2025-aisiais baigiasi Telšių miesto šilumos ūkio nuomos sutartis su uždarąja akcine bendrove „Litesko“. Tam jau pradėta ruoštis. UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius vasario mėnesį posėdžiavusiems Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos nariams pateikė šilumos ūkio perėmimo iš UAB „Litesko“ priemonių planą. Tačiau problema ta, jog pati rajono valdžia dar nėra apsisprendusi, ką su šilumos ūkiu pasibaigus nuomos sutarčiai ketina daryti: skelbti naują nuomos konkursą ar centralizuotos šilumos tiekimu pavesti rūpintis „Telšių šilumos tinklams“.
Bet kuriuo atveju galvoti, kaip atsiimti prieš 22 metus „Litesko“ išnuomotą turtą – suskaičiuoti visus vamzdžius, katilines ir kaminus, – jau reikia pradėti. Lygiai taip pat turėti atsakymą ir į klausimą: o ką daryti su juo toliau?
Antanas NEKRAŠIUS
Dabartinė situacija Telšių šilumos ūkyje
UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius J. Staševičius Kolegijos nariams priminė, jog nuo 2000 m. iki 2015 m. Telšių miesto ir Rainių gyvenvietės šilumos ūkis buvo išnuomotas UAB „Litesko“. 2018 metais nuomos sutartis su įmone pratęsta iki 2025 m. Nuo nuomos pradžios UAB „Litesko“ modernizavo Telšių miesto Lygumų, Šviesos, Dariaus ir Girėno, Kalno gatvių ir Rainių gyvenvietės katilines. Lygumų gatvės katilinėje pastatė 5 MW biokuro katilą, rekonstravo kaminą bei atnaujino pagrindinius magistralinius šilumos tinklus.
Telšių mieste centralizuotai šiluma tiekiama iš keturių katilinių, kurios išnuomotos UAB „Litesko“. Didžiausia iš jų yra Lygumų g. 69. Katilinės instaliuota galia – 57,32 MW, sumontuoti keturi katilai. Trys iš jų kūrenami gamtinėmis dujomis, vienas (galia 5 MW) – biokuru.
Dariaus ir Girėno g. 9 katilinės instaliuota galia – 13,08 MW, sumontuoti keturi katilai. Visi kūrenami gamtinėmis dujomis. Šviesos g. 23A katilinės instaliuota galia – 1,466 MW, sumontuoti du katilai, kūrenami gamtinėmis dujomis. Galiausiai – Kalno g. 21 katilinė, kurios galia 0,056 MW. Čia sumontuoti du katilai, kūrenami gamtinėmis dujomis.
Rainių miestelio gyventojams šilumą tiekia Liepų g. 3A, Rainiuose, esanti 3,8 MW galios katilinė.
Telšiuose taip pat veikia trys nepriklausomo šilumos gamintojo (NŠG) katilinės: UAB „Žemaitijos energija“ biokuru kūrenama 10 MW galios katilinė Saulėtekio g. bei dvi UAB „Biozona“ biokuro katilinės – Dariaus ir Girėno g. (2 MW galios) ir Žemaitės g. (4 MW galios).
Pasak J. Staševičiaus, šiluma iš NŠG perkama kiekvieną mėnesį. Kiekvieną mėnesį NŠG pasiūlo savo kainą ir kiekį, kurį pagamins per mėnesį. Laimi tas, kas pasiūlo mažiausią kainą.
Pati UAB „Telšių šilumos tinklai“ prižiūri ir eksploatuoja dvi 54 KW galios konteinerines katilines S. Daukanto g. 12A ir S. Daukanto g. 19C, Varniuose.
Per metus sunaudojama 60 308 MWh šilumos energijos
UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriaus teigimu, Telšių miesto ir Rainių miestelio gyventojams šilumos energija tiekiama magistralinėmis bekanalėmis šilumos trasomis ir vamzdynais, paklotais kanaluose su lietaus nuotekų drenažu. Centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklų ilgis Telšių mieste yra apie 22,61 km, iš jų rekonstruota apie 57 proc. Rainių miestelio tinklų ilgis – apie 1,05 km, rekonstruota buvo 49 metrai. „Iš viso nerekonstruotų šilumos tinklų liko apie 9,5 km. Centralizuoto šilumos tiekimo trasų būklė gera, šilumos nuostoliai tinkluose – vidutiniškai 14 proc.“, – Kolegijos nariams pasakojo J. Staševičius.
„Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ šilumos energiją tiekia 176-iems daugiabučiams namams (316 tūkst. kv. m bendrojo ploto, apie 6,67 tūkst. butų), 45-ioms biudžetinėms organizacijoms, 29-ioms įmonėms ir prekybos centrams bei keturiems privatiems namams. Vidutiniškai per metus Telšių miestas ir Rainių miestelis šilumos energijos sunaudoja 60 308 MWh (2021 m.), iš šio kiekio NŠG pagamina 41 976 MWh (2021 m.).
