Prieš karinį poligoną kovojantys žemaičiai: „Eisime iki galo!“

Praėjusį trečiadienį, gegužės 19-ąją, Seimo konferencijų salėje vyko Seimo narės Laimos Nagienės iniciatyva surengta spaudos konferencija „Karinių poligonų steigimo ir plėtros Lietuvoje planavimo iššūkiai“. Joje dalyvavo iniciatyvinės grupės „Gamta ir ramybė mums ir mūsų vaikams“ Telšių, Šiaulių, Mažeikių, Akmenės atstovai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo nariai Valentinas Bukauskas, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, Telšių rajono savivaldybės tarybos narė Vilma Rumšienė ir kt.
Iš viso į Vilnių vyko ir prie Seimo su plakatais stovėjo kelios dešimtys žmonių, prieštaraujančių karinio poligono steigimui privačiose į Akmenės, Mažeikių, Telšių ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijas patenkančiose žemėse.
Antanas NEKRAŠIUS
Seimo komitetai pritarė: poligoną įrengti kitoje Lietuvos dalyje
Dar prieš spaudos konferenciją naujo karinio poligono steigimo Lietuvoje planai aptarti jungtiniame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Aplinkos apsaugos komitetų posėdyje. Komitetų posėdis sušauktas po to, kai balandžio mėnesį buvo organizuotas Seimo narių susitikimas su Žemaitijos iniciatyvinės grupės ir bendruomenių, patenkančių į numatomas poligonui teritorijas, atstovais. Po šio susitikimo Seimo nariai L. Nagienė, V. Ąžuolas, V. Bukauskas ir Rima Baškienė kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Aplinkos apsaugos komitetus, kad būtų aptarta situacija dėl poligono steigimo vietos tikslingumo ir su tuo susijusių dokumentų įteisinimo.
Jungtiniame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Aplinkos apsaugos komitetų posėdyje parlamentarai kalbėjo, jog reikia suprasti ne tik naujo karinio poligono svarbą Lietuvos saugumui, bet ir įvertinti toje teritorijoje gyvenančių žmonių nuomonę, viešąjį interesą, žemių derlingumą, kitas ekonomines ir socialines aplinkybes.
Posėdyje komitetų nariai pritarė Krašto apsaugos ministerijos rašte išdėstytai pozicijai, kad būtina atlikti galimybių ir poreikio studiją dėl naujo karinio poligono ir karinio mokymo teritorijų įrengimo visoje Lietuvos teritorijoje ir studijos išvadose nustačius poreikį įrengti jį kitoje, ne vakarinėje, Lietuvos dalyje.
L. Nagienė: „Žodžiai turi būti įtvirtinti teisiškai“
„Į spaudos konferenciją buvo kviesti Prezidento, vyriausiojo karinių pajėgų vado, krašto apsaugos sistemos atstovai. Deja, ir vieni, ir kiti svarbiu šaliai klausimu pasisakyti atsisakė, – spaudos konferenciją pradėjo Seimo narė L. Nagienė. – Atsakant į kritiką, kurią šiandien išgirdome savo atžvilgiu, neva bendruomenės ar atstovaujantys Seimo nariai, kurie kelia klausimus karinio poligono tema, esame prieš NATO, nusiteikę prorusiškai, Kremliaus atstovai… Tai tiesiog tiesos neatitinkantys kontraargumentai.“
Anot L. Nagienės, LR teritorijos bendrajame plane poligonui rezervuotose teritorijose gyvenantys žmonės yra šalį maitinantys, gamtą puoselėjantys ir ją mylintys ūkininkai.
