Europos Sąjungos parama: ne įsisavinti, o investuoti

Penktadienį Telšių menų inkubatoriuje vyko verslo ir valdžios atstovų diskusija, kurios metu buvo aptariamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos ir Lietuvos integracija į euro zoną. Renginyje dalyvavo LR finansų ministras Rimantas Šadžius, šiuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinei verslo mokyklai vadovaujantis buvęs „Teo Lt“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta, Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, LR Vyriausybės atstovė Telšių apskrityje Loreta Bagdonavičienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnai, akademinės bendruomenės nariai, verslininkai bei visuomenės atstovai. Pasak finansų ministro, Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos – vienas iš svarbiausių šaltinių regionų plėtrai. Pradedant naująjį 2014–2020 m. programavimo periodą pagrindinis kiekvieno regiono uždavinys yra tinkamai nukreipti ir efektyviai panaudoti ES investicijas, kad jos užtikrintų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.
Antanas NEKRAŠIUS
R. Šadžius: investicijos turi būti naudingos
Savivaldybės meras Vytautas Kleiva diskusijos pradžioje teigė, jog Telšių rajonas turi ambicingų planų dėl 2014–2020 m. struktūrinės paramos lėšų panaudojimo. Esą pasimokyta iš klaidų, pasisemta patirties, kuri leis efektyviau panaudoti gautus ES pinigus. V. Kleiva teigė, jog rajono prioritetai išlieka tie patys – Masčio ežero pakrančių tvarkymas, galbūt taip vadinamos „Mažosios Šveicarijos“ sukūrimas šalia sodų bendrijos „Žilvinas“. Bet visa tai priklausys nuo gautų ES paramos lėšų.
Tačiau tokį mūsų rajono mero entuziazmą greit numalšino į diskusiją įsitraukęs LR finansų ministras R. Šadžius. Ministras pabrėžė, jog Europos Sąjunga keičia prioritetus ir visos struktūrinės lėšos 2014–2020 m. bus nukreiptos į paramą verslui, darbo vietų kūrimą. Todėl nei kultūra, nei turizmas, nei sportas ES lėšomis daugiau remiami nebus. O tai reiškia, jog Telšiams teks atidėti vėlesniam laikui Masčio pakrantės tvarkymo planus.
R. Šadžius pabrėžė investicijų planavimo kiekviename regione būtinybę. „Būtina tinkamai pasirinkti investavimo prioritetus ir profesionaliai parengti projektus, kad ES investicijomis sukurtą pridėtinę vertę matytų ir justų kiekvienas regiono gyventojas“, – sakė finansų ministras. – Prieš pradėdami kiekvieną naują objektą, pirmiausia turime suskaičiuoti, kiek jis bus naudingas, kaip jį išlaikysime.“ Kitaip tariant, ES pinigai 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu turės būti „investuojami“, o ne „įsisavinami“. R. Šadžius svarstė: ar verta asfaltuoti tokią gatvę, kuria per dieną pravažiuoja vos 7 automobiliai? „Taip, sutinku, kad darbo vietos, kol vyks asfaltavimo darbai, bus sukurtos. Tačiau kas toliau? – diskusijos metu kalbėjo ministras. – Investuotos ES lėšos turi atsipirkti. Todėl turime apsispręsti: ar statom, ar pradedame ieškoti būdų, kaip sukurti daugiau darbo vietų, suteikti paramą verslui.“ Anot R. Šadžiaus, svarbų vaidmenį turės atlikti savivaldybių merai, kurie per regionų plėtros tarybas turės taip paskirstyti projektus, kad nebūtų be reikalo švaistomos ES struktūrinės paramos lėšos.
Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. Telšių regione įgyvendinamiems viešiesiems ir įmonių projektams skirta beveik 800 mln. Lt ES lėšų, išmokėta apie 565 mln. Lt. Iš 411 planuotų įvykdyti projektų 236 jau yra baigti, 175 dar vykdomi.
Pagal daugelį socialinių ir ekonominių rodiklių Telšių regionas užima vidurines pozicijas tarp šalies regionų – tiek pagal regiono gyventojų užimtumą, tiek pagal sukuriamą BVP dalį vienam gyventojui. Telšių apskrityje 2012 m. vienam gyventojui teko 30,6 tūkst. litų arba 80 proc. šalies vidurkio. Pagal šį rodiklį Telšių regioną lenkia tik Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno regionai. Regionas išsiskiria pramonės sektoriaus dominavimu, tuo tarpu paslaugų sektorius išvystytas silpniau.
Euras – ekonomiškai naudingas Lietuvai
Diskusijoms pakrypus apie Lietuvos integraciją į euro zoną, R. Šadžius teigė, jog 2015 m. – tinkamiausias laikas mūsų šaliai įstoti į euro zoną. Užuot išvardijęs privalumus, ministras akcentavo neigiamas pasekmes, kas būtų, jeigu šalis kitais metais to nepadarytų. Užsienio investuotojams Lietuva taptų mažiau patraukli nei Estija ar Latvija, kurios jau turi eurą. Taip pat išaugtų valiutos kurso (lito devalvavimo) rizika, blogėtų valstybės ir privačių subjektų skolinimosi reitingai, didėtų paskolų palūkanos bei skolinimosi kaštai. Toliau būtų mokama litų ir eurų keitimo kaina, sulėtėtų šalies ūkio plėtra, blogėtų tarptautinės prekybos galimybės.
Antra, neįsivedus euro, pajustume socialines pasekmes: nedidėjant eksportui ir investicijoms, išaugtų nedarbas, brangstant skolinimuisi, mažėtų galimybės didinti socialines išmokas, pensijas, atlyginimus. Taip pat sumažėtų visuomenės ir verslo pasitikėjimas valstybe, jos institucijomis ir vykdoma politika.
Trečia, kiltų grėsmė šalies autoritetui Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu, nes sumažėtų užsienio partnerių pasitikėjimas Lietuva kaip valstybe, o ištikus krizei mūsų šaliai būtų menkesnės galimybės pasinaudoti ES pagalbos mechanizmais.
Pasak R. Šadžiaus, pernai atlikta gyventojų apklausa parodė, jog 40 proc. apklaustųjų palaiko euro įvedimą, tačiau nepritariančių tam procentas išlieka didesnis – 49,75 proc. apklaustų gyventojų nuogąstavo galimais piktnaudžiavimais ir bandymais manipuliuoti kainomis įvedant eurą. 78 proc. baiminosi, jog euro įvedimas paskatins kainų kilimą, 55 proc. manė, kad netekus lito Lietuva praras didelę dalį tautinio identiteto, 48 proc. apklaustųjų teigė, jog euras sukels daug nepatogumų.
„Kodėl prekių ir paslaugų kainos nedidėja šiandien? – garsiai svarstė finansų ministras. – Todėl, kad niekas jų nepirktų.“ Anot R. Šadžiaus, pats didžiausias kainų kontrolierius yra vartotojas. Be to, Valstybė šiandien jau yra parengusi planą, kaip užkirsti kelią galimoms kainų manipuliacijoms nuo 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą. Pirmiausia visas kainas bus privaloma skelbti ir eurais, ir litais. Taip pat numatoma aktyvi kainų stebėsena ir reagavimas į pažeidimus, vykdoma griežta prekių ir paslaugų kainų perskaičiavimo kontrolė. Pažeidėjams bus taikomos sankcijos.
Finansų ministro teigimu, šalies verslininkai bus kviečiami pasirašyti geros verslo praktikos memorandumą, kuriuo įsipareigos nenaudoti euro įvedimo kaip preteksto didinti kainas, sąžiningai perskaičiuoti kainas pagal oficialiai nustatytą valiutos kursą, laikytis apvalinimo taisyklių ir apvalinti kainas vartotojo naudai.
Taip pat R. Šadžius pabrėžė, kad gyventojai neturėtų nuogąstauti dėl to, kad įvedus eurą Lietuva praras didelę dalį tautinio identiteto. Pasak ministro, vienoje visų nominalų lietuviškojo euro ir euro centų monetų pusėje bus pavaizduotas valstybės herbo simbolis Vytis. Kitoje pusėje – įprasta euro simbolika. „Taigi, viena euro pusė simbolizuos mūsų tautinį identitetą, kita – europietišką“, – kalbėjo R. Šadžius.