Dėl Telšių šilumos ūkio galutinis taškas dar nepadėtas. Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl sutarties su UAB „Litesko“ pratęsimo

Nors šildymo sezonas ir baigėsi, tačiau centralizuotai tiekiamos šilumos kainos klausimas Telšiuose vis dar išlieka aktualus. Šią žiemą mes netgi buvome atsidūrę ketvirtoje vietoje pagal tiekiamos šilumos brangumą visoje Lietuvoje! Bet skaitant dabartinės Telšių rajono savivaldybės tarybos kadencijos valdančiosios daugumos koalicijos sutartį – situacija turėjo būti visai kitokia. Koalicijos sutartyje įrašytas punktas: „Siekdami mažinti centralizuoto šildymo kainas, darysime tikslius apskaičiavimus ir viešai skelbsime visus susitarimus dėl šildymo modelio pasirinkimo.“
Tačiau, kaip jau minėta, su šilumos kaina atsidūrėme tarp brangiausiai už ją mokančiųjų Lietuvoje, tikslių apskaičiavimų, kokia šilumos kaina būtų Savivaldybei perėmus šios paslaugos teikimą į savo rankas, pateikta nebuvo. O apie viešumą nėra ko ir kalbėti: darbo grupė, kuriai buvo pavesta įvertinti Telšių šilumos ūkio vystymo perspektyvas, išgrūdo žurnalistus lauk ir dirbo už uždarų durų.
Antanas NEKRAŠIUS
Apie Telšių šilumos ūkį būtų galima parašyti visą romaną. Pirmąją jo dalį skirti 2000 metais pasirašytai sutarčiai su UAB „Litesko“, trečiąją – jos pratęsimui iki 2025 m., o tarpinėje – antrojoje – aprašyti, kaip Telšių šilumos ūkis plūduriavo nežinioje nuo 2015 m. iki šių metų vasario mėnesio.
Dvi kadencijas – 2011–2015 m. ir 2015–2019 m. – rajonui iš esmės vadelioja dvi partijos: Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratai (su trupučiu valstietiško ir konservatoriško poskonio). 2015 m. baigėsi 2000 m. pasirašyta sutartis su UAB „Litesko“. Apie tai 2011 m. į valdžią ateidami darbiečiai ir socialdemokratai gerai žinojo. Bet kadencijos neužteko pasiruošti, nuspręsti, ką reikės daryti su Telšių šilumos ūkiu pasibaigus nuomos sutarčiai. Tad priimti sprendimą numetė kitos kadencijos Tarybai.
Tačiau išėjo situacija, verta ištiktuko „pyst“: tie patys vėl buvo išrinkti į valdžią. Kartu su valdžia atgal grįžo ir galvos skausmas – klausimas dėl Telšių šilumos ūkio ateities. Ir nors nuomos sutartis su UAB „Litesko“ baigėsi 2015 m. birželio mėnesį, sprendimą, ką daryti su šilumos ūkiu, valdantieji priėmė tik šių metų pradžioje. Per tą laiką su šilumos kaina iškopėme į neregėtas aukštumas.
Kas nutiko su koalicijos sutartyje įrašytu pažadu?
Po pakartotinių tiesioginių Telšių rajono savivaldybės mero rinkimų, 2016 m. pradžioje, koalicijos sutartyje, kuri turėjo tapti kelrode politikų žvaigžde, parašus suraitė keturių partijų atstovai: Darbo partijos Telšių skyriaus pirmininkas Valentinas Bukauskas,
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Telšių skyriaus pirmininkas Saulius Urbonas, tuometinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Algirdas Tarvainis (šiandien partijos skyriui vadovauja Vilma Rumšienė) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Telšių skyriaus pirmininkas Mantas Serva (tiesa, konservatoriai, įpusėjus Tarybos kadencijai, iš koalicijos pasitraukė).
Koalicijos sutartyje įrašytas ir punktas dėl šilumos ūkio. Jame teigiama: „Siekdami mažinti centralizuoto šildymo kainas, darysime tikslius apskaičiavimus ir viešai skelbsime visus susitarimus dėl šildymo modelio pasirinkimo.“
Apie tai, kas nutiko su koalicijos sutartyje „juodu ant balto“ įrašytu pažadu, klausėme po juo parašus sudėjusių V. Bukausko, S. Urbono ir A. Tarvainio.