„Taip, planuodama karinį poligoną Vakarų Lietuvoje buvusi Vyriausybė neapsiėjo be klaidų. Bet bandymas pirštu badyti į praeitį šiandien nieko nekeičia ir nesprendžia susidariusios problemos, – kalbėjo Seimo narė. – Dabar visa atsakomybė už priimamus sprendimus guli ant dabartinės Vyriausybės pečių. Todėl raginu Prezidentą, Ministrę Pirmininkę, krašto apsaugos ir aplinkos ministrus būti objektyvius, atsakingus ir priimti protingus sprendimus. <…> Ne tik sprendžiant susidariusią situaciją Žemaitijoje, bet ir planuojant poligoną kitoje šalies teritorijoje: kad klaidos nesikartotų.“
Nors jungtiniame posėdyje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Aplinkos apsaugos komitetų nariai tikino, jog poligono Žemaitijoje nebus, tačiau, L. Nagienės teigimu, mes gyvename ne žodinėje valstybėje, todėl visa tai turi būti įtvirtinta teisiškai. „O teisiškai šiuo metu tos teritorijos Bendrajame plane vis dar yra rezervuotos Krašto apsaugos ministerijos tikslams. Todėl būtina atsižvelgti į bendruomenių bei Seimo narių prašymus ir rasti teisinį kelią, kaip būtų galima jas išbraukti ir užtikrinti, kad teritorijų planavimo nesklandumai ateityje nesikartotų. Nes tokios klaidos žmonėms kainuoja gyvenimus“, – kalbėjo parlamentarė.
Įrengus poligoną būtų iškeldinti 556 gyventojai
Iniciatyvinės grupės „Gamta ir ramybė mums ir mūsų vaikams“ Akmenės rajono atstovė Diana Lopaitienė antrino L. Nagienei, jog nors žodžiu aplinkos ministras ir krašto apsaugos ministras patikino, kad kol kas neketina steigti karinio poligono rezervuotose teritorijose Mažeikių, Akmenės, Telšių ir Šiaulių rajonuose, tačiau ir tekstinėje LR teritorijos bendrojo plano dalyje yra numatyta galimybė steigti poligoną minėtose teritorijose, ir grafinėje sprendinių dalyje tos teritorijos liko rezervuotos kariniam poligonui.
Pasak D. Lopaitienės, poligonui rezervuotoje teritorijoje yra 6 271 privatus sklypas. Iš jų 4 584 – žemės ūkio paskirties, 1 687 – privatūs miško sklypai. Vienos teritorijos, kurioje numatomas poligonas, plotą sudaro 24 200 ha (13 608 ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, 4 484 ha privačių miškų, kitos paskirties – 101 ha), kitos teritorijos – 13 700 ha (5 750 ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, 2 776 ha privačių miškų, kitos paskirties – 25 ha).
Šiose teritorijose gyvena ir ūkininkauja apie 500 ūkininkų, veikia dvi didelės žemės ūkio bendrovės, kasmet sugeneruojama apie 20 mln. Eur pajamų. Didžioji dalis rezervuotų teritorijų yra privati, derlinga žemė.
„Įrengus poligoną iš minėtų teritorijų būtų iškeldinti 556 gyventojai, – teigė iniciatyvinės grupės „Gamta ir ramybė mums ir mūsų vaikams“ atstovė, – o kalbant apie gretimybes – mes suskaičiavome, kad 3 km nuo poligono gyvena 11 793 žmonės. Nors Vilniaus Gedimino technikos universiteto atliktoje studijoje nurodyti 4 927 žmonės.“
D. Lopaitienės tvirtinimu, jau dabar jaučiamos negatyvios Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijų priimtų sprendimų dėl žemių rezervavimo pasekmės. Todėl pagrindinis iniciatyvinės grupės ir atstovaujančių Seimo narių tikslas yra kreiptis į LR Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę, kad šios institucijos siektų sprendimo išimti šiuo metu rezervuotas kariniam poligonui teritorijas iš LR teritorijos bendrojo plano.
