Praėjusią savaitę Telšiuose lankėsi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Svečias dalyvavo Verslo dienai paminėti skirtame forume „Telšē StarTown“ ir skaitė pranešimą apie Europos Sąjungos atsakus į krizes.
M. Vaščega sutiko atsakyti ir į keletą „Telšių ŽINIŲ“ klausimų.
Antanas NEKRAŠIUS
Ieškoma sprendimų
Forume „Telšē StarTown“ daug kalbėta apie energijos kainas. Rugpjūčio mėnesį lietuviai už elektrą mokėjo brangiausiai visoje Europoje. Aukščiausia vidutinė paros kaina „Nord Pool“ biržoje fiksuota 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir siekė 823,98 Eur už 1 MWh (0,823 Eur už 1 kWh). Tos pačios dienos 17–18 val. buvo pasiekta maksimali biržoje galima 4 000 Eur už 1 MWh kaina, arba 4 Eur už 1 kWh.
Kodėl taip įvyko, kad Lietuva, būdama ne pati turtingiausia valstybė Europoje, mokėjo vieną iš didžiausių elektros kainų?
Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo M. Vaščegos, į viską reikėtų žiūrėti šiek tiek plačiau, kadangi elektros kainos priklauso nuo daugelio faktorių, kurie nėra išskirtiniai vien tik Lietuvai. „Elektra gali būti gaminama iš pačių įvairiausių išteklių. Bet stengiamasi visada gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, o jeigu elektros pritrūksta – tenka jungti įrenginius, kurie ją gamina, pavyzdžiui, iš dujų, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė M. Vaščega. – Kaip žinoma, buvo sutrikdytos nusistovėjusios dujų tiekimo grandinės iš Rusijos.
Juolab kad pati Rusija, būdama viena didžiausių dujų tiekėjų Europoje, manipuliavo kaina. Tad šios rinkos stengiamasi atsisakyti. Dėl to dujų kaina buvo taip pat pakilusi į aukštumas.“
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas sakė, kad išaugusi dujų kaina ir pastūmėjo kilti elektros kainas Lietuvoje. „Geras dalykas yra tai, kad visos 27 valstybės narės galime atrasti sprendimus. Tų sprendimų mes ieškome nuo pat šių metų kovo mėnesio ir juos randame. Pirmieji buvo susiję su dujų tiekimo saugumu, persiorientavimu nuo Rusijos į kitas rinkas. <…> Dabar didžiausias dujų tiekėjas yra Norvegija. Nemažai dujų gauname suskystintų dujų forma“, – kalbėjo M. Vaščega.
Kitas etapas, prie kurio dirbama, anot pašnekovo, yra susijęs su elektros kainų normalizavimu. Buvo pateikta visa eilė siūlymų, vienas kurių – elektros taupymas piko valandomis. „Rugpjūčio mėnesio elektros kaina buvo pikinė kaina. Nebuvo taip, kad ji laikytųsi savaitę ar mėnesį – tai buvo momentinė, valandos kaina. Ir jeigu mes surasime būdą, kaip sumažinti pikines kainas – tokių kuriozų ateityje nebematysime“, – įsitikinęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
Bet yra ir kitų sprendimų, kaip pirkti dujas pigiau. Pavyzdžiui, tai daryti bendrai su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis arba kaupti dujas savo šalies saugyklose, o esant reikalui – kai elektros kaina šoka į viršų – jas naudoti.
„Neabejoju, kad sprendimai bus pasiekti, ir net dabar mes jau matome, kad tiek dujų, tiek elektros kaina yra nukritusi nuo tų pikų, kuriuos matėme rugpjūčio mėnesį“, – tvirtino M. Vaščega.
Šiek tiek gerų žinių
Didžiausia vidutinė metų infliacija Baltijos valstybėse spalį užfiksuota Lietuvoje ir siekė net 23,6 proc. Praėjusį mėnesį Europos Centrinis Bankas dar kartą padidino euro zonos palūkanų normas. Kokia Europos Komisijos ekonominė prognozė Lietuvai?
„Lapkričio 11 d. paskelbta naujausia Europos Komisijos ekonominė prognozė. Joje numatyta šiek tiek gerų žinių, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė M. Vaščega. –Europos Komisija truputį pagerino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę 2022 m. – iki 2,5 proc. Vasarą mes galvojome, kad bus 1,9 proc. Kita vertus, 2023 m. ekonomika augs lėčiau – 0,5 proc.; nedaug, bet vis dėlto augimas.“
Kalbėdamas apie infliaciją Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas pripažino, kad tai – labai skausminga tema. „Ypač infliacija jaučiama Baltijos šalių regione. Tai visų pirma susiję su energijos kainomis. O prieš energijos kainas turėjome kitą nelaimę – dėl COVID-19 pandemijos buvo sutrūkinėjusios įvairios tiekimo grandinės iš įvairių šalių. Kitais metais infliacija turėtų mažėti, tačiau vis dar išliks nemaža – prognozuojama apie 9 proc. Na, o 2024 m. prognozės, kad infliacija kris iki 2 proc., kas yra įprastas rodiklis.“
Anot pašnekovo, aišku, jog norisi, kad ekonomika atsigautų greičiau: „Šiandien Lietuva yra ekonomikos normalizavimo kelyje. Tiek Lietuva, tiek kitos Europos Sąjungos valstybės daro, ką gali, tačiau nereikia pamiršti – mūsų pašonėje vyksta karas.“