
Kovo 1 dieną Telšių rajono savivaldybėje lankėsi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, viceministras Ramūnas Skaudžius ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.
Savivaldybės vadovai ir mokyklų bendruomenės išreiškė susirūpinimą ir nepritarimą numatytų švietimo tinklo kūrimo taisyklių nuostatoms.
Aurelija SERVIENĖ
Diskusijos dalyviai
Susitikimo metu vyko diskusija dėl patvirtintos naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ redakcijos. Dalyvavo LR Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus, Savivaldybės tarybos nariai, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Lina Dijokienė, gimnazijų vadovai, gimnazijų tarybų atstovai, seniūnai ir kiti švietimo bendruomenės nariai.
Planuojami pokyčiai
Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lina Leinartienė pristatė dabartinę Telšių rajono mokyklų tinklo būklę ir pakeitimus, kurie turėtų įvykti įgyvendinant naujas tinklo kūrimo taisyklių nuostatas.
Vadovaujantis patvirtintomis tinklo kūrimo taisyklėmis nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos Luokės Vytauto Kleivos gimnazija taptų pagrindine mokykla. Nuo 2026-ųjų pagrindine mokykla liktų Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija, o nuo 2027-ųjų – Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija.
Meras K. Gusarovas išsakė pagrindines problemas, su kuriomis susidurs gimnazijos įgyvendinant naujas tinklo kūrimo taisykles. Informavo, kad joms nepritaria visi Telšių regiono merai, buvo parengtas Telšių regiono plėtros tarybos kreipimasis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Seimo narius, kitų regionų tarybas dėl švietimo įstaigų tinklo kūrimo taisyklių ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos.
Viceministras R. Skaudžius pristatė, kodėl buvo keičiamos tinklo kūrimo taisyklės, kokia situacija yra Lietuvos mokyklose ir pan.
Vyko diskusija: direktoriai kėlė klausimą dėl mokinių pavėžėjimo, papildomų lėšų skyrimo ir pan.
Išvados
„Telšių ŽINIOS“ pasidomėjo, kokias išvadas po vizito Telšiuose padarė ministrė J. Šiugždinienė. „Sprendimus dėl mokyklų tinklo stiprinimo turės priimti pačios savivaldybės. Man svarbu, kad šie sprendimai sudarytų galimybes vaikams turėti pačias geriausias ugdymo sąlygas. Man, kaip mamai, geriau, kad vaikas būtų pavežtas iki geresnės mokyklos, negu jis mokytųsi arčiau esančioje, bet suteikiančioje mažiau galimybių“, – atsakė ministerijos vadovė.
J. Šiugždinienės teigimu, tam tikrų permainų įvyks gimnazijose. Nuo 2024 metų rugsėjo negalės vykdyti vidurinio ugdymo programos tos gimnazijos, kurios III klasėje neturės bent 21 mokinio. Todėl Luokės Vytauto Kleivos, Tryškių Lazdynų Pelėdos ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijų galimybės vykdyti vidurinio ugdymo programą turės būti peržiūrėtos. Telšiuose mažėja mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse. Dabar tokių yra 5,2 proc. Nuo kitų mokslo metų 5–8 klasėse jungtinių komplektų negalės būti.
Anot ministrės, klausimų kyla dėl vaikų pavėžėjimo: „Nebūtinai vaikai turi būti vežami iki artimiausios mokyklos Telšių rajone. Galbūt arčiau yra iki gimnazijų Akmenės, Kelmės ar Rietavo savivaldybėse. Žiūrėkime plačiau, ne vien savo rajono teritorijoje.“
Telšių rajono savivaldybėje tik 49 proc. mokytojų turi visą darbo krūvį ir gali gauti adekvatų atlygį. Mokyklų tinklo pokyčiai esą taip pat suteiks galimybių mokytojams dirbti didesniais krūviais.
Ministrė teigė Telšius galinti pagirti už tai, kad:
– nuosekliai tvarkomas mokyklų tinklas siekiant veiksmingesnio lėšų panaudojimo, geresnių mokinių pasiekimų;
– abiturientų, išlaikiusių bent vieną valstybinį brandos egzaminą, dalis (proc.) 2020 m. buvo didesnė nei panašiose savivaldybėse, sumažėjo skirtumas tarp miesto ir kaimo;
– abiturientų, išlaikiusių 3 ir daugiau valstybinių brandos egzaminų, dalis (proc.) 2020 m. buvo didesnė nei panašiose savivaldybėse.
„Pandemija turėjo įtakos 2021 m. egzaminų rezultatams, tačiau, lyginant su šalies rezultatais, skirtumai nėra itin dideli. Mažiausias visų abiturientų įvertinimų vidurkis yra iš matematikos ir fizikos dalykų. Visose gimnazijose yra abiturientų, kurie renkasi gamtos mokslų dalykų valstybinius brandos egzaminus, išskyrus Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnaziją – joje dvyliktokai nesirinko laikyti biologijos, chemijos egzaminų“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.