Žemaičių vyskupystės muziejuje – V. Valatkos religinių paveikslėlių rinkinys

2014 m. Žemaičių vyskupystės muziejų pasiekė vieno garsiausių Žemaičių muziejininkų Vito Valatkos jaunystėje surinkti įvairūs religiniai paveikslėliai. Juos perdavė V. Valatkos sesuo Janina Dargvilienė, gyvenanti Keturakiuose – gimtajame Valatkų šeimos kaime Plungės rajone. Ten, Keturakiuose, anuomet Nalenč-Gorskių dvaro žemėse, gyveno Pranciškaus ir Barboros Ivinskytės Valatkų šeima, kurioje gimė ketvertas vaikų. Tarp jų – ir būsimasis muziejininkas Vitas Valatka (1927–1977). Jis ilgainiui užsitarnaus vietą tarp garbingiausių Žemaičių muziejininkų, šalia Prano Genio.
Paveikslėlių rinkimo data (1945–1947 m.) sutampa su V. Valatkos mokslo laiku Telšiuose, kur tam tikrą laiką jis mokėsi ir Telšių kunigų seminarijoje. V. Valatkos aktyvi muziejinė veikla prasidėjo 1947 m. Turbūt todėl galima manyti, kad šis religinių paveikslėlių rinkinys yra viena pirmųjų muziejinio darbo apraiškų šio muziejininko kelyje.
Rinkinyje – 74 paveikslėliai. Patys seniausi yra iš 19 a. vidurio. Tai litografiniai, rankomis spalvinti retų šventųjų – Margaritos Antiochietės, Karolio Boromiejaus, Wilhelmo – atvaizdai. Jų autorius – 19 a. viduryje Prahoje kūręs Sigmundas Rudl. Išsiskiria šventojo Karolio Boromiejaus paveikslėlis, jis didesnio formato ir panašu, jog vėliau jo pakraščiai apklijuoti auksuotu ornamentu. Rinkinyje – karpiniais puošti Prancūzijoje ir Vokietijoje garsių 19 a. pabaigos leidėjų Buasson Label, Turgis et Fils, C. Mayers ir kt. leisti paveikslėliai. Kai kurie iš jų reverse turi rankraštinius įrašus su datomis ir vardais. Ypatingu karpinių subtilumu išsiskiria šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdėlis.
Vis tik didžiąją rinkinio dalį užima lituanistiniai paveikslėliai. Tai – 19 a. pabaigoje Krokuvoje leisti paveikslėliai su lietuviškais užrašais. Tarp jų – ir Juozapo Angrabaičio „Šv. Cecilija“. Daugiausiai šioje grupėje yra 20 a. pirmosios pusės paveikslėlių: kai kurie su įrašais reversuose, maldomis: „Malda iš Mišiolo už atsivertimą pagonių“, „Malda į Švenč. Trejybę“ (Jurgis Matulaitis), „Jėzaus Širdies sargyba“, „Eucharistijos karžygys“. Kai kurie tarpukario Lietuvoje leisti paveikslėliai buvo naudoti ir vėliau, po karo. Tą liudija rankraštiniai įrašai.
Žemaičių vyskupystės muziejaus inf.