
Gegužės 21 dieną į Žemaitijos sostinę susirinko būrys žemaičių – vyko IX Žemaičių kultūros draugijos (ŽKD) suvažiavimas. Stasiui Kasparavičiui padėkota už ilgus vadovavimo draugijai metus, pasveikintas išrinktas naujas draugijos pirmininkas profesorius Algirdas Žebrauskas.
Aurelija SERVIENĖ
Susitikimo metu Seimo laikinosios Žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė pristatė nuveiktus darbus ir įteikė premjerės Ingridos Šimonytės bei laikinosios Žemaičių grupės padėkos raštus nusipelniusiems ilgamečiam draugijos pirmininkui S. Kasparavičiui, prof. A. Žebrauskui, kalbininkui Juozui Pabrėžai, istorikui Virginijui Jociui, Edmundui Žalpiui.
R. Šalaševičiūtė draugijos nariams linkėjo kuo aktyvesnio ir produktyvesnio darbo dėl Žemaitijos ir žemaičių gerovės.
Sveikinimai
Nuveiktais žemaičių darbais ir jų susitelkimu pasidžiaugė Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas. Padėkojęs žemaičių vadui S. Kasparavičiui patikino, jog už tikrą žemaitį aukščiau yra tik Viešpats Dievas. Už sveikinimus merui dėkojo pirmininkas ir įteikė jam žemaičio pasą.
Susirinkusiuosius sveikino ir Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus linkėjimus perdavė Telšių vyskupo generalvikaras Vilius Viktoravičius.
Pranešimai
Pranešimą „Istuorėnė Euruopos žemė – Žemaitėjė. Kėik svarbi Lietovā savastės?“ pristatė A. Žebrauskas. Pranešimo akcentas – didinga Žemaitijos krašto istorija: „Žemaitija – pilna paslapčių, didingos praeities, per amžius išlikusios stiprios savasties Europos žemė.“
Temą „Žemaitiu kalba: keravuojėms ėr iteisėnėms“ analizavo J. Pabrėža.
Vieningi žemaičiai
Ataskaitą – už 34 pirmininkavimo metus – pateikė ilgametis ŽKD pirmininkas S. Kasparavičius. Prisimindamas pirmuosius veiklos metus teigė, jog šiandien turime teisę džiaugtis, kad draugija jau gyvuoja 34 metus, o šis – devintasis – Žemaičių kultūros draugijos narių suvažiavimas yra lūžis Žemaitijos istorijoje. „Žemaitija – Lietuvos istorinė žemė, todėl pagal šiandien priimtus nutarimus visi gausime juos palaikyti ir darbuotis. Jei mūsų skyriai ir toliau gerai veiks, tai žemaitiškas judėjimas nenumirs, šiandien mūsų buvimas čia yra to pavyzdys. Visada džiaugiuosi būdamas su žemaičiais, dažnai susitikę esame artimesni negu giminės!“ – pabrėžė S. Kasparavičius.
Prezidiumo ir pirmininko rinkimai
Iškilminga renginio akimirka – padėkota buvusiam žemaičių vadui S. Kasparavičiui ir pasveikintas naujasis draugijos pirmininkas A. Žebrauskas. Jo pavaduotojais tapo J. Pabrėža ir Raimonda Kasparavičiūtė.
„Draugija išsikėlė svarbius Žemaitijai išsaugoti uždavinius. Tikimės, kad telkdami neabejingus unikaliai Europos žemei – Žemaitijai – mokslininkus, intelektualus, bendruomenes, Lietuvos piliečius, kuriems rūpi krašto identitetas, neleisime Žemaitijos nustumti į valstybės gyvenimo paribį, į užmarštį. Tikimės įteisinti gyvą, unikalų Europos istorinį-etnokultūrinį regioną ir savitą, vieną iš gyvų baltų kalbų – žemaičių kalbą…. Tai padaryti galime tik bendromis jėgomis. Telkimės“, – sakė A. Žebrauskas.
Čia pat patvirtinti ir nauji draugijos prezidiumo nariai: Algirdas Žebrauskas (Telšiai), Rimantas Balsys (Klaipėda), Virginijus Jocys (Vilnius), Raimonda Kasparavičiūtė (Telšiai), Egidijus Kaubrys (Telšiai), Juozas Pabrėža (Šiauliai), Linas Šedvilas (Varniai), Dalia Zabitienė (Skuodas), Edmundas Žalpys (Vilnius).
Žemaitiu kultūras draugėjės veikluos pruograma
Igīvendintė Žemaitiu kultūras draugėjės, Žemaitiu kongresa rezuoliucėjė „Diel žemaitiu kalbuos, istuorėnė Žemaitėjės regėjuona iteisėnėma, ėšsauguojėma ėr integracėjės“.
Iteisintė Telšius kāp Lietuvuos istuorėnė-etnuograpėnė regėjuona suostėnė.
Parėngtė naujus draugėjės īstatus ėr anus regėstroutė nustatīto tvarko.
Kreiptėis i Telšiū r. savėvaldībė diel ŽKD ir ŽKD Telšiū skīriaus veiklā patalpū panauduos pagrindās suteikėma.
Organizoutė Žemaitėjės istuorėnė-etnonuograpėnė regėjuona heraldėkas atnaujėnėma.
Organizoutė Žemaitėjės istuorėjės vaduovelė muokīkluoms parėngėma ėr ėšleidėma.
Skatintė muokuomuosės medžiaguos, metuodėniu priemuoniu leidėma žemaitiu kalbuos ėr rašības muokīmou švėitėma īstaiguos: darželiūs ėr muokīkluos.
Pakartuotėnā ėšlēstė dailininka A. Každailė istuorėni Žemaitėjės žemielapi.
Skatintė Žemaitėjės simbuoliu nauduojėma viešuos erdvies ėr rėngėniūs karto so Žemaitėjės rajuonu savėvaldībiem.
Istuorėniu, kalbėniu, etnuograpėniu konferėnciju, anū medžiaguos leidības karto so Žemaitėjės rajuonu savėvaldībiem organizavėms.
Mena žėnklū, iprasmėnontiu Žemaitėjės istuorėjė, žīmius Žemaitėjės žmuonis, kūrėma inicijavėms karto so Žemaitėjės rajuonu savėvaldībiem.
Etnėnės kultūras sauguojėms, puoseliejėms ėr sklaida karto so Žemaitėjės rajuonu savėvaldībiem.
Skatintė Žemaitėjės vėitū vardū ožrašīma žemaitiu kalbo par menėnius kūrėnius.
Padarītė žemaitiu, katrėi gīven Žemaitėjuo ėr kėtūs Lietovuos regėjuonūs ėr tor žemaitė pasa, bėndra registra sertėpėkoutamė serverie – registra sėstemuo.
Vėsor, kor īr žemaitiu, lėipas 13 mėnavuotė kap ŽEMAITIU TAUTUOS VĖINĪBĖS DĖINA.
Žebrauska į merus
Paskelbėte neteisingą infirmaciją. Liepos 13 d. bus švenčiama kaip – Žemaičių tautos vienybės diena. Pabrėžiu figuruoja žodis – tautos. Dėl to buvo prabalsuota.
Kiek suvažiavime buvo jaunesnių negu 40 metų amžiaus? Vėl senoliai už ateitį balsuoja?
o kour Pats buvaa?