Kasmet Žemaitijos sostinėje organizuojama Telšių rajono sportininkų pagerbimo šventė. Jos metu paskelbiamas ir apdovanojamas populiariausias rajono sportininkas, kurį išrenka rajono gyventojai – Telšių krašto laikraščio „Telšių ŽINIOS“ skaitytojai.
2022-ųjų metų populiariausiu Telšių rajono sportininku tapo jojimo sporto atstovė Eimilė Kačinskaitė.
Aurelija SERVIENĖ
Jojimo mokosi sporto klube „Topolis“
Telšių „Džiugo“ gimnazijos mokinės E. Kačinskaitės didžiausias pomėgis – jojimas žirgais. Aktyvų gyvenimą mėgstanti mergina laisvalaikiu lanko sporto salę, bėgioja, šoka, piešia.
Žirgų sportu Eimilė susidomėjo 2018-ųjų vasarą, kai su šeima nuvyko pajodinėti į sporto klubą „Topolis“. Nors prieš tai keletą kartų buvo jodinėjusi ir kituose žirgynuose, bet šįkart viskas buvo kitaip: „Mane kažkas čia labai sužavėjo… Gal todėl, kad turėjau pirmą normalią jojimo treniruotę, o ne vedžiojimą už pavadėlio. Mane mokė, kaip reikia valdyti žirgą, kaip su juo susidraugauti ir kaip reikia bėgti ristele. Viskas sekėsi puikiai, todėl panorau pradėti lankyti jojimo pamokas.“
Ištvermės jojimo istorija
Jojimo sportu Eimilė užsiima beveik penkerius metus. Pirmaisiais metais mokėsi jojimo pagrindų, o antraisiais treneriai jau išleido į pirmąsias ištvermės jojimo varžybas Rietave. Ten įveikusi 22 km distanciją su žemaitukų veislės žirgu Perliu telšiškė užėmė pirmąją vietą. Eimilė tvirtino, kad nuo šių varžybų ir prasidėjo jos ištvermės jojimo istorija.
Pasak sportininkės, ištvermės jojimo sportas yra labai pavojingas, nes dalyvaujama kartu su gyvūnu ir nieko nenuspėsi, nežinai, ką jis gali sugalvoti padaryti. Šis sportas taip pat ir brangus – norint išvykti į varžybas reikia nemažai lėšų.
„Mano nuomone, žirgui ištvermės jojimas yra viena artimiausių sporto šakų. Turime labai daug treniruotis, kad žirgas galėtų įveikti tam tikrą distanciją ir per varžybas jaustųsi gerai. Kad nepavargtų, jam reikia visokių papildų, pašarų ir taip toliau“, – pasakojo Eimilė.
Merginos teigimu, ištvermės jojimui tinkamiausi yra arabų veislės žirgai, jie gali nubėgti ilgesnes distancijas, jų širdys didesnės ir kraujagyslės arčiau odos, todėl greičiau atsigauna po ilgo bėgimo. Jei raitelis nori užsiimti ištvermės jojimu, pradžia būna nelengva – jis privalo įgyti kvalifikacijas, turi įveikti 20, 40, 80 kilometrų distancijas. Kai šias kvalifikacijas įgyja, galima dalyvauti aukštesnio lygio varžybose, 100, 120, 160 kilometrų distancijose. Tokios pat taisyklės galioja ir žirgams, jie taip pat turi įgyti kvalifikacijas.
„Lietuvoje tokių distancijų kaip 120 ir 160 km nerengia, tad vykstame į tarptautines varžybas. Pasiekus tam tikrą lygį, galima dalyvauti Lietuvos ir pasaulio čempionatuose. Mane labiausiai žavi ištvermės jojimas todėl, nes kartu su žirgu praleidi be galo daug laiko“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
Sportinė karjera
E. Kačinskaitė džiaugiasi, kad jos sportinė karjera klostosi puikiai, visi iškelti tikslai yra pasiekti: „Tikiuosi, kad ateityje bus dar daugiau tikslų ir dar daugiau pasiekimų, nes šio sporto tikrai nežadu mesti.“
Sportininkė su džiugesiu vardijo didžiausius savo laimėjimus. 2019 m. ji pateko į Lietuvos ištvermės jojimo vaikų įskaitos TOP trejetuką, 2020 m. tapo Lietuvos ištvermės jojimo vaikų įskaitos čempione, 2021 m. – taip pat Lietuvos ištvermės jojimo vaikų įskaitos čempione. Tais pačiais metais su savo mylimiausiu draugu Poliu Lietuvos ištvermės jojimo vaikų čempionate iškovojo pirmąją vietą ir tapo Lietuvos U-14 čempionais. 2022 m. Eimilė turėjo galimybę atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose Lenkijoje. Ji sėkmingai užbaigė 100 km distanciją ir užėmė antrąją vietą. Lietuvos ištvermės jojimo čempionate (104 km) tapo vicečempione. O raitelės kompanionas Polis gavo „Best condition“ (geriausiai ištreniruoto žirgo) titulą. Lietuvos ištvermės jojimo jaunių įskaitos reitinguose pelnyta antroji vieta. Ne kartą yra tapusi čempione Vytauto Didžiojo čempionate.