V. Bukauskas: „Deja, mano parašas po šiuo punktu neveikia“
„Telšių šilumos ūkio tema yra skaudi, turinti daug tiesų, bet neaišku, kuri iš jų yra tikroji, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Darbo partijos Telšių skyriaus pirmininkas V. Bukauskas. – Man keistai skamba, kada bandoma aiškinti, kad šilumos kaina Telšiuose yra didelė, nes biokuras Telšių regione yra pats brangiausias. Kodėl kituose mūsų regiono miestuose – Plungėje, Mažeikiuose – šiluma yra pigesnė? Kodėl tuose pačiuose Raseiniuose, Šiauliuose, Tauragėje, Akmenėje, Palangoje ir daugelyje kitų šalies miestų šilumos kaina yra 15–20 proc. mažesnė negu Telšiuose? Man iš tikro nesvarbu, kas šilumą tiekia: ar UAB „Litesko“, ar Savivaldybės įmonė, ar pats ponas Dievas. Svarbiausia, kad mūsų kaina būtų pirmose pozicijose ne pagal jos brangumą, bet pagal pigumą.“
V. Bukauskas tvirtino, kad dabartinė tiekiamos šilumos kaina Telšiuose jo netenkina. „Deja, mano parašas po šiuo punktu neveikia. Atsakingi asmenys turėjo kovoti, kartu su operatoriumi ieškoti, kaip tą kainą sumažinti, nes proto, kaip ją padidinti, daug nereikia, – kalbėjo Seimo narys. – Šildymo sezonas baigėsi. Turime laiko pasiruošti kitam sezonui. Yra UAB „Telšių šilumos tinklai“, yra įmonės valdyba, kuri turės padirbėti šiuo klausimu. Ir galbūt rudenį Telšių rajono savivaldybės taryba imsis įgyvendinti koalicijos sutartyje numatyto punkto.“
Ieškos galimybių energetinės strategijos studijoje
„Šilumos kainą sudaro daug dedamųjų ir viena iš jų – kuro kaina, – teigė Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių skyriaus pirmininkas S. Urbonas. – Pasirašydami koalicijos sutartį, negalėjome numatyti, kad biokuro kaina ženkliai brangs. Ypač mūsų regione. Pabrangęs biokuras ir turėjo įtakos Telšiuose tiekiamos šilumos kainai didėti. Tačiau mes – Telšių socialdemokratai – vis dėlto manome, kad reikia ieškoti galimybių, kaip sumažinti šilumos kainą. Mūsų nuomone, reikia inicijuoti, kad būtų atlikta energetinės strategijos studija.“
Anot S. Urbono, studija būtų orientuota dešimtmečiui į priekį. Joje atsispindėtų galimybės papildomai taikyti kitus šildymo šaltinius, kaip antai, fotoelementai ant stogų, geoterminis šildymas ir pan. Tačiau tokios perspektyvos labiau skirtos municipaliniams objektams: mokykloms, seniūnijoms, darželiams ir pan. Pati Savivaldybės administracija netrukus pradės įgyvendinti projektą, pagal kurį numatoma sutvarkyti Savivaldybės administracijos pastato stogą ir ant jo sudėti fotoelementus.
Tačiau kas laukia paprastų šilumos vartotojų, gyvenančių daugiabučiuose? LSDP Telšių skyriaus pirmininkas sakė, kad su UAB „Litesko“ buvo kalbėta dėl priemonių, kurias reikėtų taikyti siekiant sumažinti vartotojams šilumos kainą. Bet iškart pridūrė, jog šilumos vartojimas Telšiuose kasmet mažėja, tam įtakos turi daugiabučių renovacija.
Apie tai, iš ko rinkosi Tarybos nariai
Šių metų pradžioje, prieš priimant sprendimą dėl Telšių šilumos ūkio perspektyvų, rajono politikams praktiškai nebuvo duota iš ko rinktis. Darbo grupės (vadovavo socialdemokratas Kęstutis Gusarovas) pateiktose išvadose – tik sutarties su UAB „Litesko“ pratęsimo galimybė. Esą pačiai Savivaldybei perimti šilumos ūkį nėra galimybių. Ir čia susiduriame su to paties koalicijos sutarties punkto nevykdymu: „tikslių apskaičiavimų“ pastarosios šilumos ūkio vystymo perspektyvai pateikta nebuvo. O ir ar buvo iš viso kas nors skaičiuota – sunku pasakyti, nes darbo grupė vengė viešumo (žurnalistai į posėdžius įleidžiami nebuvo). Kalbantis su vienu iš darbo grupės narių – Algirdu Bacevičiumi, šis aiškino, jog skaičiavimai šiai alternatyvai buvo teikiami apytiksliai ir nekonkretūs. O tai, jog nebuvo net bandoma suskaičiuoti preliminarios šilumos kainos Savivaldybei perėmus šilumos tiekimą į savo rankas, „Telšių ŽINIOMS“ pripažino ir pats komisijos pirmininkas K. Gusarovas.
