Telšiuose gimęs ir užaugęs Evaldas Pabrėža, baigęs Žemaitės gimnaziją, laimės ieškoti pakilo į sostinę ir ją ten rado… Šiandien Evaldas savo pasiekimais stebina visą pasaulį. Jis kuria pasaulyje mažiausius lazerius, kurių panaudojimo galimybės yra tiesiog beribės: nuo pritaikymo kasdienėje žmonių veikloje iki išsiuntimo į Saulės sistemos planetas.
Apie lazerių kūrimą ir jų panaudojimo galimybes „Telšių ŽINIOMS“ pasakoja „Integrated Optics“ vadovas E. Pabrėža.
Aurelija SERVIENĖ
– Papasakokite apie save, kol gyvenote Telšiuose.
– Užaugau Telšiuose, Žemaitės gatvėje. Lankiau „Džiugo“ ir „Atžalyno“ mokyklas. Vėliau mokiausi Žemaitės gimnazijoje ir esu jos abiturientas – 2003 m. laidos.
Taip pat lankiau muzikos mokyklą, saksofono klasę pas mokytoją Steponą Pikiotą. Kadangi muzika buvo gan įtraukli, tai paauglystės metais nesitryniau kiemuose ir gatvėse. Kartu ši mokykla išmokė disciplinos ir sunkaus darbo.
– Kur studijavote baigęs gimnaziją?
– Sieti savo gyvenimo su muzika nenorėjau. Svarsčiau tarp architektūros ir fizikos studijų ir abejoms ruošiausi. Atsitiko taip, kad į architektūrą manęs neįstojau, tačiau priėmiau tai kaip likimo ženklą ir netrukus jau mėgavausi moderniųjų technologijų vadybos (fizikos bakalauras) studijomis Vilniaus universitete. O tų studijų gerumas yra ne tik pati fizika ir jos paslaptys, bet ir dėstytojai, kurie, skirtingai nuo, pavyzdžiui, verslo vadybos ar teisės studijų, visą savo laiką skiria universitetui ir mokslui, todėl paskaitos būdavo visavertės.
Po studijų dirbau išradimų patentavimo srityje ir ilgainiui tapau patentiniu patikėtiniu. Tai tarsi specializuotas advokatas, kuris padeda išradėjams apsaugoti idėjas. Ši veikla išugdė tam tikrą nuojautą dėl inovacijų, kurios iš jų turi perspektyvą, o kurios ne.
– Kaip lazeriai atsirado Jūsų gyvenime? Kokia buvo pradžia?
– Prie lazerių prisiliečiau praėjus keleriems metams po studijų, pradėjęs dirbti vienoje iš lazerių sektoriaus įmonių. Pirmiausia susipažinau su galingų ir brangių lazerių taikymu. Tuomet nusprendžiau grįžti į Vilniaus universitetą ir ten pabaigiau lazerinių technologijų studijų programą.
– Koks buvo pirmasis Jūsų sukurtas lazeris?
– 2012 metais su buvusiu kolega Jonu Jonuška nusprendėme komercializuoti jo idėjas, susijusias su inovatyvia lazerių gamyba. Pagrindinis akcentas buvo sukurti ir lazerių gamyboje panaudoti robotines technologijas. Numatėme, kad tai leistų pagaminti kompaktiškesnius, pigesnius ir patikimesnius lazerius. Atsiranda vis daugiau lazerių pritaikymo galimybių kasdienėje žmonių veikloje – būtent todėl lazeriai turi transformuotis iš didelių, sudėtingų ir aplinkai jautrių daiktų į kompaktiškus, pigius ir labai atsparius komponentus, kurie būtų naudojami sveikatos industrijoje, aplinkos saugumo, mobilumo ir daugelyje kitų sričių.
– Ar lazeriai gali būti pavojingi?
– Bent jau šiuo metu mūsų kuriami ir gaminami lazeriai yra labiau „preciziniai“ nei galingi. Taigi kažkam pakenkti ar susižaloti su jais būtų sudėtinga, tačiau, žinoma, akis reikia saugoti ir į jas tiesiogiai nešviesti.
– Ir kokius lazerius kuriate šiandien?
– Šiuo metu daugiausiai lazerių parduodame chemikams ir biologams, o tiksliau – laboratorinių instrumentų gamintojams, kurie tiekia aukšto lygio analitines sistemas šių disciplinų mokslininkams ir inžinieriams. Naudodami mūsų lazerius, chemikai gali tyrinėti nanodalelių dydžius, jų judėjimą įvairiose terpėse ir įvairius struktūrinius pokyčius. Vienas iš tokių šią dieną aktualių pritaikymų – vakcinų testavimas, siekiant nustatyti, kokios turėtų būti vakcinų laikymo ir naudojimo sąlygos, kokiai temperatūrai esant jos degraduoja. Taigi galima sakyti, kad kažkokia dalimi prisidėjome prie vakcinų nuo COVID-19 sukūrimo.
Taip pat vienas iš mūsų klientų Silicio slėnyje kuria prietaisą, kuriuo virusus ir bakterijas būtų galima aptikti per kelias minutes. Tai labai aktualu pasaulyje, nes PGR testavimui reikia gan sudėtingos įrangos, kompetencijų, o pats procesas trunka keletą valandų. Taigi lazerinė detekcija būtų geras sprendimas greitam skenavimui oro uoste ar masinių renginių vietose. Belieka tikėtis, kad mūsų partneriams pavyks užbaigti sistemos kūrimą, kol pandemija nepasibaigė – darbo išties nemažai.
Taip pat viena iš įdomesnių krypčių yra kvantinė kriptografija. Ji susijusi su saugiu duomenų perdavimu ateityje, kai bus pradėti naudoti kvantiniai kompiuteriai. Jei tokie kompiuteriai patektų į „blogiukų“ rankas, jie be vargo galėtų nulaužti šiuo metu naudojamą duomenų kodavimą, t. y. įsilaužti į bankines sistemas, sutrikdyti energijos tiekimą arba manipuliuoti asmens duomenimis kaip tik panorėję. Mes tikime, kad mūsų lazeriai gali padėti šito išvengti, t. y. užtikrinti saugią komunikaciją internetu net ir postkvantinėje eroje.
Kosmoso taikymams vis dar bręstame, tačiau esame keletą lazerių pateikę agentūrai NASA, SETI institutui ir Europos kosmoso agentūrai ir tikimės, kad, projektams įsibėgėjus, jie bus išsiųsti į kitas Saulės sistemos planetas ir dalyvaus atliekant aplinkos tyrimus.
Yra ir kur kas žemiškesnių mūsų lazerių pritaikymo galimybių, kaip antai deimantų rūšiavimas, atskiriant natūralius ir sintetinius deimantus…
Loading ...
