Žemaitija – europinio lygio etnokultūrinis regionas

Siekdamas etnografinių regionų savitumo išsaugojimo ir suaktualinimo Lietuvoje, LR Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais.
Sausio 19 dieną Žemaičių muziejuje „Alka“ vyko Etnografinių regionų metų atidarymo renginys, kuriame buvo pristatomas Žemaitijos regionas.
Aurelija SERVIENĖ
Renginį pradėjo Žemaitės dramos teatro jaunimo studijos „Savi“ aktoriai (rež. Laimutė Pocevičienė), juos scenoje su žemaitiškomis dainomis pakeitė Telšių r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Čiučiuruks“ (vad. Rita Macijauskienė).
Architektas, profesorius Algirdas Žebrauskas renginio metu pristatė Žemaitijos regioną. Profesorius tvirtino, kad nėra pasaulyje piliečio, neturinčio savo šaknų: „Viskas prasideda nuo tėvų papročių, tėvų kalbos, nuo šalia esančio piliakalnio, nuo savo krašto istorijos pažinimo, išeinant į visą pasaulį. Nėra pasaulyje piliečio, neturinčio savo šaknų, todėl reikia jas išsiugdyti. Išsiugdyti pagarbą sau, savo kraštui, jo kultūrai, jausti, kad tvirtai stovim ant šios žemės.“ Pasak A. Žebrausko, Žemaitija yra europinio lygio etnokultūrinis regionas, tad turime branginti jį ir saugoti.
Telšiais, čia gyvenančiais žmonėmis, švietimo įstaigomis, etnokultūrą puoselėjančiais būreliais džiaugėsi Telšių r. savivaldybės meras Vytautas Kleiva. Jis dėkojo profesoriui A. Žebrauskui, tvirtai savo pėdą įspaudusiam Telšiuose ir vis puoselėjančiam žemaitiškumą, bei lituanistui docentui daktarui Juozui Pabrėžai – už žemaičių kalbos saugojimą.
Kad žemaičių kalba yra visoje Lietuvoje viena stipriausių, šventėje teigė doc. dr. J. Pabrėža. Jo teigimu, ypač svarbūs metai buvo 2013-ieji, kurie buvo paskelbti Tarmių metais, o šie 2015-ieji – Etnografinių regionų metai – tarsi jų tęsinys.
Lietuvoje, J. Pabrėžos teigimu, yra daugiau kaip 100 įvairiausių tarmių, kurios susibėga į stambias tarmes arba kalbas. „Žemaičių kalba yra labai stipri. O kas yra kalba? Kalba yra ta, kuri turi pagrindines ypatybes: garsus, formas, sakinius, žodyną. Ir mes, žemaičiai, viską turime – unikalių senoviškų archajiškų formų – kurių neturi niekas: nei bendrinė kalba, nei dzūkai, nei aukštaičiai. Mes pasauliui būsime įdomesni ne vienodumu, bet savo išskirtinumu. Džiaukimės savo kalba, istorija ir tradicijomis. Neškime ir puoselėkime šiuos dalykus“, – kalbėjo lituanistas.
Žemaitiškas kalbas palydėjo Mažeikių r. Sedos kultūros centro folkloro ansamblio „Rimolee“ (vad. Gintautas Grikšėnas) atliekamos dainos ir šokiai.
Kad žemaitiška dvasia ir lietuviška dvasia visuomet šalia, tikino šventėje dalyvavęs Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.
Renginį vainikavo spektaklio „Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkoms“ ištrauka, kurią atliko Telšių Žemaitės dramos teatro studija „Savi“ kartu su aktore Nijole Narmontaite ir kompozitoriumi, poetu Andriumi Kulikausku (rež. Laimutė Pocevičienė).