Šilumos tiekimas – verslas, kurį norint pradėti, reikia turėti paruoštą verslo planą. Tokio net nebuvo bandyta sukurti. Ar nebūtų skaidresnis Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimas, jeigu siūlant pratęsti sutartį su UAB „Litesko“ – šios įmonės tiekiamos šilumos kainai būtų pateikta preliminari Savivaldybės įmonės tiekiamos šilumos kainos alternatyva?
„Kokia būtų šilumos kaina, jeigu šilumą tiektų Savivaldybės įmonė, – neapskaičiuosi. Tai daro Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, – tvirtino S. Urbonas. – Bet galima daryti prielaidą, jog kaina nebūtų sumažėjusi. O siekiant ją sumažinti, Savivaldybei būtų tekę daryti finansines injekcijas į šilumos ūkį. Tačiau jį dotuoti iš visų rajono mokesčių mokėtojų pinigų, kada centralizuotai tiekiama šiluma naudojasi vos ketvirtadalis gyventojų, būtų neteisinga.“
A. Tarvainis: „Perimti nenorėjo Savivaldybė, o mes, Tarybos nariai, matyt, jos nepaspaudėme…“
„Savivaldybė skelbė konkursą naujam šilumos tiekėjui parinkti, tačiau norinčiųjų jame dalyvauti neatsirado. Manau, nepavyko paruošti tinkamų konkurso sąlygų“, – „Telšių ŽINIOMS sakė buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas A. Tarvainis.
Politiko teigimu, jeigu konkursas būtų įvykęs, galbūt ir su šilumos kaina Telšiai nebūtų atsidūrę tarp ketverto šalies miestų, už šilumą mokančių daugiausiai. Pratęsti sutartį su UAB „Litesko“ buvo vienas iš variantų. „Tarybos sudaryta darbo grupė derėjosi su dabartiniais nuomininkais, tačiau tų derybų rezultatų kol kas aš nematau, – pasakojo A. Tarvainis. – UAB „Litesko“ norėjo toliau tiekti šilumą, nes iš Telšių niekur nepabėgo. Tad mūsų derybininkai turėjo stengtis iškovoti kaip galima naudingesnes vartotojams pratęsiamos sutarties sąlygas. Kada buvo sprendžiamas sutarties pratęsimo klausimas, Taryboje jos nariams buvo aiškinama, kad jei pritarsime, tai visos investicijos, mokestiniai klausimai, skolos bus numatyti atskiruose sutarties prieduose. Kol kas aš tokių nemačiau.“
Į klausimą, ar Tarybos nariai turėjo rinktis iš ko bei ar nepasigedo tikslių skaičiavimų dėl galimybės Savivaldybei perimti šilumos ūkį, A. Tarvainis atsakė: „Perimti nenorėjo Savivaldybė, o mes, Tarybos nariai, matyt, jos nepaspaudėme…“
Atliekamas tyrimas
Pasak Telšių rajono savivaldybės mero Petro Kuizino, dar tik pradėjus diskusijas dėl šilumos ūkio perspektyvų ir galimo sutarties su UAB „Litesko“ pratęsimo, buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą. Ši atsakiusi Savivaldybei, jog dėl sutarties pratęsimo nematanti konkurencijos pažeidimų. O konkrečią sutartį vertintų tik ją pasirašius.
Galiausiai sutarties pratęsimui Telšių rajono savivaldybės taryba pritarė. Tačiau sprendimą Konkurencijos tarybai apskundė Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje. P. Kuizino teigimu, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl sutarties pratęsimo. „Išvadų kol kas negavome. Laukiame. Apie tyrimo rezultatus informuosime“, – žadėjo meras.