![](https://tzinios.lt/wp-content/uploads/2018/10/tomas-ubartas.jpg)
Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai tenkino Tomo Ubarto prašymą atleisti jį iš einamų Žarėnų „Minijos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų. T. Ubartas vadovo kėdę iškeitė į geografijos mokytojo etatą gimnazijoje. Tarybos narių paklaustas, kodėl priėmė tokį sprendimą, buvęs Žarėnų „Minijos“ pagrindinės mokyklos direktorius atsakė: „Mokyklai vadovavau 1,5 metų. Ir vertinant tai, kokie aukšti reikalavimai keliami direktoriui, kokią jis prisiima atsakomybę bei kiek turi darbo, – jam mokamas atlyginimas neadekvačiai mažas.“
Antanas NEKRAŠIUS
„Tai nebuvo lengvas sprendimas, – politikų paprašytas pakomentuoti, kodėl palieka mokyklos vadovo pareigas, sakė T. Ubartas. – Žarėnų „Minijos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas ėjau 1,5 metų. O mano pasitraukimo priežastis ganėtinai paprasta: vertinant tai, kokie aukšti reikalavimai keliami direktoriui, kokią jis prisiima atsakomybę bei kiek turi darbo, – jam mokamas atlyginimas neadekvačiai mažas.“ T. Ubartas prisipažino, kad pradėdamas dirbti vadovu jis žinojo, koks bus darbo užmokestis, tačiau nesuvokė, kokią naštą kaip direktoriui teks nešti. „Man kyla klausimas, kaip aš, būdamas atsakingas už mokykloje dirbančius 35 darbuotojus, besimokančius 70 mokinių, turintis 10 metų pedagoginio darbo stažą, mokytojo metodininko kvalifikaciją, būdamas vadovėlio autoriumi, turintis bakalauro diplomą, du magistro – edukologijos ir švietimo lyderystės vadybos – diplomus, gaunu mažesnį atlyginimą negu kai kurie mano pedagogai, – kalbėjo T. Ubartas. – Ir, gink Dieve, aš nenuvertinu pedagogų darbo, bet palyginimui – daugelis jūsų (Tarybos narių, – red.) esate atėję iš verslo.
Tai pagalvokite: ar verslo pasaulyje yra normalu, kada darbuotojai uždirba daugiau negu vadovas? Supraskite, man jau 35-eri ir aš galvoju apie savo šeimą, apie tai, kiek esu į save investavęs ir kokią grąžą iš to gaunu, apie tai, kad per tuos 1,5 metų einant vadovo pareigas aš paprasčiausiai neturėjau laiko perskaityti normalios knygos… Grįžtu į paprasto mokytojo darbą. Nes būnant mokytoju, mano atlyginimas bus toks pat arba net didesnis negu dabar. O apie atsakomybę ir darbo krūvį net nekalbėsiu.“
T. Ubartas teigė lenkiantis galvą prieš kiekvienos ugdymo įstaigos vadovą, nes supranta ir žino, koks jų darbas yra sunkus. Bei perspėjo politikus, jog 5–8 metų perspektyvoje rajonas turėtų susidurti su vadovų trūkumo problema.
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Almantas Lukavičius prisiminė, jog skiriant T. Ubartą į Žarėnų „Minijos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas, jis uždavė būsimam mokyklos vadovui klausimą: kokias ugdymo įstaigos perspektyvas šis matantis? „Tą patį klausimą noriu užduoti šiandien, po 1,5 metų“, – posėdžio metu sakė A. Lukavičius.
„Ar tikrai šis klausimas turėtų būti skirtas man? – suabejojo T. Ubartas. – Reikėtų klausti tų, kurie turi galimybes kažką keisti, daryti. Prisipažinsiu: man nėra suprantama, kada paliekami mokyklų skyriai, kuriuose mokosi 4–5 vaikai. Bet kada Žarėnų mokykla keletą metų išlaiko stabilų 70 vaikų skaičių – tai ženklas, jog tokia mokykla gali būti. Tačiau šiandien į kaimo mokyklų valdymą, administravimą reikia žiūrėti jau kitokiomis akimis. Ne taip pat, kaip tai darėme prieš dešimtį metų.“
Tarybos narys Juozas Butkevičius pasidomėjo, kokias esamas problemas rajono ugdymo įstaigose galėtų padėti spręsti Telšių rajono savivaldybės taryba.
„Aš nenorėčiau išsiplėsti ir pradėti vardinti, kas yra blogai, – atsakė T. Ubartas. – Bet manau, kad tokie klausimai parodo, jog Tarybos nariams reikėtų susitikti su rajono ugdymo įstaigų vadovais ir prie apskrito stalo pasikalbėti, padiskutuoti.“
Padėkojęs T. Ubartui už atiduotus metus vadovaujant Žarėnų „Minijos“ pagrindinei mokyklai, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas pabrėžė, kad jau šiandien rajonas susiduria su švietimo įstaigų vadovų trūkumo problema. O kitąmet ji dar labiau aštrės, mat numatyti net devyni konkursai švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti.
Dirbo mokytoju, galvojo kad mažai uždirba, daug dirba ir kad direktoriai nieko nedaro. Pabandė – sužinojo. Grįžta į mokytojo darbą. Nes alga vis dėlto didesnė ir atsakomybės mažiau. Tai ko tada mokytojai streikuoja? Štai ir paaiškėjo – patys nežino, ko nori.
Dar galėtų švietimo skyriuje padirbėti – sužinotų, ten kokie atltyginimai ir koks darbo krūvis. Tada mokytojo darbas dar mielesnis būtų.