„Būk straini“ sulaukė griežtos baudos, arba Kaip išgyventi smulkiajam verslininkui

Žemaitijos sostinėje – Telšiuose – žemaitiškumo puoselėjimo lyg ir netrūksta. Žmonės garsiai kalba žemaitiškai. Daugelis seniūnijų miestelių jau turi žemaitiškus informacinius ženklus, ne išimtis ir „Telšē“. O kur dar visa gausa turistų traukos objektų, pažymėtų žemaitiškais vardais, papuoštų žemaitiškomis frazėmis ir pan. Aktyviai Žemaitijos sostinėje veikia ir įvairios žemaičius vienijančios draugijos, dalijami žemaičio pasai ir kt. Tačiau neseniai patirta jaunos verslininkės nuoskauda byloja ką kita…
Aurelija SERVIENĖ
Išrašyta bauda
Prie žemaitiškumo puoselėjimo Telšiuose prisidėti buvo suplanavusi ir verslininkė iš Plungės, atidariusi parduotuvę pavadinimu „Būk straini“. Tačiau nepraėjus nė metams, miesto gyventojų ir turistų akis traukusi parduotuvė žemaitišku pavadinimu gavo jį nusiimti, mat Telšių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyrius jai išrašė 72 Eur baudą, esą šis pavadinimas neturi privalomo išorinės reklamos leidimo.
„Viskas prasidėjo nuo vienos nepažįstamos viešnios apsilankymo mano parduotuvėje. Ji aštriai kritikavo parduotuvės pavadinimą, esą jis nelietuviškas ir nežemaitiškas. Nekreipiau į tai dėmesio, tačiau po kelių savaičių moteris grįžo ir jos nuomonė dėl pavadinimo nesikeitė, tada aš paprašiau jos parodyti dokumentą, liudijantį jos pareigas. Paaiškėjo, jog ji Telšių r. savivaldybės darbuotoja, kalbotyrininkė“, – pasakojo verslininkė.
Netrukus mergina sulaukė Telšių r. savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus įspėjimo dėl išorinės parduotuvės reklamos, tačiau ten nebuvo nurodyta, kad gresia bauda ar reikalaujama nuimti pavadinimą, tad verslininkė jokių veiksmų nesiėmė. Bet tuoj ją aplankė minėto skyriaus darbuotojas ir pranešė apie 72 Eur baudą.
Ją verslininkė jau sumokėjo ir suskubo įteisinti žemaitišką pavadinimą, tačiau sužinojusi, kiek visa tai kainuos ir koks kalbotyrininkės požiūris, nuleido rankas…
Šiandien ant parduotuvės durų pavadinimo „Būk straini“ nebėra, jo vietoje kabo tik ranka rašytas geltonas informacinis lapelis apie prekių asortimentą.
„Mano parduotuvę telšiškiai jau pamėgo. Klientų aš tikrai dėl pavadinimo neprarasiu. Jei kas norėjo man pakenkti, tai jiems nepavyko“, – tikino pašnekovė.
Neturėjo leidimo
„Telšių ŽINIOMS“ pasidomėjus apie šią situaciją, paaiškėjo, jog parduotuvės savininkė piniginės baudos sulaukė ne dėl žemaitiško pavadinimo.
„G. Š., vykdančiai individualią veiklą, buvo surašytas ATP protokolas už tai, kad neturėjo privalomo išorinės reklamos leidimo“, – paaiškino Telšių r. savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimonas Vėlavičius.
