• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Keturios Jankelio Simono Blocho kartos

Telšių žinių redakcija
20 balandžio, 2021
Teminiai puslapiai, Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
0

Jankelis Simonas Blochas

1898 metų gegužės keturioliktą Plungėje dažytojo ir kurpininko Leizerio ir Chajos Blochų šeimoje gimė Jankelis Simonas. Nieko nuostabaus, kad jis taip pat tapo kurpininku, bet prieš tai nuo vienuolikos iki penkiolikos metų mokėsi šokti.
Iki šiol neteko girdėti, kad Plungėje dar iki Pirmojo pasaulinio karo buvo šokių mokykla, bet tą faktą reikia pripažinti, nes Jankelio Simono gyvenime ji suvaidino itin svarbų vaidmenį.
Bet tai bus vėliau, o tada, 1913-aisiais, jis, būdamas vos penkiolikos, išvažiavo į Varnius dirbti batsiuviu, o po šešerių metų ir vesti vietinio batsiuvio dukrą Zisę Sandler.
Porai sekėsi neblogai. Be kasdienio darbo, jie abu dar ir vaidino vietiniame teatre, ir sukosi žydiškų tautinių šokių ratelyje. Ką gali žinoti, gal šoko ir žemaitiškus, nes tokių pavyzdžių bent jau Plungėje yra. Dalia Vaitkutė, draugavusi su bendraklase malūnininko ir pirmos Plungės elektrinės savininko Hackelio Zakso dukra Haika, pasakojo, kad draugė apsivilkdavo žemaitiškus tautinius rūbus ir šokdavo gimnazijos ar miesto šventėse.
O Varniuose Jankeliui Simonui ir Zisei gimė penki vaikai. Deja, du mirė dar mažyčiai.
Didžiojon Britanijon nutekėjusi Zisės sesuo Poli 1920 metais persikėlė gyventi į Australiją, kvietė atvažiuoti ir varniškius, atsiuntė visus imigruoti į šalį reikalingus dokumentus.
Tačiau 1930 metais į Australiją išplaukė vienas Jankelis Simonas. Kaip ir daugelis žydų emigrantų iš Lietuvos, iš pradžių susirado darbą, paruošė buitį visai šeimai. Nebuvo lengva, bet po trejų metų visi vėl buvo kartu.
Australijoje tapęs Džeku Blochu ir ieškodamas darbo pagal specialybę vienoje parduotuvėje išvydęs baleto batelius, jis nutarė, jog tai – jam: batsiuviui, šokėjui, aktoriui, muzikantui.
Sidnėjaus Padingtono rajone, Oksfordo gatvėje, išsinuomojo nedideles dirbtuves ir Sidnėjaus baleto mokyklos mokiniams pagal užsakymus siuvo jiems reikalingus batelius, vėliau – batus rusų, airių, škotų šokių šokėjams.
Užsakovai buvo patenkinti, verslas sekėsi. 1936 metais Jankelis Simonas dirbtuves perkėlė arčiau Sidnėjaus centro, į didesnes patalpas Darlingharste, Teiloro aikštėje.
Trisdešimtaisiais praėjusio amžiaus metais Australijoje virė kultūrinis gyvenimas, baleto trupės iš viso pasaulio važiavo atrasti naujo žemyno ir naujų žiūrovų. Andre Levitovo trupėje, pulkininko de Bazilio rusų balete iš Monte Karlo Jankelio Simono siūtus batelius avėjo garsiausi to meto šokėjai.
Taigi. Pirmoji „Bloch“ baleto batų pora buvo sukurta žvakių šviesoje 1932 metais, o šiandien jau trys kartos tęsia varniškio Jankelio Simono pradėtą darbą ir neapleidžia vienų geriausių pasaulyje baleto batelių gamintojų pjedestalo.

Beti Bloch-Vilkenfeld

Jankelio Simono dukra Bracha gimė Varniuose, į Australiją atvažiavo 1933 metais, mirė sulaukusi aštuoniasdešimt septynerių.
Kai rusų baleto šokėjai atvažiuodavo į Sidnėjų, jos tėvas pasisiūlydavo jiems vertėjauti, bet kartu ir rinkdavo užsakymus puantams, kuriuos girdavo kaip stiprius ir ilgaamžius. Su juo dažnai būdavo ir Brachos vardą į Beti pakeitusi duktė. Kol tėvas bendraudavo su šokėjais ir jų vadovais, ji spindinčiomis akimis stebėdavo spektaklius iš užkulisių.
1953 metais ištekėjusi už Geršono Vilkenfeldo, ji dirbo žydų švietimo taryboje, dėstytojavo Morijos koledže, bet netrukus prisijungė prie tėvo ir brolių verslo, tačiau visą gyvenimą tęsė šviečiamąjį darbą ne tik asmeniškai, bet ir dosniai ji remdama, buvo Montefiore švietimo sistemos pradininkė Australijoje.
Iki šiol ji prisimenama kaip „labai gerbiama visuomenės atrama“, „ori ir žavi“, Australijos žydų bendruomenėje palikusi gilų pėdsaką.
Džudi Vilkenfeld
Varniškės Brachos-Beti dukra ir Jankelio Simono anūkė Džudi viename interviu pasakojo, kad ji nuo mažens jautėsi esanti menininkė, bet pasirinko pedagogikos studijas. Tačiau kai gimė jos pirmasis sūnus, sumanė sukurti jam „interaktyvią knygą“. Ją pamačiusios, kitos mamos irgi užsinorėjo kažko panašaus.
Antrojo sūnaus tryliktam gimtadieniui Džudi vėl padarė meno kūrinį-knygą, o po jos atsiradimo – ir save kaip menininkę.
Žodžiais jos kūrinius sunku apibūdinti, juos reikia pamatyti. Džudi apie pasaulį, gyvenimą pasakoja ne potėpiais, o daiktais, kalbančiais apie žmones, jų santykius, įvykius – visą pasaulį ir jame verdantį aistrų, gėrio ir blogio, grožio ir juodulių, šviesos ir šešėlių katilą.
Prieš atvažiuodama aplankyti senelio gimtinės, Jakovui Bunkai ji parašė laišką, papasakojo apie savo giminę, o pabaigoje vienu trumpu sakiniu kukliai užsiminė: „Aš taip pat esu menininkė.“
„Google“ paieškos sistemoje apie ją yra beveik šimtas tūkstančių įrašų. Jos darbų paroda garbę darytų ne tik Žemaičių dailės muziejui, bet ir bet kuriai Europos galerijai.

