Bandymai sumažinti raminamųjų vaistų vartojimą

„Telšių ŽINIOS“ pastaruoju metu sulaukia skaitytojų nusiskundimų dėl esą pasikeitusios raminamųjų vaistų skyrimo tvarkos. Neva šeimos gydytojai nebeišrašo raminamųjų vaistų, kuriuos anksčiau skyrė ilgus metus.
Žemaitijos psichikos sveikatos centro vadovė gydytoja Stefa Naujokienė pasakoja apie raminamųjų vaistų, vadinamųjų trankviliantų, skyrimą, jų poveikį.
Aurelija SERVIENĖ

Ligonių kasų perspėjimas
Gydytojos S. Naujokienės teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija neišleido jokio naujo įsakymo, jokio naujo nurodymo dėl raminamųjų vaistų skyrimo tvarkos. Gydytojus perspėjo tik ligonių kasos, kad šie vaistus skirtų pagal indikacijas ir nurodytus terminus.
Ligonių kasų perspėjimas dėl raminamųjų vaistų skyrimo sukėlė nemažą chaosą, bet padėtis laikui bėgant turėtų stabilizuotis. Gydytoja kaip pavyzdį pateikė situaciją, kokia buvo su antibiotikais, kurių kažkada galėjai nusipirkti bet kurioje vaistinėje ir gerti juos 1 ar 10 dienų. Buvo įvesta tvarka: pareikalauta, kad žmonės laikytųsi indikacijų ir gydymo nurodytos trukmės. Su raminamaisiais vaistais įvyko tas pats.
S. Naujokienė ragina atkreipti dėmesį į tai, kas aiškiai rašoma raminamųjų vaistų anotacijose: „Viena iš vaisto indikacijų – nerimui ir miego sutrikimams gydyti, bet kažkodėl visi praleidžia žodžius „trumpalaikiam gydymui“. To nepaskaito ne tik pacientai – į tai ranka numoja ir patys gydytojai. Nors visur rekomendacijose teigiama, kad prie tų vaistų išsivysto pripratimas. Juos galima vartoti 2–3 savaites, daugiausia 2 mėnesius, po to reikia gydymą nutraukti.“
Prie vaistų priprantama
Kodėl taip yra? Gydytoja aiškina: „Visi raminamieji vaistai priklauso tai vaistų grupei, prie kurių atsiranda pripratimas. Jie turi panašių savybių kaip narkotiniai vaistai todėl, kad jie euforizuoja žmogų ir sukelia pripratimą. Todėl žmogus, pavartojęs ilgesnį laiką tų vaistų, negali taip lengvai jų nutraukti. Per ilgą laiką vartojami vaistai jau nebeturi tų gydomųjų savybių, ir vaistus žmogus vartoja tik tam, kad išvengtų abstinencijos.“
Vaistus vartoja dešimtmečiais
Ypač sunku su pacientais, kurie pas psichiatrus ateina raminamuosius vaistus vartoję daugiau nei 20 metų. Jie taip gydėsi pas šeimos gydytoją, norėtų gydymo nekeisti, teigdami, kad per tuos metus jiems nieko blogo nenutiko, o priešingai – pablogėjo nutraukus vartoti vaistus. Pasak gydytojos, tokios reakcijos ir reikėjo tikėtis, tai – abstinencija. Reikia įvertinti ir tai, kad vaistai turi nemažai kitų neigiamų dalykų. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms: blogėja atmintis, dėmesio koncentracija, atsipalaiduoja raumenys ir kt.
Padaugėjo pacientų
Žemaitijos psichikos sveikatos centre dirba 5 psichiatrai, o rajone – 30 šeimos gydytojų. Dauguma jų nuėjo lengviausiu keliu. Pasak S. Naujokienės, nuo liepos 1 dienos dalį savo pacientų jie atsiuntė psichiatrams. Gaila, bet tik keletas rajono gydytojų patys puikiausiai susitvarkė su raminamųjų vaistų skyrimu.
„Būdavo tokių dienų, kai tekdavo priimti apie 30 šeimos gydytojų atsiųstų raminamaisiais vaistais gydytų pacientų dėl netekčių, užsitęsusių gedėjimų. Didžiulės depresijos negydytos metų metais, žmonės negavę visaverčio gydymo“, – pasakojo pašnekovė.
