
Lapkričio pirmosios dienos skirtos visiems šventiesiems ir mirusiesiems pagerbti. Visi skuba į kapines tvarkyti ir puošti artimųjų kapų. Parduotuves ir gėlių prekyvietes užplūsta pirkėjai. Žmonių nuomonės dėl kapų puošybos dažnokai išsiskiria. Vieni kapavietes puošia gyvomis ar dirbtinėmis gėlėmis, kiti neša tik žvakes, o ir jų dydis būna gana skirtingas. Kokios tendencijos vyrauja mūsų rajone?
Aurelija SERVIENĖ
Kapus puošia kukliai
Feisbuko „Telšių ŽINIŲ“ paskyroje skaitytojų klausėme nuomonės apie kapų puošybą. Dauguma jų pasisakė, jog kapavietes puošti vis dėlto reikėtų kukliau.
„Kuo mažiau, tuo geriau. Artimuosius pagerbiame malda“, – rašė Jolanta Rupeikienė.
„Dvi žvakutės ir pamerkta gėlių puokštelė“, – pasisakė Regina Zubkutė-Kriaučiūnienė.
Irenos Narkevičiutės manymu, reikėtų šventos žvakės ir gėlių bei šv. Mišių už mirusiuosius.
Laima Jurkuvienė mirusiuosius ragino pagerbti tylia malda, gyvos gėlės žiedu ir žvakės liepsnele.
Kapinėse mažėja gėlių ir žvakelių

Telšių naujųjų kapinių prižiūrėtojas Viktoras Lukauskas „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo, jog gyventojai jau sujudo tvarkyti savo artimųjų kapavietes. Jo nuomone, žmonės kapus puošia vis kukliau: kelios gėlės ir žvakelė.
„Šiais metais ruduo gražus, šiltas, kapinėse žydi gyvos gėlės. Žmonės labai rūpestingai lanko artimųjų kapus, o jei mato šalia apleistą kapą, nevengia ir jo padailinti“, – kalbėjo Viktoras.
Daugiau kaip dešimtmetį naujųjų kapinių prižiūrėtoju dirbantis vyriškis pastebėjo, kad kapinėse gėlių mažėja, žvakių taip pat – tai akivaizdu pagal išvežamų atliekų kiekį. Žmonės pamažu pradeda suprasti, jog ne gėlių gausoje ir žvakių skaičiuje slypi esmė.
Paminklo dydžiui taip pat reikšmė nebeteikiama, statomi daug kuklesni, nei būta anksčiau. Labai populiarėja visą kapavietę uždengti granito plokštėmis, nors tai esantis nepigus dalykas.
Iš viso naujosiose kapinėse yra palaidota 4 800 žmonių, kapinės įkurtos 1983 m. Šiandien čia naujų laidojimo vietų jau nebėra, mirusieji laidojami šeimos kapavietėse. Pasak V. Lukausko, vis dažniau į amžinąją kelionę velionis palydimas urnoje, tačiau tradicinis laidojimas karstuose taip pat išlieka.

Senosios Telšių miesto kapinės
Telšių mieste esančiose senosiose kapinėse žmonės pradėti laidoti nuo XVIII amžiaus. Pasak istorikės Janinos Bucevičės, šiose kapinėse palaidota daug garbių su mūsų miestu ir jo istorija susijusių asmenybių.
Tik įžengus į kapines mus pasitinka Rainių kankinių amžinojo poilsio vieta (1941 m.).
Istorikės teigimu, kapinėse yra išlikusių 19 kapelių Nepriklausomybės kovų (1918–1920) dalyvių, žuvusių 1919 m.
Čia taip pat palaidotas „Kanklių“ draugijos vienas iš steigėjų, teatralas, knygyno savininkas, burmistras, Telšių visuomenės veikėjas (tarpukariu) Feliksas Milevičius (1883–1965), chemikas, vaistininkas, mecenatas, burmistras (tarpukariu) Oskaras Goeldneris (1867–1927), muziejininkas, archeologas Vitas Valatka (1927–1977), dailininkas, mecenatas Leopoldas Andrijauskas (1868–1947), poetė Teklė Kryževičiūtė (1927–1991), diplomatas, dėstytojas, visuomenės veikėjas, vertėjas, išvertęs Dantės „Dieviškąją komediją“ į lietuvių kalbą, prel. Jurgis Narijauskas (1876–1943), muzikas, dirigentas, mokytojas Konstantinas Dobrovolskis (1905–1985), kompozitorius, vargonininkas, chorvedys Albinas Jasenauskas (1886–1973), pedagogė Irena Jasenauskaitė-Dylevičienė (1910–2007), muziejininkė, archeologė Laimutė Teresė Valatkienė (1937–2018) ir kt.