Birželio 26 d. Seimas įteisino tiesioginius mero rinkimus. Liepos 11 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas. Tad gyventojai jau kitais metais įvyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose galės tiesiogiai rinkti jiems patinkantį rajono vadovą. Iki šiol merų išrinkimą dažnai lemdavo politinių partijų, patekusių į tarybas, susitarimai. Rajono politikų klausėme, kaip vertina šias bemaž per dešimtmetį Seimo išstenėtas naujoves bei ar turi jau numatę galimus kandidatus, kurie galėtų užimti tiesiogiai išrinkto mero pareigas.
Antanas NEKRAŠIUS
Panašu į Seimo rinkimus
Seimo nario Valentino Bukausko teigimu, pagal naująją Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakciją, savivaldybės tarybos ir tiesioginiai mero rinkimai bus panašūs į Seimo rinkimus. Numatyta, jog Tarybos nariai bus renkami daugiamandatėje apygardoje, o meras – vienmandatėje. Tiek viena, tiek kita apygardos apims visą savivaldybės teritoriją. Kaip ir rinkimuose į Seimą – pirmajame ture meru bus išrinktas tas kandidatas, kuris surinks daugiau nei pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei pirmajame ture nei vienas kandidatas nesurinktų daugumos – po dviejų savaičių būtų rengiamas antrasis tiesioginių mero rinkimų turas. Jame susikautų du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
Jeigu mero įgaliojimai nutrūks prieš laiką – per pusmetį turės įvykti nauji rinkimai vienmandatėje apygardoje.
Pasak V. Bukausko, tiek partijų, tiek rinkimų komiteto, tiek patį save išsikėlusį asmenį, norintį kandidatuoti tiesioginiuose mero rinkimuose, privalės paremti ne mažiau kaip 20 proc. tos savivaldybės rinkėjų, skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, t. y. Telšių rajone politikas, norėdamas kandidatuoti tiesioginiuose mero rinkimuose, prieš tai privalės surinkti apie 250 rinkimų teisę turinčių gyventojų parašų.
Seimo narys pasakojo, kad naujojoje Įstatymo redakcijoje numatyta ir prasižengusio, lūkesčių nepateisinusio mero pašalinimo iš pareigų procedūra. Priežastimi nutraukti įgaliojimus dar nepasibaigus kadencijos laikotarpiui gali tapti priesaikos sulaužymas arba pareigų nevykdymas. Panašų į Seimo nario apkaltos procesą merui galės inicijuoti ne mažiau kaip trečdalis Tarybos narių. Tokiu atveju iš rajono išrinktųjų būtų sudaroma komisija, kuri teiktų išvadą, ar yra pagrindas taikyti įgaliojimų nutraukimo procedūrą. Jeigu komisija pripažintų, jog pagrindas yra, ir Savivaldybės taryba tam pritaria – tolimesnį sprendimą priimtų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šiam pateikus išvadą, kad meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų, Savivaldybės taryba trijų penktadalių visų Savivaldybės tarybos narių balsų dauguma galėtų nutraukti jo įgaliojimus.
Analogiška procedūra būtų taikoma ir norint nutraukti Tarybos narių įgaliojimus nepasibaigus kadencijos laikotarpiui.
V. Bukauskas: Tiesiogiai išrinktam merui reikia daugiau galių
„Geriau negu nieko, – į „Telšių ŽINIŲ“ klausimą, kaip vertina jau kitąmet įvyksiančius tiesioginius mero rinkimus, atsakė Seimo narys V. Bukauskas, – tačiau aš nuo pat pirmos dienos sakiau, kad tiesiogiai gyventojų išrinktas meras turi turėti daugiau galių. Bet šiandien suteikti daugiau įgaliojimų rajono vadovui neleidžia Konstitucija.“ Seimo narys svarstė, jog gyventojai, kitąmet tiesiogiai išrinkę merą, gali tikėtis iš jo kažko daugiau. Tačiau pagal jam suteiktas galias jis bus tik Tarybos pirmininkas. Vykdomąja valdžia kaip ir iki šiol išlieka Savivaldybės administracijos direktorius.
