
Rugpjūčio 23 dieną sukanka 30 metų nuo masinės Baltijos tautų akcijos „Baltijos kelias“, kai dviejų milijonų žmonių rankų grandinė sujungė 620 kilometrų nuo Vilniaus iki Talino.
Istorinio įvykio liudininkai sunkiai renka žodžius prisimindami Baltijos kelio dieną tąkart užplūdusiems jausmams apsakyti. Telšiškė Adelė Genovaitė Zinkevičiutė savo atsiminimuose rašė: „Šiltą, ramų rugpjūčio 23-iosios vakarą, 19 val., rankomis ir širdimis kabinomės į gyvą grandinę, ėjome į kelio vidurį. Iškeltomis rankomis, gėlėmis, trispalvėmis vėliavomis, giedodami „Tautišką giesmę“ tarsi prašėme dangaus stebuklo. Iš tikrųjų stebuklą jau kūrėme. Baltijos kelyje mes buvome kiekvienas ir visi – vienos žemės vaikai, nes mūsų širdyje degė meilė Tėvynei, mūsų visų VIENINTELEI LIETUVAI.“
Aurelija SERVIENĖ
Bėgo link tikslo
Prieš 30 metų, 1989-aisiais, LR Seimo nariui Valentinui Bukauskui buvo 27 metai, kartu su šeima jis gyveno Telšių rajone, Tryškiuose. Tuo metu dirbo elektros tinklų bendrovėje, Tryškių gamybiniame punkte.
„Baltijos kelio dieną, rugpjūčio 23-iąją, su kolegomis nusprendėme prisijungti prie gyvos žmonių grandinės, o šią mūsų mintį palaikė ir vadovas. Tad keturių žmonių ekipažas, pasipuošęs trispalvėmis, iš Tryškių žaliu žiguliuku pajudėjome link kelio Pasvalys–Panevėžys.
Iki Šiaulių eismas buvo įprastas, tačiau, artėjant prie Baltijos kelio, mašinų kolonos vis ilgėjo, spūstys didėjo, tad teko dažnai stoti.
Pamenu, kad daugumai gedo automobiliai, užkaisdavo jų varikliai, tačiau tai nuotaikos negadino – visi buvo draugiški, gerai nusiteikę, padėjo vieni kitiems, kad visi kartu greičiau pasiektų tikslą.
Nors Telšių rajonui paskirtos vietos taip ir nespėjome pasiekti, kaip ir dauguma žmonių, palikę automobilį, nupjautų ražienų laukais apie puskilometrį bėgome link tikslo.
Tas jausmas, kai pagaliau pasiekėme žmonių grandinę ir susikibę rankomis į ją įsiliejome, buvo nepaprastas. Pamenu, kad žmonių rankose plazdėjo trispalvės, o iš virš galvų skrendančio lėktuvo pabiro gėlės. Visus vienijo kvapą gniaužiantis bendrystės jausmas, virpėjo ne tik rankos, bet ir širdis.
Namo grįžome tik paryčiais – pakylėti ir laimingi! Apie įvykį diskutavome ir darbe. Po Baltijos kelio galvoje sukosi mintis, kad tuo metu laikraščio pirmajame puslapyje įdėtos nespalvotos vėliavos kontūrai turėtų įgauti spalvas.
Baltijos kelio diena man buvo ypatinga ir dar dėl vienos priežasties – rugpjūčio 23-iąją – mano velionės mamos gimtadienis. Tą dieną, kai visi stovėjome susikibę rankomis, jai sukako 60 metų.
Viliuosi, kad kasmet prisimenant Baltijos kelią šis unikalus įvykis išliks reikšmingas ir visus vienijantis bei įkvėps mus, mūsų vaikus ir anūkus“, – prisiminimais dalijosi V. Bukauskas.
Gyvi atsiminimai
Telšiuose vykstančiuose Baltijos kelio minėjimuose savo prisiminimais visada mielai dalijasi istorijos liudininkas ryškėniškis Algimantas Lauraitis.
Jo pasakojimu, mūsų miestui, Telšiams, Baltijos kelyje buvo paskirtas 2 km ilgio ruožas devynioliktajame kilometre nuo Panevėžio Pasvalio link. Į Baltijos kelią žmonės ėjo pėsčiomis, važiavo mašinomis, autobusais. Dauguma kelių buvo užgrūsti, ir ne visi norintieji spėjo atvykti laiku. Telšiškiai Baltijos kelyje dainavo ir kalbėjosi susikabinę už rankų. Savo miestams atstovaujantys žmonės statė paminklus, kėlė medinius ir betoninius pakelių kryžius.
Jautė pareigą važiuoti
Telšiškės Angelės Raudienės šeima tądien Baltijos kelią pasiekė pavėlavusi. Panevėžyje autobusas pateko į spūstį ir kelionės tikslo laiku nepavyko pasiekti.
„Atsimenu tą dieną… Prie turgaus stovėjo autobusai… Įlipome, pravažiavome Degaičius ir sankryžoje ilgam sustojome. Niekaip negalėjome įstoti į pagrindinį kelią, nes buvo didžiulis mašinų srautas. Matyt, todėl ir pavėlavome. Pasiekę Panevėžį patekome į spūstį, tada išlipome lauk iš autobusų ir stovėjome visi susikibę už rankų. Tik vėliau, kai mašinų jau apmažėjo, nuvykome į vietą. Važiavome, nes jautėme pareigą, taigi trys valstybės susikibs už rankų, o jei mūsų, lietuvių, trūks? Turėjome būtinai važiuoti. Noras dalyvauti buvo didžiulis, mums tikrai tai labai daug reiškė“, – sakė A. Raudienė.
