Kitą savaitę Telšių rajono savivaldybės tarybai bus teikiama tvirtinti Paramos senamiesčių ir istorinių miestelių statinių išorės ir jų aplinkos tvarkybai skyrimo tvarka. Jos tikslas – skatinti privačius asmenis ir organizacijas kartu su Savivaldybe bendromis jėgomis tvarkyti statinius, patenkančius į kultūros vertybių – Telšių senamiesčio, Tryškių miestelio istorinės dalies, Luokės senojo miesto vietos ir Varnių senojo miesto vietos – teritorijas, skiriant dalinį finansavimą šių statinių išorės ir jų aplinkos tvarkybai.
Tarybai pritarus, vadinamajai senamiesčių ir istorinių miestelių Telšių rajone atgaivinimo programai kitąmet planuojama numatyti iki 20 tūkst. Eur Savivaldybės biudžeto lėšų.
Antanas NEKRAŠIUS
Paramos senamiesčių ir istorinių miestelių statinių išorės ir jų aplinkos tvarkybai skyrimo tvarka šį antradienį pristatyta Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariams. Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Eglės Tarvainytės, ji skirta įtvirtinti galimybę privatiems senamiesčio ir istorinių miestelių – Telšių, Varnių, Tryškių ir Luokės – statinių savininkams gauti dalinį finansavimą tvarkant jų nuosavybės teise valdomus statinius.
Politikams palaiminus šią idėją, kitąmet šiems tikslams būtų numatyta skirti iki 20 tūkst. Eur, vėlesniais metais planuojama biudžeto lėšų sumą didinti iki 50 tūkst. Eur.
Gyventojai, verslininkai ar kitos organizacijos, kuriems nuosavybės teise priklausantys statiniai išsidėstę senamiesčio ir istorinių miestelių teritorijose, dėl paramos turės kreiptis į Savivaldybės administraciją. Prašymus nagrinės ir teisę gauti paramą nustatys darbo grupė, kuri bus sudaryta iš Savivaldybės administracijos darbuotojų ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus atstovo.
Vertindama prašymus darbo grupė privalės vadovautis nustatytais atrankos kriterijais: pastato paveldosauginė vertė – architektūros unikalumas ir išlikęs pastato, jo dalies ar elementų autentiškumas ir su juo susijusios saugomos vertybinės savybės (skiriami 4 balai), mediniai statiniai (skiriami 2 balai), pastato fizinė būklė (skiriami 3 balai), pastato buvimo vieta – matomumas (skiriamas 1 balas).
Darbo grupė atitiktį kriterijams vertins balais nuo 1 iki 10. Pirmenybę gauti paramą įgaus pareiškėjas, kurio projektui darbo grupės skirtas suminis balas yra didesnis.
Koks skiriamos paramos dydis?
Tarybai tvirtinti teikiamoje tvarkoje numatytas senamiesčio ir istorinių miestelių statinių tvarkybos darbų finansavimo paramos dydis.
Fasadams ir jų dalims sutvarkyti (iš gatvės pusės) numatomas 20–40 proc. nuo bendros darbų vertės prisidėjimas (bet ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur). Stogo ir jo konstrukcijai tvarkyti – 20–40 proc. nuo bendros darbų vertės dalinis finansavimas (bet ne daugiau kaip 5 tūkst. Eur). Kiemo fasadams atnaujinti ir kiemų tvarkymo darbams Telšių senamiesčio, Tryškių miestelio istorinės dalies, Luokės senojo miesto vietos ir Varnių senojo miesto vietos dalyse – 20–40 proc. prisidėjimas (bet ne daugiau kaip 15 tūkst. Eur). Stogų konstrukcijų, pamatų, fasadų ekspertizei ir tvarkymo darbų projektui parengti, taikomiesiems tyrimams (įskaitant archeologinius tyrimus) Savivaldybės biudžeto lėšomis planuojama finansuoti skirti 20–40 proc. darbų vertės (bet ne daugiau kaip 5 tūkst. Eur).