„Ką šiandien kandidatas tiesioginiuose mero rinkimuose galėtų pažadėti savo rinkėjui? – kalbėjo V. Bukauskas. – Ką jis gali duoti konkrečiai seniūnijai, gyvenvietei, bendruomenei? Žadėdamas turi būti užsitikrinęs, jog galėsi tai įgyvendinti. Bet kitais metais išrinktas meras neturės jokios vykdomosios valdžios instrumentų. Taigi jį, jo pažadus, programą turės remti Taryba.“ Anot pašnekovo, ypač sudėtinga bus rajono vadovui, kuris į valdžią ateis be komandos. Jam reikės tapti itin lanksčiam, kažko atsisakyti, kad užsitikrintų Tarybos narių palaikymą. „Juk gali atsitikti taip, kad Tarybos nariai paprasčiausiai netvirtins mero, kurio politinės krypties nepalaiko, pateiktos Tarybos posėdžio darbotvarkės. Vieną, antrą, trečią kartą… – teigė Seimo narys. – Tarybos posėdžiai nevyks – nebus priimti sprendimai. Nebus priimti sprendimai – administracija negalės jų vykdyti. Taigi rajonas atsiduria aklavietėje. Ir čia kyla labai didelis pavojus, jog prasidės politiniai žaidimai: už paramą Tarybos nariai iš mero reikalaus vicemero, administracijos direktoriaus, pavaduotojų postų ir pan.“
Nepaisant to, Seimo narys teigiamai vertino bręstančius pokyčius. Pasak jo, tiesioginių mero rinkimų įteisinimas – tai pirmas žingsnis, leisiantis žmonėms patiems išsirinkti rajono vadovą, kuris, jų nuomone, geriausiai atstovaus interesams. „Tikiu, kad iki 2019 m. Seimas priims Konstitucijos pataisas, kurios suteiks daugiau galių visuomenės išrinktam merui, – vylėsi parlamentaras. – Mano nuomone, ateityje tiesiogiai išrinktam merui dalinai turi būti perduotas vykdomosios valdžios instrumentas. Meras turėtų tapti tarsi „mini ministras“ savo rajone. O administracijos direktorius – tos „mini ministerijos“ kancleriu, atsakingu už personalo valdymą, užtikrinančiu strateginių veiklos planų įgyvendinimą, optimaliai valdančiu ir panaudojančiu finansinius išteklius ir pan.“
Tiesa, kitąmet įvyksiantys savivaldos rinkimai bus 2–3 mln. Lt brangesni nei iki šiol buvę. Kaštai išauga dėl jau minėtų galimų antrųjų rinkimų turų. Iki šiol rinkimai valstybei atsieidavo 13–14 mln. Lt.
Griežtesnis įstatymas kandidatų sąrašui
Pašnekovas teigiamai vertina ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytas sudėtingesnes mero bei Tarybos narių įgaliojimų nutraukimo, dar nepasibaigus kadencijos laikotarpiui, procedūras. Esą šiandien Lietuvoje yra daug pavyzdžių, kada kažkam neįtikęs rajono vadovas lengva ranka atstatydinamas. „Pavyzdžiui, Šilutės rajone meras renkamas jau ketvirtą kartą per šią kadenciją… O tai tikrai nėra naudinga gyventojams“, – įsitikinęs V. Bukauskas.
