Telšiuose vyko Regioninės Telšių ligoninės organizuota projekto „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Telšių regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ dalyvių konferencija. Susirinkę gydymo įstaigų atstovai aptarė elektroninės sveikatos paslaugų sistemos privalumus bei trūkumus, diskutavo apie dažniausiai kylančius sunkumus.
Monika KRIŠČIŪNAITĖ
Nuo popierinės formos – prie elektroninės
Konferencijoje dalyvavo projekto iniciatorius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Žilvinas Padaiga bei medikai iš Telšių regiono sveikatos priežiūros įstaigų: Regioninės Telšių ligoninės, Mažeikių ir Plungės ligoninių, Rietavo bei Sedos pirminių sveikatos priežiūros centrų. Ž. Padaiga apibendrino nuveiktus darbus, pristatė ateities planus.
Pastebėtina, kad anksčiau sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu sukuriama informacija apie pacientų sveikatą dažniausiai būdavo kaupiama popierine forma ir sunkiai prieinama tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams. Elektroninės paslaugos gyventojams ir pacientams sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu praktiškai nebuvo teikiamos, tad naujovės ir inicijuotos atsižvelgiant į šias problemas.
Ž. Padaiga įsitikinęs, kad sėkmingai diegiama regioninė gydymo įstaigų informacinė sistema užtikrins sklandesnį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą elektroniniu būdu. Neabejojama, kad naujovės Telšių regiono gyventojams ir pacientams suteiks galimybę laiku gauti geros kokybės sveikatos paslaugas, o sveikatos priežiūros įstaigoms ir specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, – tarpusavyje bendradarbiauti ir saugiai keistis informacija elektroninėmis priemonėmis.
Kyla sunkumų
Ne visoms gydymo įstaigoms pavyksta sklandžiai ir tolygiai pereiti prie kitokios paslaugų teikimo tvarkos. Ne vienas medikas paminėjo, kad bandant sveikatos paslaugas teikti elektroniniu būdu, kyla įvairiausių nesusipratimų, problemų: daugelio darbuotojų kompiuterinis raštingumas nėra aukštas, trūksta praktinių įgūdžių, kartais stringa elektroninė sistema. Mažeikių ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Vytautas Džiugas teigė, kad dauguma personalo darbuotojų priešiškai žiūri į naują tvarką.
„Daugiausiai problemų kelia žmogiškasis faktorius. Darbuotojams trūksta kompiuterinio raštingumo įgūdžių, todėl jie dar dirba pagal seną tvarką: viską rašo ranka, o ne kompiuteriu. Tas perėjimas į elektroninę sistemą bus kaip revoliucinis šuolis. Yra žmonių, kurie jau dabar ruošiasi savo noru išeiti iš darbo, nes mato, kad negalės atitikti prašomų reikalavimų“, – problemas dėstė V. Džiugas. Jis laikosi nuomonės, kad kai visiškai įdiegus sistemą medikams ištisai reikės sėdėti prie kompiuterio, sumažės darbo efektyvumas. Anot specialisto, medikams daug naudingesnės būtų programos, įrašančios ir transformuojančios balsą.
Telšių ligoninė – lyderė
Telšių regione bene geriausiai į projektą įsitraukė Regioninė Telšių ligoninė – per elektroninę sistemą šioje gydymo įstaigoje jau teikiama dauguma sveikatos paslaugų.
Ligoninės informacinių technologijų administratorius Audrius Vaičikauskas pasakojo, kad gydymo įstaiga jau kurį laiką teikia elektroninės registracijos pas gydytoją paslaugą, per el. sistemą išduoda nedarbingumo lapelį. Nuo birželio 1-osios Regioninėje Telšių ligoninėje nebeliko popierinių ambulatorinių pacientų kortelių. Duomenis apie paciento būklę gydytojai surašo elektroninėje sistemoje. Telšių regione tokia paslauga elektroniniu būdu kol kas teikiama tik šioje ligoninėje.
„Jau esame pasiruošę pacientus laboratorinių tyrimų siųsti elektroniniu būdu. Artimiausiu laiku, pvz., norint išsitirti kraują, lapelio su savimi pacientui turėti nebereikės – daktaras registraciją atliks elektroninėje sistemoje. Kiek vėliau informacija apie paciento būklę bus prieinama visų šalies gydymo įstaigų medikams“, – kalbėjo A. Vaičikauskas.
Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė bei jos pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė įsitikinusios, kad sustiprėjus darbo el. sistemoje įgūdžiams, sutrumpės pacientų priėmimo laikas, sumažės darbo krūviai ir, be abejo, bus taupomas popierius.
„Labai dažnai pacientai skundžiasi, kad medikai su jais nebendrauja, vizito metu nepakelia galvų nuo popieriaus, nes ištisai rašo. Tikiu, kad visiškai įdiegus sistemą, laiko susitaupys ir medikai galės daugiau pabendrauti su pacientais. Žinoma, žmogiškasis faktorius visada suveikia, sunkumų kyla visiems, tačiau jeigu nori tobulėti, eiti į priekį – įmanoma padaryti viską. Reikia tik noro ir pastangų“, – tvirtino A. Vitkienė.
Šaunuoliai, bet tai jau turėjo būti 2010 metais. Biški atsiliekam.
Kol kas, įėjus į sveikatos portalo Telšių puslapį adresu: http://www.sergu.lt, sėkmė ne visuomet lydi. Apskritai, kompiuterizacija medicinos įstaigose senokai pribrendusi, todėl galima tik sveikinti ir palinkėti sėkmės. Naujovės visuomet iššaukia ir nepasitenkinimų bangas, tačiau progresas visuomet laimi. Neprisitaikę prie naujovių, privalės pasitraukti. Kvalifikacijos ir žinių reikalinga programų kūrėjams, o jomis naudotis nesudėtinga, bet kompiuterinis raštingumas būtinas. Jeigu 60-metis išsilavinęs gydytojas ar slaugytojas nesugeba elementariai dirbti kompiuteriu, tai gali kaltinti tik save.