Pirmieji tarp mažųjų savivaldybių
Sprendimo projektą lydinčiuose raštuose teigiama, jog saugant paveldą vis dėlto svarbiausias yra visuomenės indėlis – savo gyvenamosios aplinkos puoselėjimas, kasdienė priežiūra. Todėl kasmet bus skatinami pastatų savininkai dalyvauti dalinio finansavimo programoje, įgyvendinant senamiesčių ir istorinių miestelių Telšių rajone atgaivinimo programą bus didinamas gyventojų sąmoningumas ir atsakomybė už paveldo objektų ir išlikusių senamiesčių ir istorinių miestelių vertingų elementų išsaugojimą. Taip pat bus palaipsniui atkurti rajono istorijai reikšmingiausi statiniai, išsaugoti išlikę jų autentiški fragmentai ir tikėtina, kad dalis nenaudojamų pastatų bus pritaikyti visuomenės poreikiams. Sutvarkius senamiestį bus įtraukiamos vietos ūkinę veiklą (verslus, turizmo paslaugas, festivalius, gatvės teatrus ir kitas pramogas) vykdančios institucijos bei bendruomenės, kurios galėtų pritraukti lankytojų. Ši senamiesčių ir istorinių miestelių Telšių rajone atgaivinimo programa koncentruota ties paskatomis, o ne į draudimus, įspėjimus ar baudas – bus pereinama nuo draudimo į skatinimą.
„Savivaldybė būtų ta institucija, kuri galėtų pagelbėti privatiems tokių statinių savininkams išsaugoti pastatus, jų istorinę vertę. Miesteliai taptų patrauklesni tiek svečiams, tiek juose gyvenantiems žmonėms, – Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo E. Tarvainytė. – Lietuvoje tokią programą turi tik didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Tarp mažųjų savivaldybių mes būtume pradininkai. Pavyzdžiui, Kaunas taip pat startavo su pradine 20 tūkst. Eur suma. Pamatė, jog programa pasiteisino – finansavimą padidino.“
Tačiau Tarybos narys Algirdas Bacevičius dėl siūlomos programos naudingumo abejojo: „Aš jau matau, kur šis sprendimas veda: pastatai miestų centruose yra patys brangiausi. Vargšai centre neperka jų. Perka turtuoliai. Dabar mes padėsime jiems (turtuoliams, – red.) juos remontuoti. Tai yra Šarūnui Matijošaičiui suremontuoti restoraną, Alvydui Jasevičiui, o tiksliau – jo šeimai, priklausantį buvusį kalėjimo pastatą, Algirdui Žebrauskui priklausantį pastatą ir t. t. <…> Gal verčiau padėkime sutvarkyti pastatus žmonėms, kurie neturi didelių pajamų?“
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja su A. Bacevičiaus pozicija nesutiko. Esą siūlomoje patvirtinti tvarkoje, kuri reglamentuos senamiesčių ir istorinių miestelių Telšių rajone atgaivinimo programos finansavimą, visi pastatų savininkai yra lygiaverčiai. Svarbiausi kriterijai ir pirmiausia dėmesys bus kreipiamas į pastatus, kurie turi paveldosauginę vertę. „O pastatas (priklausantis UAB „Vičiūnų grupė“, – red.), kurį jūs paminėjote, neturi jokios paveldosauginės vertės“, – pridūrė E. Tarvainytė.
„Šioje programoje nėra įvardyti nei turtuoliai, nei varguoliai, – diskusijas nutraukė Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Žebrauskas. – Vienas iš svarbiausių kriterijų yra medinė architektūra. Nuvažiuokite į Kalno gatvę, pažiūrėkite, kiek žmonių, kurie nėra turtuoliai, gyvena mediniuose namuose. Tačiau ten yra centras, šia gatve pravažiuoja daug ekskursijų, praeina turistų… Klausimas, ar mes norime tvarkytis, ar ne? Ar toliau užsiimkime „turtuolių ir varguolių“ šūkių plevėsavimais? Ši programa – labai sveikintina iniciatyva. Telšių senamiestis – vienas iš septynių nacionalinių senamiesčių. Ir jeigu mes nejudėsime jo tvarkymo link, tai neaimanuokime, kad miestas netvarkomas pradeda merdėti. Nesiūlau tokios ateities.“
Balsų dauguma Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariai pritarė siūlomai Paramos senamiesčių ir istorinių miestelių statinių išorės ir jų aplinkos tvarkybai skyrimo tvarkai. Galutinį žodį tars kitą savaitę posėdžiausianti Telšių rajono savivaldybės taryba.
Loading ...
Puiki ideja.