„Atmintis prabyla“ – leidinys apie dvi asmenybes, drauges, bendramintes

Lapkričio 3 dieną Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko knygos „Atmintis prabyla“ sutiktuvės. Šis naujas leidinys apie dvi asmenybes – poetę Teklę Kryževičiūtę ir dailininkę Danutę Rimkūnaitę, kurios savo darbais nusipelnė Telšių kraštui.
Knygos „Atmintis prabyla“ idėjos autorius, informacijos rinkėjas – kanauninkas Andriejus Sabaliauskas; redaktorė, padėjusi atrinkti Teklės eilėraščius – Elena Borusevičiūtė-Šidlauskienė; knygos sudarytoja – Elvyra Spudytė.
Aurelija SERVIENĖ
Įžangos žodyje knygos sudarytoja E. Spudytė rašo, jog, 2019-uosius Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus Žemaitijos metais, Telšių inteligentų grupelė ir Žemaičių muziejus „Alka“ šiai datai paminėti nusprendė išleisti knygą apie dvi asmenybes, kurios savo darbais nusipelnė platesnio pagarsinimo ir supažindinimo su jų veikla. Istorijoje dažnai pateikiami faktai, įvykiai, minimi kunigaikščiai, prezidentai, tačiau ne itin žymūs kūrėjai dažnai likdavo nuošalyje nežinomi.
Telšiuose XX a. viduryje gyveno dvi jaunos, energingos, savo krašte iškilios kūrėjos – poetė Teklė Kryževičiūtė ir dailininkė Danutė Rimkūnaitė. Dvi meniškos sielos surado viena kitą ilgai draugystei. Abiejų gyvenimai klostėsi panašiai. Jas jungė panašūs išgyvenimai, kūrybinis interesas, meilė muzikai, tėvynei. Teklė grojo kanklėmis, Danutė – gitara, mandolina, akordeonu, turėjo puikų balsą. Abi gyveno tuo laikotarpiu, kai daug ką reikėjo perskaityti tarp eilučių, daug ką nutylėti, daug ką suvokti iš žvilgsnių ar atskirų frazių.
T. Kryževičiūtė – poetė, ankstyvoje jaunystėje pajutusi galinti kurti eiles. D. Rimkūnaitė savo pašaukimą menui pajuto tolimame Sibire, kur buvo ištremta visa šeima. 1958 m. grįžo į Telšius. Džiaugėsi sugrįžimu į tėvynę ir rūpinosi, kur susirasti darbą. Danutei pasisekė įsidarbinti dailininke Telšių buitinio gyventojų aptarnavimo įmonėje. Teklė dirbo Telšių trikotažo fabrike „Mastis“.
Meniškos sielos asmenybės traukė viena kitą. Laisvalaikiu susitikusios muzikuodavo, dainuodavo, deklamuodavo eiles. Teklė susirinkusiuosius į būrį sujungdavo šelmiškumu, gyvybingumu, gera nuotaika. Ji mokėjo visus suvienyti, taip pat pralinksminti – buvo tarytum šviesos, gėrio fėja. Jos bičiuliai – dažniausiai katalikai: jie lankė bažnyčią, giedojo bažnyčios chore ir padėjo bažnyčiai įvairiais darbais. Todėl Teklė ir Danutė nuolatos buvo prižiūrimos saugumo, kuris domėjosi jų veikla.
Teklė kūrė eilėraščius, bendravo su inteligentija, ypač rūpinosi jaunąja karta, ne vieną jaunuolį ar jaunuolę kalbino kurti, išbandyti savo jėgas rašant eiles ar prozos kūrinėlius. Ji išugdė ne vieną garsų literatą ne tik Telšiuose, bet ir šalyje.
Dar paslaptingesnė asmenybė buvo gabi dailininkė D. Rimkūnaitė. Anksti patyrusi tremties dalią, susidūrusi su daugybe sunkumų, gyveno ramų, tylų gyvenimą. Dirbo mėgstamą darbą, visą save atidavė paveikslų tapybai. Žavi jos nutapyti paveikslai vaikams, tapyba gamtos motyvais, peizažai, miesto fragmentai, por-