Parlamentaras pasidžiaugė, jog Seimas atsižvelgė į jo ir dar 11-kos Seimo narių pasiūlymą griežtinti reikalavimus iškeltų kandidatų sąrašams. Iki šiol daugelis politinių partijų piktnaudžiaudavo į savo sąrašus įrašydamos žinomus asmenis, kurių einamos pareigos yra nesuderinamos su Savivaldybės tarybos nario pareigomis. Rinkėjai, norėdami matyti minėtus žmones savo atstovais savivaldoje, už juos atiduodavo pirmumo balsus. Tačiau šie, laimėję rinkimus, atsisakydavo gauto Tarybos nario mandato ir jį perleisdavo žemiau sąrašuose esantiems kolegoms. Tokia praktika, anot V. Bukausko, yra ydinga, mat išrinktas Savivaldybės tarybos narys, atsisakęs mandato, leidžia po jo sąraše esančiam kandidatui, kuris galbūt turėjo mažesnį rinkėjų pasitikėjimą, gauti Tarybos nario mandatą. Esą tokiu atveju neišpildomi rinkėjo lūkesčiai, nes balsuojant rinkėjo prioritetas buvo suteiktas kitam kandidatui. O išrinktas kandidatas, jau žinodamas, kad jo pareigos bus nesuderinamos su Savivaldybės tarybos nario pareigomis, atsisako mandato ir taip nuvilia rinkėją.
Seimo narys teigė, jog po rinkimų į savivaldybių tarybas 2011 m. 434 iš 1 501 išrinkto kandidato į savivaldybių tarybas iki priesaikos atsisakė savo mandato, nes jų einamos pareigos buvo nesuderintos su Savivaldybės tarybos nario mandatu. Tai dar kartą įrodo, kad tokie kandidatai jau kandidatavimo metu žinojo apie savo ketinimus.
Naujojoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su Savivaldybės tarybos nario pareigomis, už kiekvieną tokį iš jų partija ar rinkimų komitetas turės įnešti dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio užstatą, t. y. po daugiau nei 4 500 Lt. Jeigu toks kandidatas gautų Tarybos nario mandatą ir jo atsisakytų – minėtas užstatas jam (partijai, rinkimų komitetui) nebūtų grąžinamas, bet pervestas į valstybės biudžetą.
Apie darbiečių kandidatus kalbėti anksti
V. Bukausko klausėme, ar Darbo partijos Telšių skyrius ketina kelti savo kandidatus kitais metais vyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose bei ar jau yra nuspręsta, kurie asmenys bus siūlomi. „Vienareikšmiškai – taip. Kelsime savo kandidatus, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Seimo narys, – tačiau negaliu sau leisti pradėti dėlioti, spėlioti ar pasirodyti, kad turiu didelę įtaką partijoje šiandien pradėdamas nurodinėti, kam kandidatuoti į merus. Yra partijos struktūra, nustatyta tvarka – visuotinio susirinkimo metu ir bus siūlomi kandidatai. Vėliau atliksime analizes, tyrimus, apklausas ir rinksime tinkamiausią.“
Rajono politiniuose užkulisiuose užsimenama, kad jeigu Seimo narys savo kandidatūros į merus nekeltų, tai kitas iš darbiečių pretendentų būtų jo padėjėja Laima Jurytė-Zakarauskienė. Bet parlamentaras šią informaciją paneigė, esą apie jokius galimus kandidatus partijoje dar nebuvo diskutuota: „Tokius pareiškimus, manau, sąmoningai pateikia varžovai, siekdami supriešinti mūsų partijos narius. Palaukime. Nereikia skubinti įvykių.“
V. Kleiva kandidatuos tiesioginiuose mero rinkimuose
Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva pritaria tiesioginių mero rinkimų įteisinimui: esą pagaliau atsižvelgta į gyventojų, kurie patys nori išsirinkti rajono vadovą, nuomonę, tad ir pats aktyvumas rinkimuose turėtų būti didesnis.
Partijos palaikymą kandidatuoti tiesioginiuose mero rinkimuose turintis V. Kleiva „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog po naujovės galimi ir minusai – ne kiekvienas tiesiogiai išrinktas meras gebėtų susitvarkyti su pareigomis: „Jeigu būtų išrinktas mažai patirties arba visai jos politikoje neturintis meras, gali prasidėti trintis su administracija. Problemų nebūtų išrinkus patyrusį ir diplomatinių gebėjimų tartis su partijomis turintį asmenį.“ V. Kleivos nuomone, galima ir tokia situacija: tam tikroje partijoje esantis asmuo bus išrinktas meru, o pati partija liks opozicijoje. Tokia padėtis, pašnekovo manymu, atskleistų mero sugebėjimus konsoliduoti Tarybą bendram ir rajono labui naudingam darbui.