Geriausias draugas – žirgas Polis
Eimilė atviravo, jog pats didžiausias jos laimėjimas yra tai, kad joja be galo mylimu arabų veislės žirgu Poliu: „Polį laikau savo geriausiu draugu, nes nė su vienu žirgu nebuvau atradusi tokio ryšio kaip su juo. Polis mane labai motyvuoja siekti didesnių laimėjimų, be jo nebūtų tokių puikių rezultatų. Su juo susidraugauti ir jį gerai pažinti užtruko apie metus, nes jis mūsų žirgyne yra vienas iš stipriausių ir energingiausių žirgų, kitaip tariant, karštakraujis, tad bet kas ant jo užsėsti negali. Žirgas gali tapti geriausiu žmogaus draugu. Aišku, tereikia pačiam to labai norėti. Žirgas turi gerą atmintį, tad jei kada negražiai su juo pasielgei, jis visą likusį gyvenimą tai atsimins pamatęs tave.“
Trenerės ir žirgyno savininkės pagalba
E. Kačinskaitė treniruojasi sporto klube „Topolis“ Kalnėnų kaime, Telšių rajone. Jos trenerė – Aušra Viesulė.
Kartu su trenere Eimilė dalyvavo aukšto lygio anglų kalbos savaitės trenerių kursuose, kuriuos vedė tarptautinių ir pasaulio čempionatų varžybų teisėjas Brianas Dunnas. „Aš ten buvau kaip mokinė. Mano trenerė, sunkiai ir ilgai dirbdama, šiuos kursus be problemų įveikė. Taip pat už visus savo pasiekimus dėkoju tik Jai. Aušra labai daug darbo ir laiko įdėjo į mane – tik dėl to ir yra tokie puikūs rezultatai. Nepamirškime ir žirgyno savininkės Sigitos Lečkauskienės, be kurios tikrai nebūčiau išvykusi į varžybas. Ji taip pat labai daug su manimi dirbo, su mano žirgu Poliu, labai dėkoju Jai. Aušrą Viesulę ir Sigitą Lečkauskienę laikau šeimos narėmis, jos visada padeda, kai reikia, ir ne tik jojimo reikalais“, – padėkos žodžių negailėjo sportininkė.
Jaudulys dingsta atsisėdus į balną
Anot Eimilės, šiame sporte sunkiausia yra diena prieš varžybas ir pats varžybų rytas: „Varžybų rytą reikia labai anksti keltis ir atvykti į žirgyną apie 5 valandą, pašerti žirgus prieš startą, kad iki jo spėtų suvirškinti maistą, kad jiems būtų lengviau bėgti. Labiausiai mane džiugina, kai veterinaras po kokių 100 km paspaudžia ranką ir pasveikina su sėkmingu finišu. Tas jausmas yra pats geriausias, nes žinai, kad sugebėjai įveikti 100 km netraumuodamas ir nenuvargindamas žirgo.“
Prieš varžybas sportininkei padeda susikaupti žinojimas, kad dalyvaus su savo geriausiu draugu – Poliu. O jaudulys dažniausiai baigiasi, kai atsisėda į balną. Nors Eimilė atviravo, jog pastaruoju metu jaudulys ją apima vis mažiau: „Ir tai mane truputį liūdina, nes jaudulys prieš varžybas patinka. Dėl ko pradedu jaudintis vis mažiau, tiksliai pasakyti negaliu, gal dėl to, kad imu priprasti prie varžybų ir jaučiuosi nebe naujokė šiame sporte.“
Loading ...
