Slaugytojo profesija – nuolatinis gero darymas kitam

„Slaugytojas – tai žmogus, kuris yra arti gimstančių, sergančių ir mirštančių, kuriam pacientas patiki savo skausmą, kančią ir neviltį, iš kurio tikisi sulaukti paramos ir pagalbos. Kad būtum geras slaugytojas, reikia ne tik teorinių žinių ir praktinio patyrimo, bet ir moralinių ir etinių principų integravimo į savo profesinę veiklą“, – įsitikinusi Regioninės Telšių ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Beruta Zavadskienė. Pasitinkant gegužės 12-ąją minimą profesinę slaugytojų šventę, ji dėkojo visoms Telšių ligoninės bendrosios praktikos slaugytojoms, o ypač COVID-19 padalinyje dirbusioms darbuotojoms. Šio skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pasakojo apie darbo kasdienybę kovojant su klastingu virusu, kilusius iššūkius ir norą padėti kitiems.
Monika GIRDVAINĖ
Džiugina vieninga bendruomenė
Kasmet gegužės 12-ąją viso pasaulio slaugytojai pažymi savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną. Šią datą Regioninėje Telšių ligoninėje mini 197 bendrosios praktikos slaugytojos, 12 akušerių ir 40 slaugytojų padėjėjų.
28-ioms šios gydymo įstaigos bendrosios praktikos slaugytojoms pastarasis pusmetis buvo itin sudėtingas. Lapkričio mėnesį Telšių ligoninėje įsteigus COVID-19 padalinį dalis jų turėjo įprastą darbą savo skyriuje iškeisti į darbą pirmosiose kovos su koronavirusu fronto linijose.
„Tas laikotarpis buvo labai sudėtingas. Steigiant skyrių pirmiausia reikėjo rasti jam tinkamas patalpas. Nuspręsta kurti skyrių tose patalpose, kur prie lovų yra deguonis, Vidaus ligų skyriuje. Vėliau reikėjo suburti personalą. Sumažėjus kitiems skyriams, jų darbuotojų prašėme eiti dirbti į COVID-19 padalinį.
Labai džiaugiuosi, kad užteko vien prašymo, nes kitose ligoninėse buvo tokių atvejų, kad darbuotojai dirbti „kovidiniuose“ skyriuose buvo skiriami pagal direktoriaus įsakymą, rotacijos principu. Mums tikrai pasisekė, kad to daryti nereikėjo. Džiaugiuosi kolektyvu, kad geranoriškai dirbo savo darbą, buvo vieningas, susitelkęs.
Aš manau, kad didžiausias turtas yra žmonės. Visada sakau, kad mums labai pasisekė, jog turime tokius žmones, kurie tuo metu suprato, kad tiesiog reikia dirbti ir nėra kur trauktis.
Anot psichologų, sunkiose situacijose vieni žmonės vadovaujasi principu: mesk ir bėk, o kiti laikosi principo, kad reikia susitelkti ir išgyventi. Galiu pasakyti, kad mūsų darbuotojai tikrai vadovavosi antruoju principu. Susivieniję jie buvo tarsi kumštis, kuris atlaikė viską“, – kalbėjo B. Zavadskienė.
Kilo daug iššūkių
Bendrosios praktikos slaugytojos, paklaustos, su kokiais iššūkiais susidūrė dirbdamos COVID-19 padalinyje, teigė, kad buvo nemažai baimės ir nežinomybės. Be abejo, labai greitai reikėjo išmokti daugelio naujų dalykų, kurių dirbant įprastą darbą savo skyriuje neprireikdavo.
Pašnekovės sakė, kad nors viduje ir buvo baimė užsikrėsti pačioms, užkrėsti artimuosius, tačiau apie tai negalvodamos moterys padėjo kitiems neskaičiuodamos darbo valandų.
Vaikų ligų skyriuje vyresniąja slaugytoja dirbanti Alma Kontvainienė, per pandemiją paskirta vyr. slaugytoja dirbti COVID-19 padalinyje, kalbėjo, kad nors ir buvo sunku, vieningas ir atsidavęs kolektyvas įveikė visus iššūkius ir netgi priprato dirbti nelengvomis sąlygomis.
