
Nors šiemet rugsėjo 1-oji kalendoriuje šypsosi sekmadienį, pirmasis naujų mokslo metų skambutis rajono ugdymo įstaigose nuskambės pirmadienį – rugsėjo 2 dieną.
Kokios naujovės švietimo sistemos laukia 2019–2020 mokslo metais, ką turėtų žinoti mokiniai ir jų tėveliai, ar spėta pasiruošti naujiems mokslo metams, klausėme Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Danutės Mažeikienės.
– Kiek rajono ugdymo įstaigose planuojama sulaukti mokinių rugsėjo 1 d.? Kiek jų buvo pernai?
– Į mokyklas šiemet ateis 6 120 vaikų, iš jų į 1–12 klases – 4 547 mokiniai, į priešmokyklines – 350, ikimokyklinukų – 1 223. Lyginant su praėjusiais mokslo metais iš viso sumažės 65-iais mokiniais/vaikais: 1–12 klasėse – 57, priešmokyklinukų – 50, bet ikimokyklinio amžiaus turėsime 42 vaikais daugiau. Pastaruoju metu mokinių mažėja jau nebe taip sparčiai. Buvo metų, kai skirtumas nuo praėjusiųjų siekdavo 400–600. Tikiuosi, kad ne už kalnų tas laikas, kai mokinių skaičius bus stabilus. Tuomet atkristų daug rūpesčių priimant sprendimus dėl klasių komplektavimo, mokyklų tinklo tvarkymo, mokytojų darbo krūvio nuolatinės kaitos ir pan.
– Ar užtenka ikimokyklinių amžiaus grupių rajone?
– Ikimokyklinio ugdymo struktūrą plečiame, kiekvienais metais įsteigdami po kelias naujas grupes, bet auga ir poreikis. Kad šiuo metu visiškai patenkintume poreikį, mieste reikėtų įsteigti dar 2–3 grupes. Taip ir planuosime svarstydami kitų metų biudžetą.
– Ar prieš prasidedant naujiems mokslo metams buvo atliekami mokyklų remontai? Kiek suremontuota mokyklų, kiek panaudota lėšų? Ar spėta laiku atlikti suplanuotus remonto darbus?
– Bendra remonto darbų sutarčių vertė – 780 000 Eur. Darželių „Nykštukas“ ir „Žemaitukas“ grupių remontas vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos projektą (260 000 Eur), „Ateities“ progimnazija remontuojama panaudojant valstybės investicinės programos lėšas (400 000 Eur), kiti statybos darbai finansuojami iš Savivaldybės biudžeto.
Darželiuose darbai buvo pradėti tik birželio mėnesį. Iki rugsėjo pabaigti jų praktiškai neįmanoma. Kol vyks remonto darbai, vienos lopšelio-darželio ,,Nykštukas“ grupės vaikai bus paskirstyti į kitas šio lopšelio-darželio grupes, o lopšelio-darželio ,,Žemaitukas“ vieną vaikų grupę teks iškelti į netoliese esančias Telšių centro ,,Viltis“ patalpas. Kituose objektuose (darželių „Nykštukas“ ir „Žemaitukas“ aktų salės ir „Germanto“ progimnazijos koridorių grindų remontas) atsilikimas nuo grafiko nėra ženklus, ir vykstantys statybos darbai didelių kliuvinių ugdymo procesui nesudarys.
Mokyklose atlikti ir einamieji remonto darbai. Švietimo įstaigų remontų darbams iš Savivaldybės biudžeto šiemet buvo skirta
245 000 Eur.
– Kiek rajono Savivaldybė skyrė lėšų mokykloms pasiruošti rugsėjo 1-ąjai?
– Šiemet buvo skirta 8 000 Eur. Paprastai planuojama pagal vaikų skaičių: vienam mokiniui skiriama 1,45 Eur. Mažoms mokykloms tokių pinigų neužtenka. Ir apskritai 1,45 Eur yra per mažai bet kokiai mokyklai. Svarstant kitų metų biudžetą reikėtų planuoti bent po 3 Eur. Būtų protinga atsižvelgti į mokyklos tipą, pastato būklę ir pan., o ne tik į vaikų skaičių.
– Šiemet rugsėjo 1 d. – sekmadienis. Kada nuskambės pirmasis naujų mokslo metų skambutis ugdymo įstaigose?
– Mūsų mokyklos darbą pradės rugsėjo 2 d., pirmadienį. Bet kaip ir pernai mieste vyks šventiniai renginiai, skirti Mokslo ir žinių dienai, sekmadienį, rugsėjo 1 d. Maloniai kviečiame ateiti.
– Ar jau įvyko šiemet paskelbti septynių švietimo įstaigų vadovų konkursai? Kas juos laimėjo?
– Konkursai vyks lapkričio 20–25 dienomis.
– Kokios naujovės, iššūkiai, problemos šiemet laukia švietimo sistemoje?
– Šiemet dauguma veiklų tęstinės: reikia pabaigti įgyvendinti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, planuoti tolesnius mokyklų tinklo optimizavimo procesus, tęsti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, kad rajone visiškai neliktų eilių į darželius.
Mokykloms keliamas pagrindinis uždavinys – pagerinti ugdymo kokybę. Turima omenyje ne tik ugdymosi pasiekimus, bet ir visapusį mokinių saugumą, emocinę savijautą.
Nedaug pasikeitimų ir ugdymo programose: „kūno kultūra“ keičiama į „fizinį ugdymą“, didėja šių pamokų skaičius pirmose bei šeštose klasėse. Mokymo programoms įgyvendinti numatomas ilgesnis laikas, vadinasi, mokslo metai trumpinami nebus.
Didesnio dėmesio turi sulaukti grįžusieji iš užsienio: mes privalome tinkamai integruoti grįžtančius arba į Lietuvą atvykstančius vaikus. Šalyje kuriamas tokių mokyklų tinklas. Jame yra mūsų „Germanto“ progimnazija.
Iš „ūkinių“ naujovių paminėčiau tai, kad šiemet penkiose mokyklose bandysime taikyti savitarnos („švediško stalo“) maitinimo formą. Prie dalinio savitarnos modelio vaikučius jau antri metai pratina mūsų miesto darželiai.
Linkiu visiems švietimo dalyviams dirbti kartu, ieškoti bendrų sprendimų, tartis ir susitarti – tuomet bet kokie iššūkiai bus įveikiami lengviau.