Varnių regioninio parko teritorijoje, netoli Medvėgalio kalno, Karūžiškės dvaro prieigose atstatoma Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio vadavietė. Šios iniciatyvos ėmėsi Lietuvos laisvės armijos karių rėmėjų sąjungos laikinasis vadovas Antanas Rašinskas.
Minėtoje vietoje bus atkurta ne tik autentiška vadavietė, šalia jos stovės paminklas, bus įrengti vaikščiojimo takeliai, suolai – visa erdvė bus pritaikyta turistams ir svečiams. Greta šių darbų startuoja ir dar vienas projektas – ieškoma V. Montvydo palaikų. Mat iki šiol nėra žinoma, kur jie galėjo būti užkasti.
Aurelija SERVIENĖ
Atstatoma vadavietė
Lietuvos laisvės armijos karių rėmėjų sąjungos laikinasis vadovas Antanas Rašinskas „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo, jog buvo daug svarstymų, kur būtų galima atkurti bunkerius, tačiau ne visur jiems buvo leista tai padaryti. Tai žemės savininkai nesutikdavo, tai rajono valdžia vietai nepritarė.
Kiek vėliau A. Rašinskas gavo pasiūlymą iš Karūžiškės dvaro statyti vadavietę dvaro teritorijoje: „Viskas yra suderinta su Varnių regioninių parko direkcija, Šilalės savivaldybe bei žemės savininku. Surašyti reikalingi dokumentai, tad ateityje neturėtų kilti jokių problemų. Ši žemė kol pas priklauso Amerikoje gyvenančiam asmeniui, o kiek vėliau ją valdys Antanas Ivinskis.“
Darbai Medvėgalio kalno pašonėje prasidėjo dar gegužės mėnesį. Pasak A. Rašinsko, viskas juda pamažu, daugiausiai jie dirba šeštadieniais. Į talką atvyksta vyrai iš Šilalės, Rietavo, Tauragės, Mažeikių ir kt.
Atstatoma pulkininko Žemaičių apygardos vado vadavietė bus pavyzdinė, autentiška, tokia, kokia buvo anuomet. Ji bus atstatyta pagal V. Montvydo draugo parengtus brėžinius. Atkuriamoje vadavietėje lankytojų patogumui bus padarytas įėjimas, atvesta elektra. Viduje bus du kambariai, vadavietė, koridorius. Visas bunkeris bus po žeme, kaip ir buvo. Lankymas – nemokamas.
Netolimoje ateityje šalia vadavietės stovės paminklas Žemaičių apygardos kovotojams už Lietuvos Nepriklausomybę atminti. Tam į vietą iš Požerės jau atgabentas 15 tonų sveriantis akmuo.
Pasak A. Rašinsko, labai svarbu paminėti, jog V. Montydas net keturis metus buvo Žemaičių apygardos vadu, tai yra vienas iš ilgiausiai buvusių apygardos vadų. Pašnekovo teigimu, tam įtakos galėjo turėti pažintys. Visur turėjo savo žmonių, kurie jam viską pranešdavo.
Iki šių dienų nėra aišku, kur ilsisi V. Montvydo palaikai. Yra tokių užuominų, jog jo kūnas anuomet galėjo būti įmestas į duobę šalia Varnių esančiose kapinaitėse. Tam išsiaiškinti planuojama pasitelkti archeologus. Kadangi V. Montvydo vaikai dar gyvi, tad nustatyti DNR problemų neturėtų kilti. Vyriškis ypač džiaugiasi, jog jis palaiko ryšį su V. Montvydo dukra – Lietuvos laisvės armijos karių rėmėjų sąjungos garbės pirmininke Irena Montvydaite-Giedraitiene.
A. Rašinskas – tremtinys, Šilalės tremtinių skyriaus pirmininkės pavaduotojas. Jam labai svarbi mūsų tautos istorija: „Kad jau pradėjau šią veiklą, nebėra kur trauktis.“
Ieškoma palaikų
Lietuvos laisvės armijos karių rėmėjų sąjungos iniciatyvą palaiko Varnių regioninio parko direkcija. Čia dirbantis vyr. specialistas Andrius Bajorūnas sako negailintis patarimų ir kiek tik gali prisideda darbais.
„Šalia visų darbų vyksta ir dar vienas didelis darbas, kol kas dar neturime jokio finansavimo, bet turime labai didelį norą. V. Montvydo dukra I. Giedraitienė yra pasakojusi, kur galėjo būti užkasti jos tėvo palaikai. Buvęs stribas papasakojo, kad laisvės kovotojas buvo užkastas prie senųjų Varnių kapinių, Dariaus ir Girėno g.“, – žiniomis dalijosi A. Bajorūnas.
Netrukus minėtoje vietoje turėtų prasidėti žvalgomieji tyrimai, darbus atliks archeologas. „Remiantis stribo pasakojimu, didelė tikimybė, kad ten rasime V. Montvydo palaikus. Reikia būtinai patikrinti šį faktą ir, jei viskas pasitvirtins, gali būti, kad tai bus labai svarbus atradimas Žemaitijai. Bus rasti žmogaus palaikai, kurie buvo išniekinti. Garbingas vyras bus garbingai palaidotas“, – tikino pašnekovas.
Tikimasi, kad šioje veikloje dalyvaus Šaulių sąjunga, prie darbų prisidės ir Varnių kuopa. Pastarieji turi labai rimtą planą – gauti Vlado Montvydo-Žemaičio vardą.
„Varnių šauliai, siekiame išsaugoti V. Montvydo atminimą, tvarkome jo veiklos įamžinimo pažyminčias vietas – paminklus, siekiame, kad Lietuvos šaulių sąjunga mūsų kuopą leistų pavadinti V. Montvydo vardu“, – sakė Varnių kuopos vadas Saulius Jogminas.
