
Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi moteris, kuri papasakojo, kad jos vaikas praėjusią savaitę susižalojo važinėdamas centriniame miesto stadione esančiame riedutininkų sporto aikštyne. Esą tai atsitiko dėl prastos aikštyno būklės. „Telšių ŽINIOMS“ lankantis minėtoje vietoje aiškiai buvo matyti, jog aikštyne esančių rampų būklė išties prasta. Kai kurie įrenginiai, akivaizdu, gali tapti traumų priežastimi. Pradėjus domėtis, kas atsakingas už aikštelės priežiūrą ir kodėl eksploatuojami galimai sveikatai pavojingi įrenginiai, paaiškėjo nemalonus faktas: praėjusią savaitę įvykusios nelaimės būtų buvę galima išvengti, jeigu Savivaldybėje dirbantys atsakingi asmenys nebūtų užmerkę akių į daugiau nei prieš metus atsiradusią problemą.
Antanas NEKRAŠIUS
Problemą išdėstėme Telšių rajono savivaldybės administracijos specialistams. Jų paklausėme, kas yra atsakingas už centriniame miesto stadione esančio riedutininkų sporto aikštyno priežiūrą ir kokių veiksmų bus imtasi siekiant pašalinti sulūžusius įrenginius, kurie kelia traumų pavojų.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto Mindaugo Norkaus teigimu, riedutininkų sporto aikštynas tinkamu eksploatuoti buvo pripažintas 2015 m. gruodžio 4 d. Jo priežiūrą vykdo Telšių sporto ir rekreacijos centras iš įstaigos veiklai skirtų lėšų. Aikštyno garantinis laikotarpis baigiasi 2020 m. rugsėjo 30 d. Į kitus klausimus, anot M. Norkaus, gali atsakyti tik Telšių sporto ir rekreacijos centro direktorius Juozas Simanauskas.
Išgirdęs „Telšių ŽINIŲ“ klausimus minėtos įstaigos vadovas suglumo. Jis pripažino, kad įrenginiai riedutininkų sporto aikštyne yra tikrai apgailėtinos būklės: „Sulūžusias lentas mes nuolat keičiame, tačiau tai padaryti yra ganėtinai sudėtinga, nes mediniai įrenginių korpusai vietomis supuvę, kad net varžtų į juos neįmanoma įsukti. Kiekvieną rytą apžiūrime, kur galime tvarkome… Savivaldybei prirašyta krūva raštų, bet nesulaukiame jokios reakcijos. Jeigu yra nesibaigęs garantijos laikotarpis – ne Telšių sporto ir rekreacijos centras turi kviestis rangovą, bet darbus užsakiusi Savivaldybė. O dabar, atsitikus nelaimei, reikėtų aikštyną uždaryti, tačiau pro jį yra įėjimas į krepšinio aikštelę… Šį sprendimą taip pat turėtų priimti Savivaldybė.“
J. Simanauskas pasakojo, jog pirmieji įrenginių gedimai buvo pastebėti dar 2018-ųjų pavasarį, apie juos iškart informuota Savivaldybė. Tačiau nuo to laiko vyko tik susirašinėjimas, jokių sprendimų dėl aikštyno įrenginių remonto priimta nebuvo.
Ne be reikalo vyrauja nuomonė, jog valdžia imasi veiksmų tik atsitikus nelaimei. Tikimybė sulaukti adekvačios reakcijos gavus pirmuosius signalus – labai maža. Šioje istorijoje guodžia tik tai, jog vaikas didelių sužalojimų nepatyrė: keletas nubrozdinimų ir nikstelėta ranka. Aišku, galima sakyti, jog riedučių sporte traumų sunku išvengti. Tačiau viena, kai jas patiri dėl patirties stokos, kita – jeigu tai atsitinka dėl nerūpestingo Savivaldybės administracijos požiūrio.
Juzikas,kaip strutis galvą į smėlį,,suglumo”eilinį kartą,bačką ritina ant kitų,o pats sėdi laukia pencijos,manau….