Tal Vilkenfeld
Trisdešimt ketverių metų Jankelio Simono proanūkė Tal pagal įrašus „Google“ paieškos sistemoje Judy Vilkenfeld lenkia dvigubai. Bet muzikantė, dainų autorė ir dainininkė šiame garsiai rėkiančiame ir gaivališkai šėlstančiame pasaulyje primena su karštakošiu italu lyginamą žemaitį.
Tačiau sėkmes muzikos padangėje Tal raško vieną po kitos. Kaip teigia apžvalgininkai, jai gali pavydėti ir keturiasdešimt metų už ją vyresnės muzikos legendos, su kuriomis ji ne tik kartu groja, bet ir bendrauja.
Tal sako, jog mėgsta panirti į save, kitaip tariant, medituoti, mokėsi to ir bendraudama su Leonardu Koenu (Leonard Kohen). Tikriausiai – nežinodama, kad ir ši legenda giminystės ryšiais susijusi su Plunge.
Su savo pirmu 2007 metų albumu „Transformacija“ („Transfomation“), beatodairiška drąsa ir sunkiu darbu įsiveržusi į pramogų pasaulį, Tal gali pasigirti ne tik populiarumu, bet ir bendrais koncertais su jos talentą įvertinusiais to pasaulio lyderiais Čiku Corea (Chik Corea), Herbu Hankoku (Herbie Hancock), Rajanu Adamsu (Ryan Adams), Džonu Majeriu (John Mayer), Princu, gitaros virtuozu Džefu Beku (Jeff Beck).
Kai žvelgi į šėlstančios pilnutėlės arenos sceną išeinančią Tal, vaidenasi, jog matai tik savimi pasikliaujantį iš Plungės per Varnius į Australiją žemaitiškai ramiai iškeliaujantį jos prosenelį Jankelį Simoną Blochą.
O tuo tarpu tarptautinis moterų muzikos susivienijimas su pasididžiavimu pranešė, kad „She Rocks“ apdovanojimuose pagerbta dainininkė, dainų autorė ir bosinės gitaros virtuozė Tal Vilkenfeld, kurios albumas „Love Remains“ 2019 metų pradžioje buvo geriausias.
Eugenijus BUNKA

Kitas įrašas

Lietuvoje bus siekiama išsiaiškinti tikrąjį smurto mastą

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Tar­pins­ti­tu­ci­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas: ne vis­kas tel­pa į do­ku­men­tus
Kefyro panakota su braškėmis ir rabarbarais
Švie­ti­mo cent­ro kar­je­ros spe­cia­lis­tės grį­žo iš tarp­tau­ti­nių mo­ky­mų Atė­nuo­se
Eg­ze­ku­ci­ja kle­vui: kai­my­nas pjo­vė, ug­nia­ge­siai už­bai­gė
Be­veik pus­šim­tis kai­mų Tel­šių ra­jo­ne – be gy­ven­to­jų
Šach­ma­tai Tel­šių kraš­te. Po­ka­rio me­tų šach­ma­ti­nin­kai

Žemaičių kultūra

Mieste atsiras dar daugiau (ne)matomų ženklų  
Felčerės Vylės istorija: beveik visas gyvenimas – Ukrinuose
Skaitymas – lietuviško žodžio puoselėjimas ir saugojimas
Profesoriaus Adomo Butrimo darbuose – Žemaitijos kultūrinis kraštovaizdis, sakraliniai ženklai, istorija
Jurginių tradicija gyva ir puoselėjama
Žlibinuose dūzgė „Dainuojančios bitės“

Laisvalaikis

Kefyro panakota su braškėmis ir rabarbarais
Šach­ma­tai Tel­šių kraš­te. Po­ka­rio me­tų šach­ma­ti­nin­kai
Europos diena Telšiuose
„Mo­ki­nių Eu­ro­vi­zi­ja“ – spal­vin­ga šven­tė Tryš­kių gim­na­zi­jo­je
Pui­kus Tel­šių spor­ti­nin­kų star­tas „Lie­tu­vos tau­rės“ I eta­pe
Įs­pū­din­gi tel­šiš­kių star­tai Lie­tu­vos jau­nu­čių sun­kio­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­te

Sveikata

Tel­šių ra­jo­ne skie­pi­ji­mo apim­tys vis dar ne­pa­kan­ka­mos
Vyrų šlapimo nelaikymas. Šiuolaikinis požiūris į vyrų higieną
Neį­ti­kė­ti­na: odon­to­lo­gas pa­si­bels į neį­ga­lių­jų na­mus
Pa­va­sa­ris ma­ži­na ser­ga­mu­mą
D. Grakulskytė: išmokime tinkamai kalbėti apie ŽIV ir AIDS
 Keliautojau! Ligos sienų nepaiso: snukio ir nagų liga į Lietuvą gali atkeliauti ir  tavo lagamine
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Ar pritartumėte, jei šalyje būtų įvesta keturių dienų darbo savaitė?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset