Prieš keletą metų šauniųjų telšiškių – Jūratės ir Kęstučio Beržinių – lizdą palikęs vyresnysis sūnus Dovydas dega gyvenimo džiaugsmu save realizuodamas įvairiausiose veiklose: siekia mokslo aukštumų, yra itin gabus fotografijai, daug metų skautauja, puoselėja žemaitiškumą, artima jam ir teatro veikla.
Talentingo vaikino gabumai neliko nepastebėti. Su fotoaparatu susipažinęs dar mokyklos suole šiandien D. Beržinis išplaukė į plačiuosius vandenis. Jo objektyvas fiksavo muzikos festivalius „Granatos Live“, muzikinius apdovanojimus M.A.M.A., įvairias tarptautines konferencijas, žinomų Lietuvos grupių koncertus, jau treji metai jis įamžina projekto „Muzikinė kaukė“ akimirkas ir kt.
Aurelija SERVIENĖ
Išplaukė tolyn
2015 m. baigęs Telšių Žemaitės gimnaziją Dovydas iš mūsų miesto baltosios gulbės koridorių išplaukė tolyn – į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Renkantis studijas galvoje dėliojosi skirtingos mintys, kurion pusėn galėtų pasisukti jo gyvenimo kelias – gamtos mokslų ar menų studijų kryptimi. Gamtos mokslai laimėjo, o menai užpildė didžiąją laisvalaikio dalį.
Dar besimokydamas gimnazijoje D. Beržinis buvo aktyvus mokyklos gyvenime, nuo 2007 m. skautauja, vaidino Telšių Žemaitės dramos teatro jaunimo studijoje „Savi“, vadovaujamoje režisierės Laimutės Pocevičienės.
Žemaitiškumo puoselėtojas
Išvykus į Kauną noras veikti, vaidinti niekur nedingo, o tik sustiprėjo. Nuo pirmojo kurso telšiškis kartu su prof. Irena Buckley, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentais pradėjo kurti kūrybinę grupę „Declamationes“. Kiek suvaidinta, kiek pakeliauta po Lietuvą! Kūrė renginių ciklus Simono Daukanto, Juozo Tumo-Vaižganto, Piliakalnių metams. Su kolega žemaičiu Mindaugu Rumšu organizuodavo žemaitiškus vakarus. Kviesdavo dalyvauti universitete studijuojančius, dirbančius, taip pat Kaune gyvenančius žemaičius.
„Net negalėjome įsivaizduoti, kokia jiems, kaip ir mums, brangi ir svarbi Žemaitija! Skleidėme žemaitišką dvasią dainuodami Andriaus Kulikausko dainas, skaitydami žemaitiškas eiles, vaišindami kastiniu, kanapyne, namine duona, bendraudami sava kalba. Nenusakomas jausmas, kai iš lūpų sklido artimas gimtasis žodis, kai vilkėjome žemaitiškais tautiniais rūbais – šiurpuliukai kūnu nueidavo. Tai išliks visam laikui“, – pasakojo Dovydas.
Įvairi veikla
Studentiškas gyvenimas neapsistojo ties teatrine veikla. Tik pradėjęs studijas, jau rudenį Dovydas prisijungė prie VDU Gamtos mokslų fakulteto akademinio jaunimo mokslinės draugijos „Modusas“, kur ne tik patys gilinosi į gamtos mokslų paslaptis, bet ir skleidė žinią apie jas moksleiviams bei miestelėnams, rodė gyvūnus, pačių studentų surinktas drugelių kolekcijas, o mažųjų dėmesį kaustė įvairiausiais eksperimentais.
Ir tuo veikla dar neapsiribojo… Telšiškis sutiko prisijungti prie Akademinio skautų sąjūdžio (ASS), jungiančio įvairių universitetų studentus, veiklos: „Jau ne pirmus metus turiu galimybę giliau suprasti skautavimo tikslus, tobulinti save, plėsti akiratį. Porą metų buvau ASS Kauno skyriaus pirmininku, dabar esu KORP! VYTIS pirmininkas.“
Paskatintas kurso draugų, netrukus prisijungė prie VDU Studentų atstovybės, kur spręsdavo įvairias studentų problemas bei aktualijas. Buvo Ryšių su visuomene komitete, tobulino komunikacijos žinias, kaip pasiekti studentus, juos sudominti, pritraukti į renginius, kurti jaukią, studentišką atmosferą.
VDU vaikas
Baigus biotechnologijos bakalauro studijas 2019 m. vasarą D. Beržiniui vis kirbėjo mintis rinktis magistro studijas, kurios duotų ir užtvirtintų kompetencijas gausioms jo veikloms. Todėl rudenį įstojo į VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto integruotos komunikacijos magistrantūrą, o ne taip seniai, 2021 m. sausio mėnesį, ir baigė.
„Studijų kryptys kardinaliai skirtingos. Džiaugiuosi galėjęs studijuoti ir įgyti platų, įvairiapusį išsilavinimą. Su draugais vis pajuokauju, jog esu VDU vaikas. Šiame universitete įdiegta moderni, Harvardo universiteto modeliu grįsta studijų koncepcija – išsilavinimas 360 laipsnių. Taip ir apsisukau aplink“, – teigė pašnekovas.
Meilė fotografijai
Jau nemažai metų ištikimas Dovydo draugas ir palydovas – fotoaparatas.
„Fotografija į mano gyvenimą pasibeldė visai netikėtai. Buvo 2012 m. Telšių skautų stovykla. Tėtis atvežė naują „Pentax“ fotoaparatą. Ėmiau fotografuoti stovyklos veiklą, skautų portretus. Tokia paprasta pirmoji pažintis. Neįtariau, kad taip giliai „įklimpsiu“, – pasakojo telšiškis.
Rimtesnis fotografijos pažinimas buvo vienuoliktoje klasėje, kai Žemaitės gimnazijoje Dovydas pasirinko fotografijos pamokas pas mokytoją Audrių Skukauską. Mokytojas skatino daugiau fotografuoti, ir pirmas renginys buvo Sausio 13-osios minėjimas gimnazijoje. Taip prasidėjo fotografijos kelias nuo gimnazijos ir Telšių miesto renginių įamžinimo. Ilgą laiką jo darbų paroda buvo eksponuojama Žemaitės gimnazijoje.
Pašnekovas atviravo, jog iš pradžių tai buvo pomėgis, pramoga po pamokų. Pamena, pradžioje atsiklausdavo tėčio, ar gali paimti fotoaparatą. Po kelių fotografavimų tėtis pasakė: „Čia jau tavo, rūpinkis ir saugok.“ Virsmas iš pomėgio į mielą užsiėmimą įvyko trečiajame studijų kurse, kai šeima padėjo Dovydui įsigyti profesionalią „Nikon“ įrangą, gerokai sunkesnę ir solidesnę.
„Po savaitgalinės pirmakursių stovyklos keletą dienų jaučiau „fotografinio sporto“ pasekmes. Pripratau, jaučiausi treniruotas. Norėjau tobulinti savo fotografijos įgūdžius, tai ir pavyko. VDU studentų atstovybė buvo gera fotografijos kelio stotelė“, – tvirtino fotografas.
Didžiulė patirtis atėjo fotografuojant Kauno „Žalgirio“ LKL ir Eurolygos krepšinio varžybas arenoje, bronzinės komandos sutikimą Kauno Rotušės aikštėje, LIDL Moksleivių krepšinio lygos varžybas Kėdainiuose ir dvejus metus Jonavoje. Pavyko išmokti sugauti ne tik emocijas, bet ir judesio dinamiką, tai labai pravertė fotografuojant kartingo sporto varžybas Kauno „Kartlande“.
Fotografuodamas naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“
D. Beržinis susipažino ir su garsiuoju Dakaro „vienišiumi“ motociklininku Arūnu Gelažninku. Teko laimė įamžinti jo ypatingus susitikimus su gerbėjais. O kur dar nepakartojamų ekspedicijos „Misija Sibiras“ sutiktuvių ir filmo premjerų pristatymų visuomenei fiksavimas fotoaparatu! Nepamirštamos pažintys su Lietuvos fotografijos klasikais Romualdu Požerskiu bei Antanu Sutkumi! „Gavau iš jų neįkainojamų šios meno rūšies pamokų“, – sakė fotografas.
O sesės ir broliai skautai Dovydo neįsivaizduoja be fotoaparato. Užfiksuoti skautų suvažiavimų, įvairių renginių, stovyklų, dainų konkursų momentai liks istorijoje.
Magistro darbas „Vizualaus pasakojimo ypatumai fotografijų cikle „Kai mes žaidėme baroką“ taip pat glaudžiai siejasi su fotografija.
Objektyvas regėjo ir muzikos festivalius „Granatos Live“, muzikinius apdovanojimus M.A.M.A., įvairias tarptautines konferencijas, žinomų Lietuvos grupių koncertus, „Laisvės TV“ filmavimus bei kitus nepaminėtus renginius.
Projektas „Muzikinė kaukė“
Į televiziją Dovydas pakliuvo įdomiomis aplinkybėmis. Vieną dieną vyko autobusu namo, už nugaros sėdėjo jaunas vyrukas ir telefonu rinko komandą naujam televizijos projektui. Pagalvojo tada, jog būtų nerealu, jei jiems savo komandoje prireiktų ir fotografo.
Ir štai kitą dieną vieno socialinio tinklo naujienose telšiškio akys užkliuvo už antraštės: „Televizijos projektas „Muzikinė kaukė“ ieško fotografo.“ Išsiuntė savo darbų pavyzdžių. Juos peržiūrėjo ir pakvietė atvykti.
„Kandidatų buvome bene devyni, atrinko du, o viduryje pirmojo sezono likau vienas. Nuo to ir prasidėjo darbas televizijos projektų virtuvėje. „Muzikinėje kaukėje“ fotografuoju trečius metus. Intensyviame darbe pilna iššūkių ir labai daug teigiamų emocijų“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Fotografavimas davė vaisių – žemaitis buvo pakviestas užfiksuoti ir kitus LNK televizijos projektus: „Lietuvos balsas“, „Lietuvos balsas. Vaikai“, „Kaukės“, „Naujieji su LNK“.
„Mūsų muzikos žvaigždės tik iš pradžių atrodė šaltos ir nepasiekiamos, šiek tiek bijojau, nedrįsau net pakalbinti, tačiau labai greitai pajutau, jog dauguma televizorių ekranuose matomų žvaigždžių yra labai paprasti ir nuoširdūs žmonės – pasisveikins, nusišypsos, paklaus, kaip sekasi, o dažnai gerą žodį tars ir nuotraukas pagirs. Man labai patinka įamžinti dainininkų įsikūnijimų vingrybes, kūno kalbą taip, kad nuotraukos „uždainuotų“. Kartais pasiseka. O kiek nuotykių, nepavykusių kadrų, pokalbių, juoko ir ašarų lieka užkulisiuose“, – su džiaugsmu savo patyrimais dalijosi pašnekovas.
Kiekviename projekte jam pavyksta atrasti bendraminčių. Draugiškasis Dainotas Varnas, linksmoji Iglė Bernotaitytė, geros nuotaikos užtaisai broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, kūrybiškasis Aleksandras Pogrebnojus, santūrusis Rokas Laureckis, darbščioji Katažina Zvonkuvienė, nuoširdusis Dovydas Laukys, žvitrusis Rolandas Mackevičius, charizmatiškasis Vaidotas Valiukevičius – tai tik dalis naujų bičiulių, su kuriais užsimezgė tvirti ryšiai.
„Projektų filmavimai baigėsi, liko tik keletas finalinių susitikimų. Gaila bus skirtis, bet lauksiu naujų projektų, iššūkių ir susitikimų“, – sakė telšiškis.
Loading ...
