Šiais metais kaip niekada pasitinkame pavasarį siaučiant įvairiausioms gamtos stichijoms. Nemažai nuostolių pridarė gūsingas vėjas, o praėjusią savaitę išsiliejęs didelis kiekis vandens semia vis didesnius plotus pievų, kelių, gyvenamųjų teritorijų.
Kol vieni džiaugiasi, fotografuoja ir specialiai važiuoja pažiūrėti tokių gamtos reiškinių, kitiems vandens perteklius kelia nemažai problemų: užlieti sodai, daržai, pasėliai, skęsta gražiai sutvarkytos poilsiavietės, vanduo skverbiasi net į namus.
Aurelija SERVIENĖ
Vandens lygis turėtų pradėti kristi
Neeilinę šių metų situaciją paprašėme pakomentuoti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresniosios specialistės Linos Žigaitės-Giedrienės.
„Šią žiemą sulaukta daug sniego, nuo ko tikriausiai per pastaruosius metus esame atpratę, upėse buvo pasirodę ir ledo reiškinių. Žiemą turėjome ir atodrėkių, kurių metu vyraujant teigiamai oro temperatūrai suintensyvėjo sniego bei ledo tirpsmas, kas turėjo įtakos poplūdžių susidarymui ir didesniam vandens lygio kilimui. Turėjome ir ledo sangrūdų, kas taip pat turėjo įtakos“, – kalbėjo L. Žigaitė-Giedrienė.
Specialistė teigė, kad vandens lygio kilimas buvo stebimas visoje šalyje. Šiuo metu, aprimus orams, sumažėjus kritulių kiekiui, daugelyje šalies upių vandens lygis pradeda pamažu kristi (rytinė, pietinė, šiaurinė Lietuvos dalys), šiek tiek kitokia situacija Vakarų Lietuvoje. Čia iki dabar dar stebimas stichinis vandens lygis: Nemune ties Panemune, Nemuno atšakoje Atmatoje Rusnėje, Leitėje ties Kūlynais, Gėgėje ties Plaškiais, Minijoje ties Priekule.
L. Žigaitė-Giedrienė apgailestavo, jog pačiuose Telšiuose, deja, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba neturi vandens matavimų stoties, todėl situaciją mūsų rajone pasistengė apibūdinti remdamasi aplinkinių vandens matavimų stočių duomenimis. „Kadangi Telšiai yra vakarinėje Lietuvos dalyje, jų taip pat neaplenkė didelis kritulių kiekis. Remiantis vasario mėnesio duomenimis, ties kai kuriomis aplinkinėmis vandens matavimų stotimis fiksuojamas kritulių kiekis siekė daugiau nei dvi mėnesio normas: Leckavoje – 288 proc. nuo daugiametės normos, Kartenoje – 245 proc., Skuode – 213 proc., Aunuvėnuose – 241 proc. Taigi tirpstantis sniegas bei gausūs krituliai turėjo įtakos ir Telšiuose esančių vandens telkinių vandens lygio kilimui. Remiantis ateinančios savaitės orų prognoze, žymesnių kritulių nenumatoma, naktimis gali paspausti šaltukas, taigi vandens lygis ir Telšių apylinkėse turėtų pradėti kristi“, – dėstė specialistė.
Išsiliejęs vanduo kelia nerimą
Pakilus vandens lygiui Telšių rajone praėjusią savaitę „Telšių ŽINIŲ“ redakcija sulaukė šalia Rainių esančių sodų bendrijos „Lauko ramunė“ gyventojų pagalbos šauksmo. Žmonės gyvena apimti nerimo, nes gausiai išsiliejęs Mastupio vanduo priartėjo prie gyvenamųjų namų.
„Vanduo užliejo visą teritoriją, sodus, daržus, kūdrą – liko gal koks metras ir pasieks gyvenamąjį namą. Panaši situacija buvo ir pernai, tačiau jokios pagalbos nesulaukėme. Tada patys savo lėšomis bandėme spręsti šią problemą – išardydami bebrų užtvankas. Reikalai buvo šiek tiek pagerėję. Prabėgo metai, ir niekas jokių veiksmų nesiėmė, todėl šį pavasarį turime dar blogesnę situaciją. Esame palikti likimo valiai!“ – guodėsi gyventojai.