Pasak rajono vadovo, gyventojai artėjančiuose rinkimuose neturėtų eksperimentuoti ir savo balsą turėtų atiduoti už patyrusį, patikrintą savo veiksmais, sugebėjimais, pažįstamą asmenybę.
V. Kleivos teigimu, ypač svarbus ir rajono mero bei Savivaldybės administracijos direktoriaus duetas: „Jie vienas kitą turi suprasti ir įsisąmoninti, kas yra atstovaujamoji, o kas – vykdomoji valdžia.“
Įteisintus tiesioginius mero rinkimus teigiamai vertino ir Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Adomas Domarkas. Politikas teigė, kad kitais metais įvyksiančiuose rinkimuose socialdemokratai greičiausiai siūlys dabartinio rajono vadovo V. Kleivos kandidatūrą: „Mūsų nuomone, V. Kleiva yra tinkamiausias kandidatas. Politikoje reikia susikalbėjimo, meras turi mokėti jungti kitas politines pažiūras turinčių partijų atstovus. Šią kadenciją V. Kleiva parodė, jog šį darbą atlieka puikiai: nuo pat pradžios konstruktyviai ir sutardami tarpusavyje socialdemokratai kartu dirbo koalicijoje su kitų politinių srovių atstovais: Darbo partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, Valstiečių liaudininkų ir žaliųjų sąjunga.“
A. Tarvainis: Ateityje seniūnai taip pat turi būti renkami gyventojų
„Tiesioginiai mero rinkimai – tai geras postūmis, – „Telšių ŽINIOMS“ komentavo Lietuvos valstiečių liaudininkų ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas Algirdas Tarvainis. – Tokią praktiką ateityje reikėtų pritaikyti ir seniūnijose, t. y. kad gyventojai patys galėtų rinkti seniūnus.“ Nors savivaldoje įvykusius pokyčius A. Tarvainis įvertino teigiamai, tačiau abejojo tiesiogiai išrinkto mero, neturinčio pakankamai vykdomosios valdžios galių, efektyvumu: „Išrinktas rajono vadovas turės daugumos gyventojų palaikymą, todėl ir galių jis turėtų turėti daugiau. Mano manymu, tiesiogiai išrinktas meras turėtų būti tarsi mini prezidentas, rajone skirstantis pareigas ir pan. Jei jis bus tik taikintojas – kol visus Tarybos narius aptapšnos – negalės vykdyti savo įsipareigojimų rinkėjams.“ Lietuvos valstiečių liaudininkų ir žaliųjų sąjungos Telšių skyriaus pirmininko teigimu, dar yra laiko patikslinti tiesiogiai išrinkto mero funkcijas. Tada gyventojas, eidamas į rinkimus, bus apsisprendęs, už ką balsuoti: už merą vėliavnešį ar merą strategą.
Lietuvos valstiečių liaudininkų ir žaliųjų sąjungos Telšių skyrius kol kas apie savo galimus kandidatus tiesioginiuose mero rinkimuose dar nekalbėjo. Pasak A. Tarvainio, šį savaitgalį vyks sąjungos sąskrydis, kurio metu ir bus aptarti galimi pretendentai.
