
Praėjusią savaitę Telšių rajono savivaldybės taryba sutiko, jog būtų pradėtos procedūros dėl valstybės tapimo viešosios įstaigos Regioninės Telšių ligoninės dalininke. Esą tokie žingsniai yra reikalingi siekiant gydymo įstaigai ir toliau išlaikyti regioninį statusą. Be to, valstybės dalyvavimas dalininko teisėmis pastiprintų planavimą sveikatos srityje, sveikatos paslaugų vystymą, specialistų ir investicijų pritraukimą, būtų gaunama kokybiška dalykinė, metodinė pagalba, kas leistų Regioninei Telšių ligoninei tapti viena iš pagrindinių ligoninių regione su stipriomis kompetencijomis.
Tačiau dalis Tarybos narių įžvelgė grėsmę: valstybei tapus dalininke Savivaldybė praras kontrolę ateityje sprendžiant ligoninės klausimus.
Antanas NEKRAŠIUS
Anot klausimą Tarybos nariams pristačiusio Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Manto Servos, sutikimas pradėti vesti derybas su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekiant, kad valstybė taptų viena iš Regioninės Telšių ligoninės dalininkių – tai politinis sprendimas. Esą šiandien politikai tik duotų žalią šviesą deryboms pradėti ir tik pasibaigus joms būtų aišku, kokia dalininko teisių dalis atiteks valstybei ir kokia liks Savivaldybei. „Tai principinis sprendimas, kuris iš vienos pusės dar nieko nereiškia, o iš kitos – mes siunčiame žinią Vyriausybei, kurioje šiandien svarstoma būsima sveikatos sistemos pertvarka. Į ją patenka ir Telšiai kaip mažasis regiono centras. Mano nuomone, tai puiki galimybė sustiprinti mūsų ligoninės pozicijas“, – teigė vicemeras.
Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusi Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė tvirtino, jog prieš keletą dienų Šiauliuose susitiko su SAM ir ligonių kasų atstovais. Susitikimo metu aptarta sveikatos apsaugos situacija Šiaulių regione ir visoje šalyje. „Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja. Tarp jų ir Telšių rajone, – kalbėjo J. Seiliuvienė. – Tai, kad šiandien sveikatos sistema yra perkaitusi, kad reikia permainų, sveikatos tinklo peržiūrėjimo, visi gerai matome. Ir kaip savo regione atrodome mes?“
Pasak J. Seiliuvienės, Regioninė Telšių ligoninė šiandien yra antra po Šiaulių regioninės ligoninės. Ir tam, kad ir toliau išlaikytų tokį statusą, reikalingas garantas. O tokį gali užtikrinti valstybė, tapusi viena iš ligoninės dalininkių. „Be to, manau, kad užsitikrintume pranašumą investicijomis ir teikdami paslaugas prieš savo tiesioginius konkurentus – Mažeikių ir Plungės ligonines, – pabrėžė Regioninės Telšių ligoninės direktorė. – Nepritarus sprendimui – jokių derybų nebūtų. Ir šis pasiūlymas atitektų kažkam kitam. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, jog yra gauta daug prašymų iš kitų šalies savivaldybių. Aš labai norėčiau, kad šiandien jūs sprendimo projektui pritartumėte.“
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Karolis Andrijauskas informavo, kad Darbo partijos frakcija Telšių rajono savivaldybės taryboje pritaria sprendimui pradėti derybas. „Mūsų frakcija vienareikšmiškai palaiko sprendimą pradėti derybas dėl reformos, kuriai iš Europos Sąjungos bus skirta 800 mln. Eur, ir tiesiog siekiant išlaikyti regioninę ligoninę su visiškai užtikrinta ir funkcionalia gydymo metodika, įranga, personalu. <…> Taip pat pavyko išsiaiškinti, jog galime siūlyti valstybei tapti ligoninės dalininke lygiomis teisėmis (50 proc. dalininko teisių priklausytų Savivaldybei ir 50 proc. – valstybei, – red.)“, – kalbėjo Tarybos narys.
