Savaitgalį Telšiuose sklido srutų dvokas

Praėjusią savaitę – ketvirtadienį ir penktadienį – telšiškiai raukė nosis nuo itin nemalonaus srutų dvoko. Smarvė buvo aštri, jos šleifas driekėsi per visą miestą.
Ypač kentėjo Lygumų gatvės gyventojai, kurie paskambinę į redakciją tvirtino, jog srutos į laukus vežamos nesilaikant reikalavimų.
Aurelija SERVIENĖ
Darbus vykdė pagal reikalavimus
Dėl susidariusios situacijos visų žvilgsniai nukrypo į Eigirdžių pusėje esantį UAB „Eigirdžių agrofirma“ kiaulių ūkį.
Bendrovės direktorius Rimantas Lapinskas „Telšių ŽINIOMS“ patikino, jog minėtomis dienomis dvokas miestą pasiekė tikrai ne dėl jų kaltės. Jie esą tądien srutas vežė į laukus už Pielių kaimo, esančio apie 20 km nuo miesto, tad blogas kvapas tikrai negalėjęs tiek toli pasklisti.
„Yra tam tikri srutų išvežimui į laukus reikalavimai, kurių mes visada laikomės. Negalima šių darbų atlikti, kada oro temperatūra yra aukščiau 30 laipsnių. Negalima vežti ant sniego ir įšalo. Srutas galima įterpti tik nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d.“, – pasakojo R. Lapinskas.
Anot direktoriaus, nereikėtų visų kaltinimų nukreipti būtent į „Eigirdžių agrofirmą“, šiuo laikotarpiu ne vien jie vežantys srutas į laukus, darbus atlieka ir visi kiti ūkininkai.
„Į miesto pusę mes srutų į laukus niekada nevežame. Jau ir pernai buvo toks atvejis: bandė mus kaltinti, bet paaiškėjo, kad darbus vykdė kiti ūkininkai – laistė laukus karvės mėšlu. Tada buvo atvykę ir gamtosaugos inspektoriai, apžiūrėjo mūsų tvenkinius – viskas buvo tvarkoje“, – sakė bendrovės direktorius.
Dėl laukų laistymo srutomis „Eigirdžių agrofirma“ su ūkininkais sudaro sutartis ir turi laistymo planus. Pasak R. Lapinsko, azoto galima į dirvą įterpti ne daugiau 175 kg ir tų normų visada yra laikomasi. Kiekvieną pavasarį atliekami srutų tyrimai. Ištiriama, kiek yra azoto, fosforo, kokius kiekius srutų galima išlaistyti ant vieno hektaro žemės. Šių normų bendrovė visada laikosi ir kiekvieną rytą gamtos apsaugos agentūrą informuoja, kurioje vietoje bus laistomos srutos.
Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai
LR Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Raimonda Karnackaitė informavo, jog aplinkosaugos reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui nustato Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas aplinkos ir žemės ūkio ministrų (nauja redakcija patvirtinta 2020 m. gruodžio 9 d.).
Tręšiant srutomis privalu laikytis šių reikalavimų:
– per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui;
– draudžiama tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. (Žemės ūkio ministerija turi galimybę paankstinti tręšimo pradžios datą, atsižvelgusi į faktines hidrometeorologines sąlygas);
– draudžiama srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės;
– draudžiama tręšti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.;
– draudžiama tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), leidžiančiomis užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti sutikimą teikiantį asmenį; arčiau kaip 300 m atstumu nuo urbanizuotos teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas tomis pačiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis;
– draudžiama tręšti arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų;
– asmuo, tręšiantis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Aprašo reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti;
–asmenys, transportuojantys srutas, privalo naudoti tinkamą transportavimo techniką, imtis priemonių, kad transportavimo metu srutos nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir (ar) kitų nenumatomų tręšti plotų. Srutos iki tręšiamojo lauko gali būti transportuojamos sandariais vamzdynais. Kai transportuojant srutomis užteršiamas kelias urbanizuotoje teritorijoje, asmuo, transportuojantis srutas, privalo kuo skubiau išvalyti šį kelią (srutas nuplauti);
– tręšimui naudojama technika turi būti techniškai tvarkinga ir saugi. Rekomenduojama tręšti esant kuo mažesniam vėjo greičiui, žemesnei oro temperatūrai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės;
– tręšimui naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos;
– paskleistos ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) srutos įterpiamos į dirvožemį (užariama ar kultivuojama) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo;
– tręšiant šiaurės Lietuvos karstiniame regione, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytų tręšimo normų.
Atkreiptinas dėmesys, kad į aplinkos orą iš srutų išsiskiriantis amoniako kiekis ir nemalonūs kvapai, taip pat augalų prarandamas maistinių medžiagų kiekis tręšimo metu labai priklauso nuo jų skleidimo dirvos paviršiuje technologijos, aplinkos sąlygų skleidimo metu ir per kiek laiko jos įterpiamos į dirvą. Dėl to nustatyta:
1) nebetaikyti (taršiausios) ištaškymo technologijos, išskyrus atvejus, kai skleidžiamos kvapus ir amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančiomis priemonėmis (rūgštinimas, probiotikai ar kt.) apdorotos srutos: nuo 2022 m. tręšiant 50 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų; nuo 2024 m., – tręšiant 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų;
2) nuo 2024 m. tręšiantieji 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų turi užtikrinti srutų įterpimo į dirvą laiką – 4 val. nuo paskleidimo ant ariamos žemės, paliekant galimybę taikyti Apraše nurodytas įterpimo laiko išlygas (kai greitesniam įterpimui nėra palankių sąlygų, pvz., darbo jėgos ir įrangos naudojimas yra ekonomiškai nepagrįstas – įterpti ne vėliau kaip per 12 valandų; kai tręšimui naudojamas apdorotas srutos, įterpti ne vėliau kaip per 24 valandas).
Anot Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistės, pagrindiniai nustatomi pažeidimai – tai mėšlo ar srutų netinkamas laikymas, netinkamai įrengtos mėšlo rietuvės.