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Vytautas Rakickas, kuris taip pat priklauso Lietuvos valstiečių liaudininkų ir žaliųjų sąjungai, pritarė skyriaus pirmininkui, kad įstatymas dėl tiesioginių mero rinkimų nėra tobulas: „Įsivaizduokite, Taryboje suformuojama dauguma, o rajono vadovu išrenkamas opozicijoje likusios partijos atstovas. Tiek vieni, tiek kiti į valdžią ateina su savo rinkimų programa. Ir jei nei viena pusė nesutars dėl bendros programos – bus tragedija. Neįmanoma dirbti. Daugumoje esantys Tarybos nariai kirs mero potvarkius, netvirtins darbotvarkės, trukdys vykdyti įsipareigojimus ir pan. Kita vertus, visos partijų programos yra plagiatai – nurašytos viena nuo kitos…“
Artėjančiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas V. Rakickas teigė dalyvausiantis. Tačiau ar kandidatuos į mero pareigas – atsakyti negalėjo: „Kaip partija nuspręs. Kažkas turės pretenduoti į rajono vadovo pareigas, kažkam teks būti kandidatų į Tarybos narius sąrašo smaigalyje.“
Tvarkiečių kandidatas į merus turės visapusiškai atitikti rajono gyventojų lūkesčius
„Yra kaip yra. Lieka tik sąžiningai vykdyti Įstatymą, – „Telšių ŽINIOMS“ apie Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas kalbėjo Partijos Tvarka ir teisingumas Telšių skyriaus pirmininkas Alfredas Balsys. – Manau, kad geriausias variantas būtų, jei merą skirtų daugiausiai mandatų per rinkimus surinkusi partija. Gavusi didžiausią rinkėjų pasitikėjimą, partija skirtų merą, formuotų daugumą – tokia Taryba tikrai būtų darbinga. O dabar? Gerai, jei tiesiogiai išrinktas meras priklausys valdančiajai daugumai. Jei opozicijai? Juk žinote, kaip žemaičiams kartais būna sunku susitarti.“
A. Balsys sakė, kad partijos skyriuje jau kalbėta apie galimus kandidatus kitais metais vyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose. „Kalbėjome. Ir dar kalbėsime, – teigė rajono tvarkiečių lyderis. – Kol kas nesame apsistoję ties konkrečiomis asmenybėmis. Mūsų kandidatas bus tas, kuris pateiks racionaliausius, reikalingiausius žmonėms, verslui pasiūlymus. Jam keliamas reikalavimas – visapusiškai atitikti rajono žmonių lūkesčius.“
Tvarkiečiai turi vieną išskirtinumą: net du šios kadencijos Tarybos nariai – buvę merai. „Taip, tiek Valdemaras Ramšas, tiek Danielius Rupšys turi patirties. Ypač V. Ramšas, kuris praėjusią kadenciją pradėjo labai daug darbų, – sakė A. Balsys. – Tačiau šalia šių dviejų asmenybių turime ir kitų partijos narių, kurie taip pat yra tarp kandidatų.“ Į klausimą, ar pats Partijos Tvarka ir teisingumas Telšių skyriaus pirmininkas bandys savo jėgas tiesioginiuose mero rinkimuose, A. Balsys atsakė: „Kas galėtų paneigti?“
Praėjusią kadenciją Telšių rajonui vadovavęs V. Ramšas apie kitais metais įvyksiančius tiesioginius mero rinkimus kalbėjo: „Turėsime kuo nuraminti tautą. Iš tikrųjų laikas parodys, ar šios Įstatymo pataisos pasiteisins, ar ne. Tiesiogiai išrinktas meras gali atstovauti rinkėjų interesams ir neturėdamas daug galių. Tačiau svarbu čia ne galios, o tai, kas valdo pinigus. Šiuo atveju finansų valdymas merams nėra suteiktas.“
Anot V. Ramšo, gyventojas, tiesiogiai rinkdamas merą, gali galvoti, jog išrinks galingą, turintį lemiamą žodį vadovą, tarsi kokį rajono tėvą. „Tačiau reikia įvertinti visus niuansus. Nemanau, kad dėl tiesiogiai išrinkto mero rajonas pajus didelį skirtumą. Vis tiek Taryboje išliks dauguma ir opozicija. Gerai, jei meras priklauso daugumai. O jei atvirkščiai? Situacija gali tapti labai įtempta. Bet gal viskas bus gerai? Visi – tiek tiesiogiai išrinktas meras, tiek Tarybos dauguma, tiek opozicija – žiūrės viena kryptimi – rajono labui. Iš tikro taip ir turėtų būti“, – tvirtino buvęs meras.