Vienybės jausmas
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Telšių rajono skyriaus pirmininkas Kajetonas Šliogeris į Baltijos kelią vyko drauge su kultūros darbuotojais, vedamas vienybės jausmo ir tikėjimo. Nors buvusios didžiulės transporto priemonių spūstys, tačiau vairuotojai buvo labai supratingi, kad visi laiku pasiektų kelionės tikslą.
„Nė vieno žmogaus tada nereikėjo įpareigoti, raginti, kad važiuotų. Visi tada supratome laisvos Lietuvos reikšmę, jautėmės pakylėti. Buvo didžiulis entuziazmas, kurio dabar, deja, jau nebėra. Nebėra tokio draugiškumo, dvasingumo, tikėjimo šiandiena“, – pasakojo K. Šliogeris.
Baltijos kelyje – visa šeima
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Regina Chmieliauskienė prieš 30 metų Baltijos kelyje stovėjo su vyru Algimantu ir devynerių metų dukrele Indre.
Istorinę dieną šeima atostogavo Juodkrantėje, kur bandė surasti transportą vykti į Baltijos kelią. Autobusai buvo perpildyti, telšiškiai mėgino stabdyti visus pravažiuojančius, kol galų gale, kaip sako pati R. Chmieliauskienė, sulaukusi Dievo malonės. Chmieliauskų šeimą pavėžėti sutiko dvasininkų pilnas autobusas.
„Autobuse vietos nebuvo, sėdėjome po tris, dalijomės duona, giedojome giesmes, dainavome patriotines dainas. Per radiją pranešinėjo žinias, o mūsų širdys virpėjo, kad tik nepavėluotume. Netoli Latvijos sienos išlipome. Lauke tvyrojo nedidelis rūkas, buvo ramu, tik karvės garsiai mūkė – tikras lietuviškas kaimas. Šalia gyvenantys žmonės tuoj atnešė stalą, kiti – baltą staltiesę. Kunigai ruošėsi laikyti šv. Mišias. Mano dukra priskynė pievų gėlių, papuošė altorių. Žodžių nėra išreikšti tam jausmui, kurį tada jautėme. Jei dabar mes visi gyventume tokiu jausmu, tai mūsų Lietuva žydėtų ir žydėtų“, – kalbėjo R. Chmieliauskienė.
Žmonių antplūdis buvo neįtikėtinai didelis
Istorinio įvykio liudininkė A. G. Zinkevičiutė savo prisiminimuose apie Baltijos kelią 2009 m. rašė „Telšių ŽINIOSE“: „Į akciją organizuotai išvažiavo automobilių ir autobusų kolona iš Tryškių gatvės. Ją lydėjo greitosios pagalbos ir dvi autoinspekcijos mašinos. Turgaus aikštėje buvo daugybė žmonių. Vieni rikiavosi kelionėn, kiti atėjo išlydėti, perdavė gėlių Baltijos keliui. Ne visi, norėję važiuoti, sutilpo į autobusus. Važiuojant per Virvytės upės slėnį, vyrai spėliojo, kad mūsų kolona maždaug penkių kilometrų ilgio.
Daug telšiškių į Baltijos kelią vyko individualiai. Albertas Šukys, tuomet jau turėjęs personalinę transporto įmonę „Turistas“, siuntė tris autobusus, kuriais vežė 150 žmonių. Du jo autobusai laiku nuvažiavo į Telšių ruožą, o vienas sustojo Panevėžyje. Autobusus siuntė statybinės organizacijos, keli kolūkiai. Dailės technikumo autobusiukas išvažiavo anksti, vežė vėliavas, bet kelyje gedo, o netoli Panevėžio visai užgeso. Teko ieškoti kolūkio dirbtuvių. Ten trys meistrai mašiną ilgai ardė, remontavo, bet atlyginimo neėmė. Užtrukome, bet į vietą suspėjome atvažiuoti laiku.
Kiek dalyvavo telšiškių, neįmanoma pasakyti. Žmonių antplūdis buvo neįtikėtinai didelis, neužmirštamas.“
Tikėjo šviesesne ateitimi
Uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ generalinis direktorius Alvydas Jasevičius prieš 30 metų į Baltijos kelią vyko drauge su kolegomis – darbuotojais. Telšiškis puikiai atsimena tą pakylėjimo jausmą ir vietą, kurioje tada stovėjo: „Vienijomės visi, vardan Lietuvos gerovės, tikėdami šviesesne ateitimi. Sunku įsivaizduoti, kas šiandien turėtų nutikti, kad žmonės taip susivienytų.“
Šventiniai renginiai
Rugpjūčio 23 dieną telšiškiai kviečiami dalyvauti Baltijos kelio 30-mečio minėjime Telšiuose. Jis prasidės šv. Mišiomis Šv. Antano Paduviečio katedroje. Po bendros maldos Katedros aikštėje skambės koncertas „Kelias, pakvietęs laisvei ir vienybei“.
Tądien iš Telšių rajono savivaldybės 8–10 žmonių delegacija planuoja tradiciškai vykti prie paminklinio akmens, esančio 17-ajame kilometre greta kelio „Via Baltica“.
Telšiškiai motociklininkai, nešini Žemaitijos vėliava, Telšių rajono savivaldybei planuoja atstovauti Baltijos kelio 30-mečiui paminėti skirtame Tarptautiniame automobilių ir motociklų žygyje. Jo dalyviai rugpjūčio 23-iąją pasipuošę tautine atributika iš Vilniaus Katedros aikštės 9 val. pajudės Talino link.