Tel­šių ra­jo­ne – pen­ki se­niau­si Lie­tu­vos ąžuo­lai

Svar­biau­sias ir la­biau­siai ger­bia­mas me­dis Lie­tu­vo­je vi­sais lai­kais bu­vo ąžuo­las. Mū­sų ša­ly­je na­tū­ra­liai pa­pli­tę dvie­jų rū­šių ąžuo­lai: pa­pras­ta­sis ir be­ko­tis. Da­bar­ti­nis ąžuo­ly­nų plo­tas Lie­tu­vo­je su­da­ro 2,3 pro­c. vi­sų miš­kų.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Va­ka­rų Eu­ro­po­je vis in­ten­sy­viau vyk­do­mos se­niau­sių, stam­biau­sių me­džių – gam­tos pa­mink­lų paieš­kos, jų in­ven­to­ri­za­vi­mas, duo­me­nų ba­zių, ar­chy­vų kau­pi­mas.

Vals­ty­bi­nė miš­kų tar­ny­ba skel­bia, jog pa­sku­ti­nio­jo įver­ti­ni­mo me­tu ša­ly­je įver­tin­ta dau­giau kaip 300 se­nų­jų ąžuo­lų. „Tel­šių ŽI­NIOS“ do­mi­si, ar šia­me są­ra­še už­fik­suo­ta ąžuo­lų, au­gan­čių Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Ša­lies ąžuo­ly­nai

Gau­siau­sia ąžuo­ly­nų – cent­ri­nė­je Lie­tu­vos da­ly­je. Kė­dai­nių ra­jo­ne ąžuo­ly­nai uži­ma dau­giau kaip 10 pro­c. vi­sų me­dy­nų plo­to. Gar­siuo­ju ąžuo­ly­no par­ku di­džiuo­ja­si Kau­nas. Tai di­džiau­sias na­tū­ra­lus ąžuo­ly­nas Eu­ro­po­je, esan­tis mies­te.

Ąžuo­lai na­tū­ra­liai miš­ke daž­nai iš­lie­ka gy­vy­bin­gi dau­giau nei 300 me­tų. 400–600 me­tų ga­li su­lauk­ti aug­da­mi at­vi­ro­se erd­vė­se, o op­ti­ma­lio­mis są­ly­go­mis kar­tais pa­sie­kia ir 1 000 ar dau­giau me­tų.

Ąžuo­ly­nus nuo­lat re­ti­na įvai­rios ne­gan­dos – saus­ros, li­gos, ken­kė­jai, ur­ba­ni­za­ci­jos pro­ce­sas, gam­tos tar­ša, o da­lis ąžuo­lų per šim­tus me­tų iš­gy­ve­no vi­sas ne­gan­das ir to­liau ža­liuo­ja.

Vyk­do­mos gam­tos pa­mink­lų paieš­kos

Pas­ta­ruo­ju me­tu Va­ka­rų Eu­ro­po­je vis in­ten­sy­viau vyk­do­mos se­niau­sių, stam­biau­sių me­džių – gam­tos pa­mink­lų paieš­kos, jų in­ven­to­ri­za­vi­mas, duo­me­nų ba­zių, ar­chy­vų kau­pi­mas.
Šis dar­bas tu­ri ne tik kul­tū­ri­nę, švie­čia­mą­ją, bet ir pra­kti­nę reikš­mę – tai ge­no­fon­do iš­sau­go­ji­mas. Sie­kiant iš­sau­go­ti pa­pras­to­jo ąžuo­lo ge­no­fon­dą Lie­tu­vo­je yra iš­skir­ti miš­ko ge­ne­ti­niai draus­ti­niai, įveis­ti ban­do­mie­ji žel­di­niai ir klo­nų rin­ki­niai.

Vals­ty­bi­nė miš­kų tar­ny­ba skel­bia, jog pa­sku­ti­nio­jo įver­ti­ni­mo me­tu ša­ly­je įver­tin­ta dau­giau kaip 300 se­nų­jų ąžuo­lų. Da­lis jų jau ap­ra­šy­ti in­for­ma­ci­jos šal­ti­niuo­se, ta­čiau ras­ta ir ne vie­na de­šim­tis dar nie­kur ne­žy­mė­tų se­niau­sių ir sto­riau­sių ąžuo­lų sta­tu­so ver­tų me­džių. Dau­giau­siai ąžuo­lų bu­vo ras­ta Šiau­lių ap­skri­ty­je (46 ąžuo­lai) ir Vil­niaus ap­skri­ty­je (45 ąžuo­lai), ma­žiau­siai – Klai­pė­dos ap­skri­ty­je (16 ąžuo­lų) ir Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ty­je (8 ąžuo­lai).

