautojams po kalvotąją Žemaitiją – o jau ypač įsimylėjėliams! Paimkite savo antrąją pusę už rankos ir pasivedžioję po romantiškąjį parką pakvieskite į Šateikių bažnyčią, kurios skliautai tapo istorinės santuokos liudininkai – 1909 m. sausio pirmąją amžiną meilę čia prisiekė dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė. Šį jaukų kampelį nuotaka pasirinko norėdama išvengti smalsuolių šurmulio. „Kam man reikalinga ta Plungės „ponybė“ – dargi šliūbo nesutinku imti. Plungėje – prigarmės tiek žmonių į bažnyčią žiopsoti… Ne. Diplomatiškai įtikinu dėdę, kad šliūbas įvyktų Šateikiuose – ten klebonauja mielas kun. Bajorynas – nuvažiuosime, ir tyliai įvyks jungtuvės“, – atsiminimuose rašė Sofija. „Nežinau, ar tiesa, bet teko skaityti, kad jaunavedžiai apsikeitė žiedais, ant kurių išgraviruotos gimimo ir susipažinimo datos su zodiako ženklais“, – šnipštelėjo Margarita.
O tiems, kuriems, priešingai nei Čiurlionienei, šurmulys kaip tik prie širdies, viešnagę Šateikiuose verta taikyti į liepos 22 dieną, kai čia vyksta tradicinis vasaros festivalis, pilnas varžytuvių, žaidynių ir meninių programų, kurias dovanos vietos bendruomenė ir svečiai.
Informacijos apie Šateikius ieškokite feisbuko paskyroje „Šateikių kultūros centras“, tinklalapyje www.visitplunge.lt.
Publikacija finansuojama Europos socialinio fondo veiksmų programos prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ lėšomis.