Mišrios frakcijos Taryboje seniūnas Algirdas Bacevičius šiuo klausimu turėjo kitą nuomonę. „Niekas nedraudžia jums ir šiandien derėtis. Nereikia Tarybos sprendimo, kad meras galėtų važiuoti ir dėl ko nors derėtis mūsų rajonui – už tai jis ir gauna atlyginimą, – teigė politikas. – Sugalvojote mus „apžaisti“: dabar išgirdau skaičių – 50 proc. ir 50 proc. dalininko dalių… Mes prarasime ligoninės kontrolę. <…> Dabar neaišku, koks bus valstybės įnašas. Kokie įsipareigojimai? Kokia valdymo struktūra? Kokie įstatai ir t. t.? Mūsų frakcija už tai, kad ligoninė dirbtų ir klestėtų, bet į šiuos klausimus turi būti atsakyta!“
Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas M. Serva paprašė A. Bacevičiaus neklaidinti Tarybos narių ir visuomenės: „Dar kartą aiškinu, jog SAM nori žinoti mūsų politinę poziciją, ar mes pasiruošę derėtis ir kalbėtis dėl valstybės tapimo ligoninės dalininke. O į visas detales ir klausimus, kuriuos ką tik įvardijote, bus atsakyta po derybų.“ Vicemeras pabrėžė, jog nepritarusi deryboms Taryba pasiųs aiškią žinutę Vyriausybei ir Seimui, kad šiandien jų formuojamoje sveikatos apsaugos pertvarkoje Telšiai nedalyvaus, ir jiems nebeliks nieko kito, kaip ieškoti kitų alternatyvų.
Tarybos narys Algirdas Tarvainis pasidomėjo, ar Mažeikių ir Plungės ligoninės taip pat sulaukė SAM pasiūlymo. „Ne. Tokio pasiūlymo negavo, – atsakė Regioninės Telšių ligoninės direktorė. – Pertvarkoje siūloma dalyvauti penkių regionų ligoninėms – Telšių, Tauragės, Utenos, Marijampolės ir Alytaus. Mano žiniomis, Alytus jau pasirašė sutikimą derėtis. Ir, kiek supratau iš pokalbio su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, laukiama Telšių sprendimo. Jeigu mes nesutiktume, mūsų vietą užimti labai norėtų Mažeikiai.“
Tarybos narys Algirdas Žebrauskas pabrėžė, jog derybos nėra negrįžtamas procesas, todėl joms pritarti reikėtų. Savo ruožtu Kazys Lečkauskas ragino kolegas būti patriotais ir nelaukti, kol Mažeikiai pasigriebs šią iniciatyvą.
„Visi norėtume, kad regioninė ligoninė Telšiuose liktų. Bet mums yra užrištos akys, užimta nosis ir užkimštos ausys. Kaip kvaileliai… A. Matulas jau pareiškė ultimatumą: arba, arba, – į diskusijas įsiliejo Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Trečiokas. – Nėra nė vieno argumento, kodėl dabar mūsų ligoninė negali būti finansuojama, dalyvauti projektuose ir t. t. Parodykite teisės aktą, kuriame tai parašyta! Regioninę Telšių ligoninę finansuoja ligonių kasos, o ne SAM. Aš kaip buvęs Vyriausybės narys galiu jus patikinti: nė viena ministerija jai pavaldžių įstaigų nefinansuoja ir niekada nefinansuos. Tai draudžia įstatymai.“
Kitas dalykas, anot K. Trečioko, kuris yra svarbiausias – Regioninė Telšių ligoninė yra mažiausiai kelių milijonų eurų vertės. „Ir mes atiduodame jos valdymą? – klausė Tarybos narys. – SAM taps dalininke, o kas po to – jau nebe mūsų reikalas… O tada – tada ligoninė paliks slaugos ligonine. Ir Darbo partijos, ir socialdemokratų rinkėjai važiuos gydytis į Klaipėdą arba į Šiaulius… Aš šiandien esu Šiauliuose ir noriu palinkėti jums paragauti, ką reiškia čia (Šiauliuose, – red.) gauti paslaugas: pajusite visą mūsų medicinos sistemos skanumą!“
K. Trečioko įsitikinimu, atsirandančios grėsmės valstybei tapus ligoninės dalininke yra realios. Dėl to jis esą gali „pasirašyti krauju“. „Iš principo derėtis galima, tačiau būtų kvailystė apsimesti, kad nieko nevyksta… <…> Jeigu mes ir valstybė būsime 50 proc. ir 50 proc. dalininkais – nuo mūsų (sprendžiant ligoninės ateities klausimus, – red.) niekas nebepriklausys.“
Po ilgų diskusijų Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojui M. Servai paskelbus balsavimą už sutikimą pradėti procedūras dėl valstybės tapimo Regioninės Telšių ligoninės dalininke balsavo 20 Tarybos narių, 2 susilaikė, 2 nuo balsavimo nusišalino.