Sto­riau­si Lie­tu­vos ąžuo­lai yra Za­ra­sų ra­jo­ne au­gan­tis Stel­mu­žės (9,7 m), San­da­riš­kių (8,2 m) Bir­žų ra­jo­ne, Min­gė­los (7,8 m) Plun­gės ra­jo­ne, Gli­tiš­kių (7,7 m) Vil­niaus ra­jo­ne. Jų aukš­tis svy­ruo­ja nuo 15 iki 30 m. Aukš­čiau­sias yra 7,5 m plo­čio Ag­luo­nos ąžuo­las, au­gan­tis Tau­ra­gės ra­jo­ne.

Tel­šių ra­jo­ne fik­suo­ja­mi pen­ki se­nie­ji ąžuo­lai

Są­ra­še „Se­nie­ji Lie­tu­vos ąžuo­lai“ – 300 ąžuo­lų, tarp jų pen­ki, au­gan­tys Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je.

1

Jo­man­tų Di­dy­sis ąžuo­las au­ga Vieš­vė­nų se­niū­ni­jo­je, Jo­man­tų kai­me, Var­nių re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je. Pas­ku­ti­nė me­džio tik­ri­ni­mo da­ta – 2017 m. Jo me­tu at­lik­ti ma­ta­vi­mai: me­džio aukš­tis – 25 m, ka­mie­no apim­tis 1,3 m aukš­ty­je – 4,4 m, la­jos plo­tis – 16 m, ka­mie­no aukš­tis iki ša­kų – 5 m. Daug smul­kių silp­nų ša­kų. Tik vir­šū­nė­je ke­lios sto­ros ša­kos. Vi­dus nuo pat apa­čios iš­pu­vęs ir iš­de­gęs. Di­džiu­lė dre­vė. Ryš­kus žai­bo pa­žei­di­mas. Ąžuo­las au­ga Jo­man­tų pa­žin­ti­nia­me ta­ke.

2

Jo­man­tų pa­žin­ti­nia­me ta­ke au­ga ir dar vie­nas ga­liū­nas – Jo­man­tų Tri­ka­mie­nis ąžuo­las. Pas­ku­ti­nė jo tik­ri­ni­mo da­ta – 2017 m. Ąžuo­lo aukš­tis – 30 m, ka­mie­no apim­tis 1,3 m aukš­ty­je – 5,5 m, la­jos plo­tis – 24 m, ka­mie­no aukš­tis iki ša­kų – 5,5 m. La­ja la­bai svei­ka ir tan­ki. Ka­mie­nas tri­ly­pis. Prie šak­nų iš abie­jų pu­sių ma­to­si dre­vės. Aukš­čiau ka­mie­nas svei­kas.

3

Pa­vir­vy­čio alė­jos ąžuo­las šak­nis įlei­dęs Pa­vir­vy­čio kai­me, Tryš­kių se­niū­ni­jo­je. Pas­ku­ti­nė jo tik­ri­ni­mo da­ta – 2017-ie­ji. Fik­suo­ja­mas ąžuo­lo aukš­tis – 24 m, ka­mie­no apim­tis 1,3 m aukš­ty­je – 5,5 m, la­jos plo­tis – 24 m, ka­mie­no aukš­tis iki ša­kų – 6 m. La­ja svei­ka ir gra­ži, sau­sos ša­kos ap­ge­nė­tos. Ka­mie­nas svei­kas. Būk­lė la­bai ge­ra. Au­ga Vir­vy­čios ir Juo­du­pio san­ta­ko­je. Priei­ti ga­li­ma tik sau­suo­ju me­tų lai­ku.

4

Pa­vir­vy­čio dva­ro ąžuo­las au­ga ša­lia dva­ro so­dy­bos, upe­lių san­ta­ko­je. Pas­ku­ti­nė jo tik­ri­ni­mo da­ta – 2016-ie­ji. Ąžuo­lo aukš­tis – 24 m, ka­mie­no apim­tis 1,3 m aukš­ty­je – 6,5 m, la­jos plo­tis – 18 m, ka­mie­no aukš­tis iki ša­kų – 4 m. Va­ka­ri­nė­je pu­sė­je nė­ra žie­vės. 3 m aukš­ty­je nu­lū­žu­si sto­ra ša­ka – for­muo­ja­si dre­vė.

5

Skliaus­čių ąžuo­las ža­liuo­ja pa­miš­kė­je, pie­vo­je. Pas­ku­ti­nė jo tik­ri­ni­mo da­ta – 2016 m. Ąžuo­lo aukš­tis – 16 m, ka­mie­no apim­tis 1,3 m aukš­ty­je – 5,75 m, la­jos plo­tis – 19 m, ka­mie­no aukš­tis iki ša­kų – 1,5 m. Nė­ra vir­šū­nės, lū­žu­sios ša­kos, for­muo­ja­si dre­vės 6 ir 9 m aukš­ty­je (gy­ve­na pe­lė­da); pu­sė ka­mie­no be žie­vės, su­tre­šęs.