Telšių miesto seniūnijos seniūnas Česlovas Ubartas sakė, kad kartu su Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus specialistu bei Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėja lankėsi minėtoje sodų bendrijoje. Jo teigimu: „Šalia sodų praeina griovys, kurio vanduo išteka iš ežero ir kanalais įteka į Ubiškės tvenkinį. Pažiūrėjome visas pralaidas ir griovius, ar kur neužtvenkta bebrų, bet visur vanduo prabėga be kliūčių. Ubiškės užtvankos vandens lygis taip pat leistinos normos. Vanduo ežere sukyla dėl labai didelio lietaus, dėl to išsilieja ir kanalai, apsemdami žemesnėse vietose esančius gyventojų sklypus.“
Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjos Kristinos Jankauskienės nuomone, dabar yra tas metų laikas, kai vyksta pavasario polaidis, tirpsta ledas, pastarąsias dienas nuolat lyja, todėl susidaro didelis vandens perteklius, kuris nebespėja susigerti, ir tokie gamtos reiškiniai sukelia įvairių problemų ir pasekmių.
Anot vedėjos, dėl gausaus kritulių kiekio šiuo metu vandens lygis stipriai sukilęs Masčio ežere ir ne tik jame, atitinkamai padidėjęs ir Mastupio upelyje, kuris išteka iš Masčio ežero. Kadangi dalis sodų bendrijos „Lauko ramunė“ teritorijos yra žemesnėje vietoje, todėl ir tose vietose esantys gyventojų žemės sklypai natūraliai apsemiami.
„Kol vandens lygis yra sukilęs, sunku vertinti, kurioje vietoje gali būti problema, reikia sulaukti, kol nuslūgs vanduo, ir tada peržiūrėti kanalų būklę, ar nėra užsinešę žoline augmenija“, – sakė K. Jankauskienė.
Vedėja informavo, jog šiuo metu Telšių rajone yra nemažai užlietų dirbamų žemių, pievų.
Vanduo artėja prie Varnių
Nekokia situacija ir Varniuose. Pakilęs Lūksto ežero vanduo, užlieta Debesnų pelkių teritorija – apie 200 ha. Per krantus veržiasi ir per miestelį tekanti Varnelė.
Varnių regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Linas Šedvilas tvirtino, jog Varniuose gyvena 53 metai ir tokio vandens išsiliejimo dar nėra regėjęs: vanduo jau beveik pasiekė Varnių Motiejaus Valančiaus gimnaziją, nukentėjo ir žmonių rūsiai.
Pasak vyr. specialisto, Debesnų pelkei dėl tokio potvynio jokios žalos nebus, taip dar netgi geriau – ji atsigaus.
Virvytė liejasi iš krantų
Per kraštus liejasi ir Telšių rajone tekanti Virvytės upė. Luokės seniūnijoje sodybą turintis Kęstas Niaura pasakojo, jog per dvylika metų, kiek čia gyvena, tokio šios upės vandens lygio dar nėra buvę. Kiek jis kalbėjosi su vietiniais gyventojais, visi patvirtino, jog nepamena laikų, kad Virvytė būtų tiek ištvinusi.
„Dabar vanduo Virvytėje lyg ir nebekyla, bet ir nekrenta. Jei vanduo dar pakiltų 5–10 cm, tada jau visa mūsų poilsiavietė būtų apsemta“, – praėjusią savaitę situaciją apibūdino K. Niaura.
Daug iškvietimų
Dėl didelio kritulių ir tirpsmo vandens kiekio nemažai problemų turi ir uždaroji akcinė bendrovė „Telšių vandenys“.
Pasak šios įmonės direktoriaus Raimondo Račkausko, esant intensyviems krituliams avarinės brigados gauna labai daug iškvietimų, važiuoja į vietą, tikrina šulinius, stebi, ar nėra kamščių linijose. Pastebima, kad, esant tokiems vandens srautams, kamščiai praktiškai neturi galimybės susidaryti.
„Didžiausia blogybė, kurios gyventojai dažnai nenori pripažinti ir elgiasi dažnai neteisėtai, yra lietaus vandens išleidimas į buitinių nuotekų sistemą ir visos šios sistemos perkrovimas, kadangi ši sistema yra apskaičiuota ir įrengta būtent atskirai buitinėms nuotekoms surinkti. Tokiu būdu per dideles liūtis buitinių nuotekų vamzdynai yra visiškai užpildomi, siurbliai stotyse dirba visu pajėgumu ir, jeigu gyvenamasis būstas yra žemoje reljefo vietoje, buitinės nuotekos gali grįžti atgal ir skverbtis į rūsius ar netgi žemai stovinčio namo kitus aukštus. Tokiu atveju pagelbėti daug galimybių neturime, skatiname gyventojus vadovautis teisės aktais ir įsirengti atbulinius vožtuvus, paaiškiname, kokie vožtuvai geriausiai apsaugo“, – sakė R. Račkauskas.
Stebina valdžiažmogių buki paaiškinimai: kalti bebrai ir lietus. Kaltus surado greitai, o kaip padėti žmonėms, nežino. Sutvarkykit pralaidas ir joks lietus nebaisus