Apie Vladą Montvydą
Vladas Montvydas gimė 1911 m. rugsėjo 9 d. Gatautiškės kaime, Šilalės rajone. Tėvai buvo Gatautiškės dvaro darbininkai. Šeimoje dar augo dvi seserys ir vienas brolis. Baigęs Poežerės pradžios mokyklą, išmoko staliaus amato. V. Montvydas tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Šaulių sąjungos narys, šaulių būrio vadas. 1938 m. susituokė su Bronislava Ralyte ir tapo ūkio, esančio Varnių valsčiuje, šeimininku. Netrukus suremontavo pastatus, pasistatė kalvę, ėmėsi bričkučių gamybos ir apleistas ūkis suklestėjo.
Artėjant antrajai rusų okupacijai, daugelis vietos gyventojų rengėsi palikti namus ir traukti į Vakarus. V. Montvydas pasirinko kitą kelią – tėvynę nuo okupantų ginti gimtajame krašte. 1944 m. pradžioje jis Varnių apylinkėse pradėjo organizuoti Lietuvos laisvės armijos Vanagų grupę. Priesaika būdavo priimama V. Montvydo namuose. Į jo namus slapčia buvo vežami ginklai. 1944 m. liepos mėn. su bendražygiu Stasiu Beniuliu, surinkę aplinkinių kaimų jaunuolius, su ginklais mokymui iškeliavo į Platelių miškus.
V. Montvydo žemėje buvo įrengtos trys partizanų slėptuvės-bunkeriai. Vieną iš jų, kuriame jis slėpėsi su S. Beniuliu, 1944 m. rudenį susekė okupantai.
Partizanai nepasimetė ir atsišaudydami bei mėtydami granatas išsiveržė iš apsupties. Tai buvo pirmas, bet ne paskutinis V. Montvydo sėkmingas prasiveržimas.
1944 m. Kūčių vakarą nuo okupantų rankos V. Montvydo ūkis virto pelenais. Žmona ir penki mažamečiai vaikai liko gyvi, tačiau be pastogės. Partizano šeimą glaudė ir augino giminaičiai, Žemaitijos kaimų valstiečiai. Vėliau, 1951 m. jo žmona buvo suimta ir įkalinta Kazachijoje, Džeskazgane. Penki mažamečiai vaikai turėjo slapstytis pas gerus žmones.
1947 m. pabaigoje Žemaičių apygarda buvo smarkiai nukentėjusi po KGB agentų provokacijų, septynis mėnesius neturėjo vado. Jonas Žemaitis-Vytautas, naujai įkurtos Vakarų (Jūros) srities vadas, 1948 m. pradžioje Žemaičių apygardos vadu paskyrė Šatrijos rinktinės vadą, ilgametį LLA narį ir aktyvų kovotoją su okupantais V. Montvydą. Jo pavaduotoju tapo N. Keršys-Napoleonas, štabo viršininku – J. Čėsna-Žentas, štabo karininku ir ūkio dalies viršininku – B. Alūza-Bedalis, agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku – V. Stirbys, ryšių karininku – J. Kentra-Tigras.
V. Montvydo-Žemaičio vadovaujamoje apygardoje buvo ypač gerai išplėtota pogrindinė spauda. Suprasdamas, kad vien ginklu sunku pasipriešinti okupantams, jis daug dėmesio skyrė partizanų spaudai. Vadas nuolat ieškojo literatūrai gabių jaunuolių, pats redagavo leidinius. Buvo leidžiami laikraščiai „Kovojantis lietuvis“, „Malda girioje“, „Laisvės balsas“, pastarasis trūkstant popieriaus buvo spausdinamas mokykliniuose sąsiuviniuose. 1952 m. eilėraščių rinkinys „Laisvės kovų aidai“ buvo išleistas net 1000 egzempliorių tiražu. Yra žinių, kad slapta buvo surinktas ir išspausdintas valstybinėje Telšių spaustuvėje.
V. Montvydas-Žemaitis, vienas ilgiausiai apygardai vadovavusių vadų, žuvo išduotas. 1953 m. rugpjūčio 23 d. Poežerės k., Šilalės r. gyventojas Juozas Naujokas-Žvejys pranešė Varnių NKVD, kad tarp Lūksto ir Paršežerio ežerų dažnai praeina du partizanai. Iš aplinkinių rajonų surinkti stribų ir enkavėdistų pulkai surengė pasalą. Tylų rugpjūčio 23-iosios vakarą apie porą valandų aidėjo šūviai. Žuvo apygardos vadas V. Montvydas-Žemaitis, jo adjutantas B. Alūza-Bedalis. Po kelių dienų – rugpjūčio 27 d. – štabo bunkeryje apsupta nusišovė partizanų poetė, partizanų spaudos leidėja Irena Petkutė-Neringa. Partizanų kūnai buvo išniekinti Varniuose, stribų būstinės kieme.
Bendražygiai V. Montvydą-Žemaitį prisimena kaip drąsų, energingą ir tikintį savo idėjų pergale kovotoją, optimistą. Sunkios gyvenimo sąlygos ir nuolatinė kova nesugebėjo jo palaužti.
1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu Nr. 451 Vladas Montvydas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties). Jam suteiktas dimisijos pulkininko laipsnis.
1999 m. birželio 15 d. buvusios Montvydų sodybos vietoje ir sodyboje, kurioje gimė ir augo I. Petkutė, buvo pastatyti atminimo ženklai.
Šaltinis: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinis departamentas.
Loading ...