tretai, šventųjų paveikslai. Iš realistinių ir religinių paveikslų sklinda šviesa, šiluma. Puikiai suprasdama sovietmečio ideologiją Danutė jautė nerimą, nes kaip buvusi tremtinė buvo saugumo akiratyje. Tik bendraminčių būryje dingdavo įtampa, liejosi muzika, skambėjo dainos, deklamuoti eilėraščiai. Dailininkė buvo nuoširdi, supratinga, uždaroka, mažakalbė, tačiau ištikus bėdai visada skubėjo kitiems padėti.
Danutė lankė bažnyčią ir jai skyrė savo darbus. Tie, kurie padėjo bažnyčiai, tais ateizmo metais dažnai atsidurdavo saugumo „globoje“. Tai patyrė ir Danutė, nes ji sovietmečiu tapė šventųjų paveikslus bažnytinėms vėliavoms, piešė bažnytines dekoracijas Velykoms, Kalėdoms. Užsakymus atlikdavo slapta naktimis. Jos tapytų paveikslų su šventųjų portretais, kurie buvo įsiuvami į bažnytines procesines vėliavas, galima surasti dažnoje Žemaitijos bažnyčioje. Kunigų arnotai irgi buvo puošiami Danutės tapytais šventųjų portretais. Apie šią slaptą jos ir kitų telšiškių veiklą mažai kas žinojo.
Pradžioje kilo sumanymas išleisti T. Kryževičiūtės kūrybos knygą, pateikiant jos visą kūrybos paletę: eilėraščius, prozos kūrinėlius, bandymą rašyti pjeses. Tačiau rengiant šią knygą vis labiau brendo mintis, kad į vieną leidinį reikia sudėti dviejų asmenybių – T. Kryževičiūtės ir D. Rimkūnaitės – kūrybą, nes jos buvo artimos draugės ir bendramintės.
Knygos „Atmintis prabyla“ redaktorė E. Borusevičiūtė-Šidlauskienė kalbėjo, jog naujas leidinys dienos šviesą išvydo šios idėjos pradininko, kanauninko A. Sabaliausko dėka, kuris ne tik Dievo žodį skelbia, bet ir iškėlė šias dvi moteris kūrėjas, kurios sovietmečiu išdrįso rašyti, kurti poeziją, piešti religinėmis temomis, o anuomet tai buvo griežtai draudžiama.
„Šios dvi trapios moterys savo laiku buvo labai reikšmingos. Kai Teklė kūrė, tuo metu geresnių kūrėjų tikrai nebuvo ir kuriančiųjų buvo labai nedaug. Todėl tuo laikotarpiu ji buvo tikra žvaigždė“, – pasakojo knygos redaktorė, kuriai gyvenimas suteikė galimybę pažinoti T. Kryževičiūtę ir būti su ja iki paskutinės jos gyvenimo valandos.
Elena ilgus metus lankė Teklės suburtą rajono literatų būrelį. Poetė labai rūpinosi jaunimu, džiaugėsi jais, negailėjo patarimų rašant.
E. Borusevičiūtė-Šidlauskienė teigia, jog šias dvi moteris atsimena tik vyresnioji karta, jaunimas jų nežino. Todėl ši knyga neleis pamiršti šių dviejų iškilių asmenybių, kurios įeina į Telšių krašto istoriją.

GIMTOJI ŽEMĖ

O žemaičių kalneliai,
O vingiuoti keliai…
Kas mylėti negali
Gimto krašto giliai?

Šatrija va parimus
Lyg senelė žila.
Ji tėvynės arimuos
Šiandien dairos linksma.

Bėga Minija, bėga
Lyg mergaitė vikri,
Puošia žemės sermėgą
Kaspinėliai žydri.

Snaudžia Džiugas prie kelio
Miegu amžių giliu.
Metai eina pro šalį
Čia vingiuotu keliu.

Vėjas veja vis Ventą,
Plauna smėlį vilnis.
Ji pušelei ant kranto
Atgaivina šaknis.

Ir Medvėgalis tyliai
Ošia medžiais aukštais…
Kas jo praeitį gilią
Tartum knygą atskleis?!

Paklausyki – Virvytė
Suteškena banga.
Jos pakrantės nušvito
Rasa krištoline.

O laukų vasarojai,
Kiek aprėpsi akim,
Tartum jūra banguoja,
Šnara varpom aplink.

Teklė KRYŽEVIČIŪTĖ