„Gyvenome su baime ir nežinomybe, nes niekada nežinojome, kada atveš kokį ligonį. Kai pradėjo sirgti personalas, džiaugdavausi kelias dienas į priekį turėdama darbuotojų darbo grafiką“, – prisiminė A. Kontvainienė.
Darbuotojų pasakojimu, būnant mažiausiai keturias valandas su specialiu saugančiu kombinezonu, imdavo graužti kūną, o prakaitas tiesiog varvėdavo į antbačius.
„Būdavo ir taip, kad išsipili iš antbačių prakaitą ir eini toliau“, – sakė pašnekovės.
Kai kurios jų nuo aplinkinių netgi slėpė, jog dirba su koronavirusine infekcija sergančiais pacientais, kad nesulauktų neigiamų reakcijų.
Bendrosios praktikos slaugytoja 43 metus dirbanti Marija Šilinskienė pripažino, kad per ilgametę darbo patirtį tokių sunkių ir sukrečiančių darbo sąlygų kaip per šią pandemiją nėra buvę.
„Kažkada užsidėjus kaukę teko slaugyti vieną ar kitą pacientą, bet ne visą skyrių ligonių. O kombinezonus buvome vilkėjusios nebent per pratybas, mokymus. Niekada net neįsivaizdavome, kad kada nors dirbsime tokiomis sąlygomis.
Virusas nežinomas, iki galo neištirta, kaip jis plinta. Tas labiausiai ir gąsdino. Rodos, vilkėdavome aukščiausio apsaugos lygio aprangą, dezinfekuodavome viską ir laikėmės visų saugumo reikalavimų, o vis tiek susirgdavome“, – prisiminė M. Šilinskienė.
Regioninės Telšių ligoninės COVID-19 padalinyje iš viso gydyti 235 ligoniai. Iš jų trisdešimt mirė.
Į priekį veda noras padėti kitiems
Bendrosios praktikos slaugytojos šią specialybę teigė pasirinkusios dėl noro padėti kitiems, jausmo būti reikalingoms ir daryti gera.
„Mano pats didžiausias varomasis variklis ir motyvacija dirbti – matyti sveikstančius žmones. Buvo tokių akimirkų, kai atrodydavo, jog žmogus gyvena paskutines minutes ir niekuo jam nebegalime padėti, o šis imdavo ir pasveikdavo. Atsidurdavome ir akistatoje su pacientų mirtimi. Tokios akimirkos buvo itin sunkios, nes noras padėti būdavo, tačiau nieko jau nebegalėdavome padaryti“, – pasakojo Irena Šiaulienė.
I. Šiaulienė dirbti į Regioninę Telšių ligoninę atvažiuodavo iš Klaipėdos. Per pirmąją koronavirusinės infekcijos bangą ji dirbo vienoje iš uostamiesčio ligoninių. Moteris tvirtino, kad darbas tiek didelėje, tiek ir mažoje gydymo įstaigoje yra panašus: su visais pacientais visada reikia elgtis vienodai, suteikti reikiamą pagalbą reikiamu metu.
Anot slaugytojos Vilmos Einikytės, noras jaustis reikalingam yra toks stiprus, kad dažnai net negalvojama apie tai, kas gali nutikti pačiam.
„Dirbdami įprastai net nepagalvodavome, kas būtų, jei prasidėtų karas ar maras, o per pandemiją ėjome ir dirbome negalvodami, kas bus. Atrodė, kad tiesiog turiu ten būti, ir tiek“, – dėstė pašnekovė.
Bendrosios praktikos slaugytoja Inga Virketė sakė, kad darbas COVID-19 padalinyje pareikalavo tiek psichologinių, tiek ir fizinių jėgų.
„Man darbas COVID-19 padalinyje atrodė taip: užsidedi skafandrą bei kombinezoną ir tada tarsi patenki į kosmosą. Pasibaigus darbui, nusirengusi rūbus vėl tarsi grįžti iš kosmoso į Žemę. Toks buvo emocinis potyris“, – kalbėjo I. Virketė.
Gyvena nežinomybėje
Dabar, kai COVID-19 padalinys Regioninėje Telšių ligoninėje uždarytas, slaugytojos grįžo dirbti įprasto savo darbo, ir, rodos, būtų galima gyventi ramiau, medikai atsipalaiduoti negali.