Rajono vadovo riestainį krimtęs tvarkietis D. Rupšys Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytas naujoves vertino atsargiai. Pasak jo, daugelio šalių, kurios tokį rinkimų modelį taiko, gyventojai yra patenkinti. „Įžvelgiu teigiamus pokyčius, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė D. Rupšys, – tačiau Įstatymas nėra tobulas. Labai svarbu sureguliuoti tiesiogiai išrinkto mero, Tarybos ir Savivaldybės administracijos santykius. Aš manau, kad meras visgi turi turėti daugiau įgaliojimų. Nepamaišytų jam ir veto teisė.“
Tiek V. Ramšas, tiek D. Rupšys nesikratė galimo kandidatavimo tiesioginiuose mero rinkimuose. Esą kaip partija pasakys – taip ir bus.
Konservatorių kandidatas – J. Butkevičius?
Prieš keletą savaičių naujuoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Telšių skyriaus pirmininku tapęs Mantas Serva „Telšių ŽINIOMS“ prisipažino, jog į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas dar nėra visiškai įsigilinęs. „Mano nuomone, tiesioginiai mero rinkimai yra sveikintini. Žmonės jų norėjo, – kalbėjo naujasis skyriaus pirmininkas. – Tai galimybė rinkėjams turėti savo norimą merą, o ne išrinktą Tarybos. Tačiau daug neaiškumų išlieka dėl tiesiogiai išrinkto rajono vadovo galių. Jų tikrai reikėtų daugiau.“
M. Serva sakė, kad partijos viduje aptarti ir galimi kandidatai rinkimuose į šį postą: „Kol kas konkretaus asmens dar nesame išrinkę. Po pirmųjų diskusijų buvome sutarę, jog tinkamiausias Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas į merus yra Juozas Butkevičius. Bet apie tai su juo pačiu dar nekalbėjome. Taip pat gavome nurodymą iš partijos vadovybės, kad tiesioginiuose mero rinkimuose kandidatuotų tas asmuo, kuris įrašytas pirmas partijos iškeltų kandidatų į Tarybos narius sąraše. Taigi klausimas kol kas lieka atviras.“
Tiesioginiams mero rinkimams pritarė buvusi Telšių konservatorių lyderė Alfreda Tamoševičienė. Pasak jos, būtina įsiklausyti į žmonių balsą. O tiesiogiai rinkti rajono vadovus nori dauguma šalies gyventojų. Tačiau politikė pabrėžė, jog tiesiogiai išrinktas meras privalo turėti didesnių galių.
A. Tamoševičienė užsiminė, kad svarstant galimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatus kitąmet įvyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose buvo ir jos pavardė. Tačiau ji šių pareigų siekti neketina. Taip pat svarstytos Vilmos Savickienės, Juozo Butkevičiaus ir Remigijaus Šimkaus kandidatūros.
„Iki balsavimo urnos viskas aišku, o paskui – tamsa, – kalbėjo vienas iš konservatorių galimų kandidatų į rajono vadovus J. Butkevičius, – turiu mintyje tamsą rajono valdymo prasme. Kas teiks vicemero, Savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojų kandidatūras – tiesiogiai išrinktas meras ar Tarybos nariai, frakcijos? Kokie bus mero ir Tarybos santykiai? Pavyzdžiui, meru tampa nepartinis, „fainas“ žmogus. Jis neturi politinės paramos. Tarybos nariai siūlo savo kandidatą į administracijos direktorius, ir kol tam meras nepritaria – politikai netvirtina darbotvarkės. Labai jau daug neaiškumų dėl tų tiesioginių mero rinkimų. Mano nuomone, tai valstybės politikų padarytas triukas, kad atitrauktų žmonių dėmesį nuo kitų svarbių įvykių, pavyzdžiui, euro įvedimo.“ J. Butkevičius teigė, jog Seimas iki artėjančių savivaldos rinkimų privalo spėti sureguliuoti įstatymus taip, kad išvengtų visų galimų tiesiogiai išrinkto mero neveiksnumo pavojų.
