Modernėjanti visuomenė kreivai žiūri į lentų būdeles gamtiniams reikalams atlikti

Prasidėjus vasarai miesto ir rajono gyventojai vis dažniau kviečiami į įvairias šventes, renginius atvirose erdvėse. Vaikai laisvalaikį leidžia žaidimų aikštelėse, stadionuose. Tokiais atvejais neretai prispiria noras atlikti gamtinius reikalus, tačiau ne kiekvienoje seniūnijoje suteikiamos tinkamos sąlygos tai padaryti: nors tualetai yra daugumoje seniūnijų, modernūs ir sutvarkyti – ne visur.
Monika KRIŠČIŪNAITĖ
Aktuali problema
Aplinkosaugininkų teigimu, šiomis dienomis lauko tualetų problema dar yra labai aktuali. Manoma, jog šie tualetai teršia aplinką, todėl siekiama, kad tokių statinių mažėtų, o galiausiai jie turėtų iš viso išnykti. Tačiau realybė – kiek kitokia.
„Net ir miesto teritorijoje dar pasitaiko, kad žmonės naudojasi lauko tualetais. Kaimuose, kur nėra centralizuotų tinklų, retas kuris turi įsirengęs valymo įrenginius – dauguma naudojasi lauko tualetais. Yra tokių asocialių asmenų, kurie apskritai tualeto neturi. Tokiu atveju fekalijos tiesiog pilamos darže ar sode. Senyvo amžiaus žmonės nuo seno įpratę lauko tualeto turinį naudoti kaip „trąšą“, ir tokį požiūrį labai sunku pakeisti“, – kalbėjo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas. Jis informavo, kad siekdami išsiaiškinti, ar tinkamai prižiūrimos lauko tualetų nuotekos, aplinkos apsaugos agentūrų darbuotojai planinių patikrinimų nevykdo. Jie tik reaguoja į skundus, ir jei pažeidimas pasitvirtina, asmenys yra baudžiami.
Gyventojams trūksta sąmoningumo
Aplinkosaugininkai pritaria, kad atokiose vietovėse, kur nėra galimybės nutiesti centralizuotus nuotekų tinklus, lauko būdelės yra neišvengiamybė. Tokių viešojo naudojimo tualetų yra ne vienoje Telšių r. seniūnijoje. Kai kur jie stovi gyvenvietės centre, prie autobusų stotelių, kai kur nuošaliau – prie kapinių. Nors už tokių tualetų priežiūrą atsakingi asmenys teigia, kad tualetai reguliariai valomi, kas kažkiek laiko juose susikaupęs turinys ištraukiamas ir išvežamas, tačiau galima įsivaizduoti, kad kvapai priėjus prie tokių tualetų, ypač vasarą, nėra patys maloniausi.
„Stengiamės miestelio centre ir seniūnijos vasaros estradose esančius lauko tualetus prižiūrėti, išvalyti, kas kažkiek laiko juos ištuštinti. Gyventojams tikrai yra kur nueiti esant poreikiui, tačiau tvarka tokiuose tualetuose priklauso ir nuo jų sąmoningumo. Galbūt dėl to ir ne visada pavyksta palaikyti nepriekaištingą švarą“, – tvirtino Nevarėnų seniūnijos seniūnė Vilma Šakienė.
Ne vienas „Telšių ŽINIŲ“ kalbintas seniūnas pažymėjo, kad praėjus žiemai viešojo naudojimo mediniai tualetai neretai būna apgadinami: išlaužiamos durys, išspardomos sienos. Juos pagal galimybes stengiamasi sutvarkyti, paruošti naudoti, o kai kur, kad jaunuoliai neprikrėstų įvairių eibių, naktimis tualetai net užrakinami.
Įsigyti biotualetų biudžetas leidžia ne visiems
Luokės miestelio centre vasaros sezono metu nuolat stovi lauko biotualetas. Neabejojama, kad toks tualetas – higieniškesnis, mažiau teršiantis aplinką negu įprastos lauko būdelės. Bet už šio tualeto nuomą ir tvarkymą kiekvieną mėnesį reikia mokėti atitinkamą mokestį, todėl išlaikyti biotualetus biudžetas leidžia ne visoms seniūnijoms.
„Gal ir šiuolaikiškiau atrodytų, tačiau negalime sau to leisti – nuoma ir priežiūra kainuotų nemažai, o besinaudojančiųjų tualetu nebūtų daug. Nemanau, kad prie autobusų stotelės, netoli kapinių esantis lauko tualetas daro žalą aplinkai ar dėl jo kyla kokių nepatogumų. Viskas ten sutvarkyta, ir gerai, kad apskritai toks tualetas yra“, – sakė Žarėnų seniūnijos seniūnas Pranas Lukošius.
Daugelio seniūnų teigimu, fekalijos iš lauko tualetų yra išvežamos pagal poreikį – kartą ar keletą sykių per metus.
Pastebėtina, kad vykstant vasaros šventėms, įvairiems renginiams, daugelis seniūnijų lauko biotualetus nuomojasi laikinai.
„Per didesnes šventes biotualetus parsivežame dėl gyventojų patogumo, o miestelio centre nuolat stovinčiu lauko tualetu mažai kas naudojasi – didelio poreikio nėra“, – tvirtino Gadūnavo seniūnijos seniūnė Inesa Kęsminienė.
Mieste – nauji tualetai senųjų fone
Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas tikino, kad problemų dėl lauko tualetų mieste nekyla. Šiltuoju metų laiku Telšiuose veikia 8 lauko tualetai. 3 biotualetai išsidėstę aplink Masčio ežerą (netoli vaikų žaidimų aikštelės prie muziejaus „Alka“, netoli vaikų žaidimų aikštelės Laivų g. bei prie senosios pirties Naujojoje g.). Dar vienas biotualetas stovi Vilniaus g. prie sportinių žaidimų aikštelių, kitas – Gėlių g. prie centrinių kapinių.
Stacionarūs lauko tualetai stovi Ežero skg. automobilių stovėjimo aikštelėje, Zakso kalno papėdėje bei naujosiose kapinėse.
Biotualetai pastatyti ir Germanto ežero poilsiavietėje.
„Stacionarūs tualetai pajungti į nuotekų surinkimo tinklus, tai problemų dėl jų nekyla, o biotualetus kas savaitę sutvarko, ištuština atsakinga Savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis. Skundų dėl blogos tualetų būklės negauname. Problemiškiau yra tik dėl lauko tualetų, esančių prie „barakų“. Tačiau seniūnija už juos neatsako“, – pasakojo K. Lečkauskas.
Atrodytų, kad Telšiuose problemų dėl lauko tualetų kilti neturėtų – jie gana modernūs, tvarkingi, o ir tokių statinių skaičius nemažas. Tačiau pavaikščiojus po miestą, tvarkingų tualetų fone kai kur galima pamatyti aplinką nelabai puošiančių vaizdų. Pavyzdžiui, vadinamojo mažojo Telšių turgelio teritorijoje stūkso apleistas, jau kurį laiką nenaudojamas mūrinis tualetas. Panašių statinių galima išvysti nuvykus prie Plungės g. esančių garažų ir į kitas vietas. Akivaizdu, kad atlikti gamtinius reikalus tokiose „būdelėse“ – nepatrauklu ir nehigieniška, tarp kitko, to daryti niekas ir nesiūlo – tualetai užrakinti. Įdomu tik, ar jie šitaip palikti stovėti dėl išskirtinio architektūrinio paveldo ar kaip pavyzdys palyginti ir prisiminti, kaip prastai gyvenome anksčiau?