S. Naujokienė sakė, kad šeimos gydytojai yra tokie pat kaip ir ji: „Nėra niekur parašyta, kad jie nebegali išrašyti šių vaistų, o gali tik psichiatrai. Tačiau šeimos gydytojai turi matyti vaisto indikacijas. Mes stengiamės su pacientu kalbėtis, bandome vaistus keisti, atkalbėti, rašome schemą, kaip atprasti nuo tų vaistų, kad abstinencija būtų kuo mažesnė. Žmonės yra pikti ir nenori keistis – pirmuosius mėnesius ligoniai dar turėjo vaistų prisitaupę, prisiskolinę, dabar jų atsargos jau baigiasi. Žmonės pamažu turės pradėti bendradarbiauti ir taip pereiti į kokybiškesnį gydymą – tuomet pagerės jų gyvenimo kokybė.“
Baltijos šalyse lietuviai daugiausia vartoja benzodiazepinų vaistų
Šiaulių teritorinė ligonių kasa (TLK) dėl benzodiazepinų (trankviliantų) dariniams priskiriamų vaistų vartojimo taip pat patvirtino, kad nuo liepos 1 d. šių vaistų skyrimo ir išrašymo tvarka nesikeitė.
Teritorinės ligonių kasos 2018 m. vykdo kompensuojamųjų vaistų išrašymo ir išdavimo stebėseną pagal 2018 metų prioritetinių teritorinių ligonių kasų vykdomos kontrolės krypčių ir stebėsenos rodiklių sąrašo (toliau – sąrašas), papunkčiuose nurodytus rodiklius.
Šiaulių TLK Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė informuoja, kokie kompensuojamųjų benzodiazepinų darinių stebėsenos rezultatai yra Šiaulių sveikatos priežiūros įstaigose: „Atkreipiame dėmesį, kad benzodiazepinų preparatai, jei jie yra netinkamai skiriami ir vartojami dažniau, negu numato terapinės indikacijos, sukelia priklausomybę ir sveikatos sutrikimų, kuriuos turi gydyti gydytojas psichiatras.“
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė informaciją apie psichotropinių vaistų vartojimą Lietuvoje ir Europoje. Konstatuota, kad Lietuvos gyventojai tris kartus daugiau vartoja benzodiazepinų nei kitose Baltijos šalyse pagal nustatytas paros dozes, tenkančias tūkstančiui gyventojų per parą.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa atliko išrašytų kompensuojamųjų benzodiazepinų vartojimo stebėseną savo veiklos zonos gydymo įstaigose, įvertinant ir atitikimą preparato charakteristikų santraukoje registruotoms sąlygoms. Analizės metu nustatyti neadekvatūs nukrypimai gydymo trukmei, nurodytai preparato charakteristikų santraukoje, kai šeimos gydytojai išrašydavo šiuos vaistus nemigai gydyti, viršydami savo kompetenciją, nurodytą medicinos normoje, metų metais. (Diazepamo nurodyta gydymo trukmė: vaistinį preparatą reikia vartoti kiek galima trumpiau, priklausomai nuo indikacijos, ir gydyti juo nemigą ne ilgiau kaip 4 savaites, nerimą ne ilgiau kaip 8–12 savaičių, įskaitant dozės mažinimo laiką. Vaistinį preparatą vartoti ilgiau, nei rekomenduojama, galima tik iš naujo įvertinus paciento būklę.) Analizės duomenimis, 2017 metais 77 proc. kompensuojamųjų benzodiazepinų receptų buvo išrašyta asmenims, kurie vartojo ilgiau nei 12 savaičių, šie asmenys sudarė 47 proc., vartojusių benzodiazepinus.
Informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, dažniausiai šiems pacientams nebuvo teiktos psichikos sveikatos priežiūros specialistų paslaugos, o jų kompetencija ir yra šių ligų gydymas.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa vykdo stebėseną, teikia informaciją įstaigų vadovams ir gydytojams, siekiant racionalaus vaistų skyrimo, garantuojant pacientų saugumą.
Gydytojai psichiatrai informavo, kad dažnai atvyksta pacientų, dešimtmečius vartojusių benzodiazepinus. Tačiau faktiškai jie serga kitomis ligomis, kurios reikalauja gydymo kitais vaistais. Be to, papildomai reikia „išvesti“ iš priklausomybės benzodiazepinams.