Į klausimą, ar pats ketina kandidatuoti tiesioginiuose mero rinkimuose, J. Butkevičius atsakė: „Viskas parašyta šakėmis ant vandens. Pasvarstykime, jeigu į mero postą kandidatuoja 27 kandidatai. Du iš jų patenka į antrąjį turą, kiti lieka pralaimėję. Tačiau tas pralaimėjęs pirmajame ture surinko 1 500 balsų. Jis nėra jokios partijos iškeltų kandidatų į Tarybos narius sąrašuose. Taigi ar beveik trigubai daugiau rinkėjų balsų surinkęs kandidatas į merus (praėjusiuose rinkimuose norint gauti Tarybos nario mandatą reikėjo perkopti 576 balsų ribą) gaus Tarybos nario mandatą, ar ne? Jeigu taip – tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvausiu.“
Mandatų Taryboje neturinčios partijos bandys kabintis į mero kėdę
Tai, kad tiesioginiai mero rinkimai yra reikalingi, tvirtino ir Lietuvos laisvės sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas Deivydas Rubežius bei Liberalų sąjūdžio Telšių skyriaus pirmininkė Jolanta Rupeikienė. Tačiau iš karto abiejų partijų skyrių lyderiai pabrėžė, jog tiesiogiai išrinktam merui reikia suteikti daugiau įgaliojimų, nei šiandien yra numatyta. Tiek Lietuvos laisvės sąjunga, tiek Liberalų sąjūdis ketina kelti kandidatus tiesioginiuose mero rinkimuose, tačiau kol kas jų neišduoda.
A. Jokšas mero pareigų nesieks – apie jas mąsto A. Bacevičius
Kitaip nei visi kalbinti politikai – praėjusiais metais į Telšių rajono savivaldybės tarybos narius save iškėlęs nepriklausomas kandidatas, Leilėnų seniūnaitis Alvydas Jokšas tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvauti neketina. „Sunku paprastam žmogui konkuruoti su politinėmis gaujomis, – „Telšių ŽINIOMS“ tvirtino A. Jokšas. – Be to, ir meras su tokiomis galiomis, kokias turi dabar, nėra tiek svarbus. Lakstyti po rajoną ir sveikinti senutes su gimtadieniu – tai labiau socialinio darbuotojo funkcija nei rajono vadovo.“
A. Jokšas teigė, jog kartu su bendraminčiais, taip pat nepriklausomais kandidatais, ketina sudaryti rinkimų komitetą ir taip bandyti rinkimuose iškovoti keletą Tarybos narių mandatų.
Vienas iš galimų A. Jokšo bendražygių – Algirdas Bacevičius. Jis neneigė, jog prisijungs prie seniūnaičio buriamos komandos. Tačiau ar kels kandidatūrą tiesioginiuose mero rinkimuose, atsakyti negalėjo: „Priklauso nuo finansų. Su tokiais planais, kada biudžete 200 Lt, nereikia juokinti žmonių. Man būtų didelė garbė tapti meru, tačiau tam reikia, kad atsirastų finansavimas.“ Nepaisant to, ar pavyks kandidatuoti į rajono vadovo postą, ar ne, A. Bacevičius nusitaikė ir į Tarybos nario mandatą. „Aš noriu padaryti viską, kad Telšių rajone būtų gera gyventi. Ir tai darysiu su švaria sąžine. Į jokius sandėrius su vagimis tikrai neisiu“, – patikino visuomenininkas.
Loading ...
jau geriau Butkevičius; nei komunistas, nei uspaskichinis mums netink