Aplinkos ministras: „Žemaičiai neturėtų nerimauti“
Spaudos konferencijoje aplinkos ministras S. Gentvilas pabrėžė, jog Lietuvai reikalingas NATO standartus atitinkantis poligonas. Tai – valstybinės svarbos objektas. „Ar dabartinė pasirinkta vieta yra optimali? Ne. Ar žemaičiai turėtų nerimauti? Manau, kad irgi ne. Nes tokio masto poligonas yra valstybinės svarbos projektas, kuriam Lietuvos bendrojo plano sprendiniai negalioja, – kalbėjo aplinkos ministras. – Kitaip tariant, mūsų interesas yra, kad poligonas Lietuvoje atsirastų, ir kad tai įvyktų, Lietuvos bendruoju planu nebus vadovaujamasi.“
Todėl grįžti į minėto dokumento koncepcijų svarstymo stadiją ir keisti brėžinius, S. Gentvilo manymu, nėra prasmės. Juolab kad visa tai užtruktų iki 1,5 metų ir kainuotų nemažus pinigus, kuriuos valstybė galėtų panaudoti kitur. „Suprantu gyventojų nuogąstavimus, kad jų teritorijos yra apibrėžtos Bendrajame plane, bet dar kartą pakartosiu – valstybinės svarbos projektams, tokiems kaip poligono atsiradimas, Bendrasis planas negalioja, – pabrėžė ministras. – Dėl nuosavybės teisės apribojimo – remontuoti žmonėms apibrėžtoje teritorijoje savo namus, pirkti žemę ir pan. – ta apimtimi, kuria po mėnesio bus tvirtinamas Lietuvos bendrasis planas, jokių turtinių teisių nesuvaržo. <…> Ta migla ir debesys virš Žemaitijos yra, bet iš esmės ūkinei veiklai vykdyti neturėtų būti trikdžių.“
V. Bukauskas: „Ar tai yra nenoras, ar užsispyrimas?“
Seimo narys V. Bukauskas prisiminė jungtiniame komitetų posėdyje vykusias diskusijas. Esą prieš poligono atsiradimą Vakarų Lietuvoje kovojantys žmonės kažkodėl tapatinami su priešais. „Kiekvienas mes mylime savo valstybę, mylime ir auginame savo vaikus, anūkus ir norime, kad jie jaustųsi saugiai, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Bukauskas. – Mes pasisakome už NATO, už buvimą Europos Sąjungos aljanse. Bet klausantis aplinkos ministro susidarė įspūdis, jog jis prieštarauja pats sau. <…> Pagal šiandien pateiktą visą informaciją aš matau mums likusį vienintelį kelią – kreiptis į teismą, kuris pasakys, ar tvirtinant Lietuvos bendrojo plano koncepciją nebuvo pažeistas viešasis interesas.“
„Aš nesuprantu, kodėl negalima išbraukti kariniam poligonui Vakarų Lietuvoje rezervuotų teritorijų iš LR teritorijos bendrojo plano? Ar tai yra nenoras, ar užsispyrimas?“ – svarstė parlamentaras.
Telšių rajono savivaldybės tarybos narė V. Rumšienė spaudos konferencijoje aiškino, jog Tryškių seniūnijos gyventojai kategoriškai prieštarauja poligono įrengimui: „Mums nereikia siūlomų kompensacijų. Mes norime patys dirbti žemę ir užsidirbti, o ne būti išvaryti į darbo biržą. Norime perduoti savo žemę vaikams, anūkams. <…> Šiandien į Vilnių esame atvažiavę dviem autobusais. Gerbiami ponai valdininkai, nors ir esame tylūs, bet gebantys pakovoti už savo gyvenimą žemaičiai. Jeigu reikės – atvažiuosime ir su 200 autobusų!“
Spaudos konferenciją baigė iniciatyvinės grupės Akmenės rajono atstovė D. Lopaitienė: „Atvažiavome su labai gera nuotaika. Bet dabar nuotaika prasta… Žmonės, ginantys savo interesus, yra prilyginami valstybės priešams… Mes nesame tokie. Mes – už saugumą, už tai, kad žemė maitintų, ir ne tik mokytojus, ne tik valdininkus, bet ir karius.“