„Sergančių žmonių skaičius nemažėja, tad niekada negalime žinoti, kada mes gausime nurodymą vėl atidaryti skyrių. Po Motinos dienos susitikimų rezultatai turėtų pasirodyti po kelių savaičių.
Sergamumo situacija liūdina, tačiau nieko negalima padaryti. Ir niekas net neįsivaizduoja, kaip medikai sunkiai dirbo. Skaudu girdėti, kaip daugelis priešiškai nusiteikę ir smerkia juos, net neįsivaizduodami, kas vyko tame skyriuje, nenori skiepytis. Reikia skiepytis, ir tokių klausimų, kad to reikėtų nedaryti, mes net nekeliame“, – pažymėjo B. Zavadskienė.
Anot bendrosios praktikos slaugytojų, koks klastingas ir pavojingas koronavirusas, gali pasakyti tik tie, kurie su juo susidūrė ir savo kailiu patyrė, kas tai per liga.
Pačios persirgusios darbuotojos teigė apie pusmetį ar net ilgesnį laiką po sirgimo jaučiančios su tuo susijusius negalavimus: silpnumą, svaigimą, galūnių tirpimą, kvėpavimo sutrikimus, sumažėjusį darbingumą ir kt.
„Noriu Jums padėkoti, kad sutikote eiti dirbti į tokį sunkų skyrių. Daug kam tai buvo didelis iššūkis, ta nežinomybė kėlė labai daug streso.
Slaugytojo profesija – nuolatinis gero darymas kitam. Slaugytojų šventės proga linkiu turėti neišsenkamą gero darymo šaltinį – fizinę ir dvasinę sveikatą. Mylėti ir būti mylimomis, išlaikyti draugiškus santykius kolektyve ir darną šeimoje“, – darbuotojoms linkėjo B. Zavadskienė.
Ragina rinktis slaugytojo profesiją
Regioninė Telšių ligoninė mielai priima studentus atlikti praktikos. Šiuo metu šioje gydymo įstaigoje praktiką atlieka dešimt bendrosios praktikos slaugą studijuojančių merginų.
„Šitą specialybę pasirinkau atsitiktinai, man tiesiog pasiūlė ir nusprendžiau pamėginti. Reikia mokytis labai daug teorinių dalykų, tačiau atėjusi čia atlikti praktikos pajutau, koks malonus yra šis darbas ir kaip man jis patinka. Praktiniai įgūdžiai, įgyti dirbant skyriuje, tiesiog neįkainojami“, – teigė Gabrielė Žylytė.
Jai pritarė kitos praktiką atliekančios studentės, besidžiaugiančios Regioninės Telšių ligoninės darbuotojų geranoriškumu, pagalba.
„Visada norėjau praktiką atlikti Akušerijos-ginekologijos skyriuje. Telšių ligoninėje pavyko tai įgyvendinti, ir tiesiog įsimylėjau šį skyrių. Labai džiugu, kad mums leidžia atlikti daug procedūrų, pasitiki, moko ir skiria dėmesį, ko didesnėse gydymo įstaigose ne visada sulauksi. Džiugu, kad mus laiko pilnavertėmis darbuotojomis“, – dėstė Vaiva Siriūtė.
Šiuo metu ligoninėje praktiką taip pat atlieka kosmetologe dirbanti, žinias besimokydama bendrosios praktikos slaugos gilinanti moteris. Ji neatmeta galimybės, jog ateityje galbūt kosmetologės darbą derins su bendrosios praktikos slaugytojos darbu.
„Džiaugiamės sulaukiantys praktikantų, norime jiems padėti ir tikimės, kad baigusios mokslus slaugytojos sugrįš į mūsų ligoninę. Ši profesija labai reikalinga, bendrosios praktikos slaugytojų trūksta visoje Lietuvoje. Juk be slaugytojos prisilietimo žmogui priežiūros niekas nesuteiks: nei robotai, nei technologijos to darbo nepadarys. Senstančioje visuomenėje tokių specialistų reikia ypač daug.
Linkiu, kad jūsų pavyzdžiu pasektų ir kiti gerą širdį turintys, padėti kitiems norintys jaunuoliai. Slaugytojo profesijos galimybės didelės, tad skatintume jaunuolius renkantis pagalvoti apie šią specialybę“, – teigė vyriausioji slaugos administratorė.