Investicijos
Pasak J. Staševičiaus, nuo 2000 m. iki 2015 m. UAB „Litesko“ į Telšių šilumos ūkį investavo apie 6,88 mln. Eur. „Investicijos buvo panaudotos katilinėms ir šilumos punktams modernizuoti, šilumos trasoms renovuoti, biokuro katilui (5 MW) įrengti, naujiems vartotojams prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos ir modernioms informacinėms technologijoms diegti, – vardijo UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius. – Nuo 2015 iki 2022 m. dar papildomai investuota 1,330 mln. Eur. Daugiausiai investicijų – 795 tūkst. Eur – skirta šilumos trasų renovacijai, Luokės katilinės 2 MW galios katilui įsigyti – 180 tūkst. Eur, Luokės katilinės kaminui rekonstruoti – 121,8 tūkst. Eur, biokuro katilo kapitaliniam remontui – 185,7 tūkst. Eur, mobiliam generatoriui įsigyti – 30 tūkst. Eur, naujam kondensaciniam katilui įrengti Šviesos g. katilinėje – 11,7 tūkst. Eur ir šilumos apskaitos prietaisams įsigyti – 6,3 tūkst. Eur.“
„Litesko“ planuose – artimiausiu metu įrengti naujus šilumos apskaitos prietaisus šilumos punktuose (investicijų dydis 80–100 tūkst. Eur) bei numatyti iki 2025 m. bendro poreikio investicijoms 30 tūkst. Eur.
UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius J. Staševičius Kolegijos narius patikino, jog pagal susitarimą su UAB „Litesko“ nuomos pabaigoje (2025 m.) Savivaldybė, perimdama šilumos ūkį, jokių skolų nuomininkui, t. y. UAB „Litesko“, neturės.
Pradžiai reikės apie pusės milijono
Tačiau kaip vyktų pats išnuomoto šilumos ūkio perėmimas iš UAB „Litesko“ 2025 m. ir kaip šiam procesui pasiruošti? J. Staševičius Kolegijos nariams pateikė paties rengtą veiksmų planą. Anot jo, jeigu šilumos tiekimas būtų perduotas UAB „Telšių šilumos tinklai“, Savivaldybei priklausanti bendrovė iki nuomos sutarties pabaigos būtų pajėgi sukaupti apie 140 000 Eur apyvartinių lėšų. Tačiau jų neužtektų veiklai pradėti (darbo užmokesčiui, technikai įsigyti, kurui pirkti ir pan.). Tad ketinama prašyti dar 400 tūkst. Eur papildomai iš rajono biudžeto.
Darbuotojų taip pat toli nereikėtų ieškoti. Mat, pasibaigus nuomos su UAB „Litesko“ sutarčiai, bendrovės filiale „Telšių šiluma“ dirbantys specialistai liktų be darbo. Tad juos ketinama parsivilioti. Iš viso – 30 darbuotojų. Papildomai, anot J. Staševičiaus, dar reikėtų įsteigti mažiausiai 7 etatus: informatikos, personalo, kainodaros specialistų ir t. t.
Dar reikės samdyti teisininkus, kurie padės perimti tiekėjų ir kitas UAB „Litesko“ pasirašytas sutartis, padės įsigyti šilumos tiekimo licenciją, atestatą bei konsultuos kitais teisiniais klausimais.
Lauks rimtesnės analizės
Išklausęs J. Staševičiaus pranešimą Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos narys Kęstutis Trečiokas pabrėžė, jog pirmiausia reikia priimti politinį sprendimą – ar Savivaldybė perims šilumos ūkį į savo rankas, ar skelbs naują nuomos konkursą. „Bet prieš priimdami tokį sprendimą mes turime turėti planą (šilumos ūkio perėmimo, – red.). Tai, kas buvo pateikta šiandien, nėra planas, o tik jo eskizas, – kalbėjo K. Trečiokas. – Siūlau Kolegijos nariams surašyti savo pastabas ir duoti mėnesį ar du J. Staševičiui ir UAB „Telšių šilumos tinklai“ valdybai parengti normalų dokumentą: įvertinti šilumos ūkio nuomos sutarties su „Litesko“ punktų įvykdymą, turto būklę, kainų prognozes ir pan.“
Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas taip pat pripažino, jog UAB „Telšių šilumos tinklai“ pateikta informacija yra skysta ir tinkanti tik pasiruošimo rengti rimtą planą etapui. „Nesimato nei kiek lėšų reikės darbo užmokesčiui, nei kada darbuotojai bus priimti į darbą, kokia pastatų, įrenginių, trasų būklė ir pan. Reikalinga mini inventorizacija. Kitas klausimas, ar iš biudžeto turėsime skirti apyvartinių lėšų, o gal pati bendrovė su Savivaldybės garantija galės imti paskolą…“ – svarstė meras.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus Kolegijos narius informavo, jog UAB „Telšių šilumos tinklai“ valdyba yra priėmusi sprendimą samdyti nepriklausomus ekspertus, kurių užduotis bus iki šių metų pabaigos parengti šilumos ūkio perėmimo strategiją.
Tačiau Kolegijos nariai nematė problemos: esą, kol konsultantai rengs galimybių studiją, J. Staševičius surinks ir pristatys Tarybos nariams papildomą informaciją. „Turėsime direktoriaus informaciją, o vėliau gavę tas ekspertų išvadas galėsime perrašyti savo fantazijas, rožines iliuzijas pilka spalva arba atvirkščiai“, – pritardamas, jog būtina palaukti rimtesnės analizės prieš priimant sprendimą, ką ateityje daryti su šilumos ūkiu, teigė K. Trečiokas.
Šilumos siurbliai https://www.kondimonta.lt/produktai/kategorija/silumos-siurbliai/ kondimonta.lt
Loading ...
Juk galimybių studija buvo parengta praeitą kartą. Pasiskaitykit, nereikės mokėti už tą patį. Ta ataskaita berods buvo viešai prieinama.