Pavadinimas – svarbi reklamos dalis
Telšių r. savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus kalbos tvarkytoja Birutė Žulkutė teigė, kad registruotas (patentuotas) parduotuvės pavadinimas – parduotuvės savininko reikalas: „Pavadinimas gali padėti sėkmingai prekiauti, bet gali ir pakenkti. Pavadinimas – labai svarbi reklamos dalis. Manau, kad gerai parinktas lietuviškas pavadinimas pritraukia daugiau pirkėjų. Žinoma, galima bet kurioje srityje pabandyti pritraukti dėmesį ir kažkokiais drastiškais bjauriais dalykais (to labai daug televizijoje), bet poveikis dažniausiai būna trumpalaikis. Pati niekada nesirinkčiau angliško pavadinimo ne tik dėl to, kad reikia saugoti mūsų mažos tautos pernelyg trapią kalbą. Juk svarbiausia einant pro šalį, jei nežinai, kas čia yra, per kelias akimirkas gauti apie tai informaciją. O kokios informacijos suteikia kad ir gražiai skambantis nesuprantamas angliškas pavadinimas? Manau, kad net ir užsieniečiai ieško, kuo Lietuva kitokia, savita.“
B. Žulkutė tvirtino, kad žemaitiški pavadinimai – atskira tema: „Norint bet kuria kalba rašyti, reikia sukurti taisykles. Ne elementarias rašybos ir skyrybos, o visos vartosenos. Ar rašysime žemaitių (kaip plungiškiai, skuodiškiai), ar žemaičių (kaip telšiškiai, varniškiai), o gal senoviškesnę, dabar nebevartojamą formą žemaitiun? Reiktų sukurti bendrinę žemaičių kalbą. Arba kiekvienam regionui po atskirą bendrinę kalbą. Gal svarbiau ir naudingiau patiems šnekėti žemaitiškai, skatinti kitus tai daryti, statyti kuo daugiau žemaitiškų spektaklių, kurti ir gyvai žemaitiškai skaityti grožinius tekstus? Manau, kad gyvoji vartosena kur kas svarbesnė už keistai parašytus (neva žemaitiškai) atskirus žodžius, kelis sakinius, kurių nesugeba perskaityti net ir patys žemaičiai. Pavyzdžiui, 5–6 skirtingiems garsams užrašyti pakanka vienos ė raidės (Žemaitėjės suostėnė ir kt.). Jei visose pozicijose ištarsime tą patį garsą, iš žemaitiško žodžio nelabai kas liks. Užrašas Varnē skatina tarti šį miesto pavadinimą su kirčiu galūnėje (kaip Telšē), o iš tikrųjų pagrindinis kirtis pirmame skiemenyje (Varniai tiek žemaitiškai, tiek bendrinėje kalboje kirčiuojami kaip veršiai, o Telšiai – kaip arkliai). Nei keli akmenyje iškalti žodžiai, nei riboženkliai-paminklai tarmės neišgelbės. Ją išsaugoti galime tik gyvai vartodami, skatindami vartoti ir jaunąją kartą.“
Baudą kompensuos
Nuo parduotuvės vitrinos dingusį pavadinimą netruko pastebėti juo drauge su turistais pasidžiaugdavęs Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacys: „Turėjome Telšiuose vieną unikalų parduotuvės pavadinimą, už kurį, deja, savininkė gavo 72 Eur baudą. Šis pavadinimas, kurio jau nebėra, buvo tarsi žaidimas, patraukdavęs ne vieno turisto akį, kitiems tai buvo ne ką prasčiau už meno kūrinį mūsų mieste. Šis pavadinimas, manau, nekurstė jokios nesantaikos.“ Ekskursijų po Telšius gidas A. Dacys sako galintis kalbos tvarkytojams priminti, jog ir žodis „bažnyčia“ yra svetimybė, tačiau jį sėkmingai vartojame 600 metų ir nesipykstame, nes nieko geriau mes, žemaičiai ir lietuviai, nesugalvojome.
A. Dacys ragintų pirmiausia Telšių mieste sutvarkyti angliškus įstaigų pavadinimus, bent jau po jais nurodant lietuvišką vertimą: „Telšiai yra Lietuvos kultūros sostinė ir angliškų žodžių be vertimo neturėtų būti. Nors tuos vienerius metus tai turėtų būti iškovota.“
Žemaičių kultūros draugija jaučia gėdą dėl Savivaldybės darbuotojų ir 72 Eur baudą jaunai verslininkei yra pasiruošę kompensuoti.