Lietuva – tolerantiška valstybė. Joje draugiškai gyvena įvairių tautybių žmonės. Viena iš tautinių mažumų – totoriai, kuriuos didysis kunigaikštis Vytautas XIV a. pabaigoje pasikvietė į Lietuvą ir apgyvendino Trakų ir Vilniaus apylinkėse, taip pat netoli Alytaus – Punioje ir Raižiuose.
Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.
Telšių rajono istorijos mokytojai turi tradiciją – kiekvienus mokslo metus užbaigti edukacine išvyka, kurioje įgytas žinias sėkmingai pritaiko ugdymo procese. Šiemet buvo pasirinkta kelionė į Alytų. Kelionės tikslas – kuo daugiau sužinoti apie Lietuvos totorių bendruomenės kasdienybę, šventes, papročius, religiją, prisiminti bendrą istoriją. Pažintis prasidėjo Subartonyse, kur įsikūręs Lietuvos totorių buities muziejus. Muziejuje pamatėme nacionalinius totorių drabužius, kurie siuvami iš vienspalvių, prabangių audinių, siuvinėtų aukso siūlais, padabintų įvairiaspalviais karoliukais, namų apyvokos daiktus, susipažinome su šios tautos amatais, muzika, menu. Mus svetingai sutiko ir daug įdomaus apie totorių istoriją ir šiandieną papasakojo bei tradiciniais totorių koldūniukais vaišino muziejaus šeimininkė Liusia Gaidamavičienė.
Keliaudami visada domimės, kaip gyvena, kuo džiaugiasi mūsų kolegos. Todėl šį kartą apsilankėme Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, kuri jau įžengė į antrą savo veiklos šimtmetį. Mokyklos direktorius Virginijus Skroblas papasakojo apie gimnazijos veiklą ir pasiekimus. Čia išvydome visų istorikų svajonę – puikiai sutvarkytus, turtingus, net tris, mokyklos muziejus.
Toliau mūsų kelionė tęsėsi Raižiuose, kurie tituluojami Lietuvos totorių sostine. Įvažiuojančius į Raižius pasitinka paminklas, skirtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms paminėti. Tai daugiau kaip penkių metrų aukščio iš pilko granito iškalta stela. Paminklas įprasmina lietuvių ir totorių bendrą kovą už Lietuvos nepriklausomybę. Raižiai yra ir religinis totorių centras. Čia stovi mečetė, kuri vienintelė veikė Lietuvoje ir sovietiniais metais. Su totorių bendrovės gyvenimu mus supažindino Ipolitas Makulavičius. Tikras totorių pasididžiavimas – šimtalapis. Taigi ragavome ir jo!
Kelionės metu taip pat aplankėme Birštoną. Kopėme į aukščiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą, vaikščiojome po Kneipo takų parką. O Butrimonyse grožėjomės sūkuriniu fontanu ir rekonstruota istorine trikampe miestelio aikšte. Kelionę baigėme Kryžkalnyje, kur tyliai prisiminėme skaudų pokario istorijos etapą.
Telšių rajono istorijos metodinės tarybos narė Irena KUNŠTEINIENĖ