
Kovo mėnesį Lietuvoje įvedus karantino režimą apmirė ar visai buvo sustabdyta įvairių įmonių ir kitų verslo subjektų veikla. Tai neabejotinai atsiliepė ir darbuotojams – pandemijos metu gerokai išaugo nedarbo lygis visoje šalyje, taip pat ir Telšių rajone. Nors lapkričio mėnesį paskelbtas karantinas taip stipriai neapribojo verslo subjektų veiklos kaip pavasarį, tačiau nedarbo situacija nedžiuginanti: nedarbo lygis, lapkritį Telšių rajone siekęs 17,5 proc., netgi viršijo bendrą Lietuvos vidurkį – 15,5 proc.
Monika GIRDVAINĖ
Nedarbo situacija Telšiuose
Pasak Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Telšių skyriaus vedėjos Dianos Abelkienės, gruodžio 1-osios duomenimis, Telšių rajono savivaldybėje buvo registruotas 4 101 darbo ieškantis asmuo. Tai sudarė 17,5 proc. visų rajono darbingo amžiaus gyventojų. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu nedarbas Telšių rajone siekė 7,9 proc. Vadinasi, nedarbo lygis išaugo net 9,6 procentinio punkto.
„Tendencijos išlieka nedžiuginančios – vidutiniškai per mėnesį nedarbas auga po 0,9 procentinio punkto. Didžiausias nedarbo didėjimas Telšių rajone buvo fiksuojamas šių metų balandžio mėnesį, tuomet jis augo 1,4 procento. Taip pat gan didelis nedarbo didėjimas buvo fiksuojamas liepos ir rugpjūčio mėnesiais – po 1,3 procento“, – informavo D. Abelkienė.
Skyriaus vedėja pranešė, kad per lapkričio mėnesį į Telšių klientų aptarnavimo skyrių kreipėsi 411 darbo ieškančių asmenų. Lapkričio 7-ąją paskelbto antro karantino pasekmės darbo rinkoje, D. Abelkienės teigimu, kol kas nėra fiksuojamos, o situacija labiau panaši į tą, kuri vyravo birželio mėnesį pasibaigus pirmajam karantinui. Tuo metu besikreipiančių į Užimtumo tarnybą darbo neturinčių asmenų buvo beveik tiek pat, kiek ir lapkritį.
Fiksuotos stabilizavimosi tendencijos
„Spalio ir lapkričio mėnesiais Telšių rajone buvo fiksuojamos darbo rinkos stabilizavimosi tendencijos. Nuosekliai mažėjo per mėnesį besikreipiančių naujų klientų skaičius, lyginant su liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Tačiau išaugusiam naujų klientų skaičiui vasaros laikotarpiu įtakos turėjo ne tik optimizuotos verslo veiklos apimtys, bet ir valstybės pagalba sunkiausiu dirbančio asmens profesinės karjeros metu, tai yra netekus darbo“, – kalbėjo D. Abelkienė.
Ji priminė, kad nuo birželio 12 dienos, įsigaliojus Užimtumo įstatymo 48 (1) straipsnio pakeitimui, pradėtos skirti darbo paieškos išmokos, siekiančios 0,33 arba 0,07 minimalios mėnesio algos, priklausomai nuo to, ar asmuo (ne)gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką. Dėl šios priežasties dalis asmenų, jau ilgą laiką neturinčių darbo, suskubo registruotis Užimtumo tarnyboje ir tai svariai prisidėjo prie bendros nedarbo statistikos. Pašnekovės duomenimis, pirmojo karantino pradžioje (balandžio, gegužės mėnesiais) Telšių klientų aptarnavimo skyriuje buvo registruojama mažiau ieškančiųjų darbo nei šių metų spalį ir lapkritį.
Darbo jėgos paklausa auga
D. Abelkienė, analizuodama situaciją, kurias sritis karantinas palietė labiausiai, sakė, jog pagal paskutinės darbovietės profesijų grupes galima teigti, kad daugiausia besiregistruojančiųjų Telšių rajone dirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje bei paslaugų sektoriuose.
„Darbo rinkos pokyčiams įtakos turi ne tik karantino suvaržymai, bet ir sezoniškumas. Pastebime, kad šiuo metu padaugėjo besikreipiančių asmenų, dirbusių žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose, dirbusių pagal terminuotas darbo sutartis. Apie trečdalį besikreipiančių į Užimtumo tarnybą asmenų sudaro nekvalifikuoti darbininkai“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Per lapkričio mėnesį Telšių rajone darbdaviai užregistravo 207 laisvas darbo vietas. Iš jų – 179 nuolatiniam įdarbinimui ir 28 pagal terminuotas darbo sutartis. Palyginimui: praėjusių metų analogišku laikotarpiu buvo registruotos 159 darbo vietos, o tai 23 proc. mažiau nei šių metų lapkritį. 2019 metais per vienuolika mėnesių darbdaviai Telšių rajone užregistravo 2 129 laisvas darbo vietas, o šiais metais analogišku laikotarpiu registruota 2 433 darbo vietos. Matomas 13 proc. padidėjimas.
„Šiuo metu ieškoma pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojų, visuomenės sveikatos centro specialisto, virėjo, santechniko. Įvairaus profilio statybininkai visuomet paklausūs darbo rinkoje, ne išimtis ir šiuo metu. Stebime išaugusį medicinos personalo poreikį. Kad jį patenkintume, aktyviai bendradarbiaujame su Regionine Telšių ligonine, Visuomenės sveikatos centro darbuotojais“, – laisvų darbo vietų statistiką gruodžio 9-ąją pateikė pašnekovė.
Teikiama parama
D. Abelkienė apžvelgė, kokios priemonės taikomos, kaip finansiškai remiami per karantiną darbo netekę asmenys. Kaip jau minėta, nuo birželio 12-osios įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimui mokamos darbo paieškos išmokos, kurios siekia 200 eurų asmenims, neturintiems teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, ir 42 eurai tokią teisę turintiesiems.
Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas iš viso yra sulaukęs 5 038 Telšių rajono gyventojų prašymų skirti darbo paieškos išmoką.
Paskelbus antrąjį karantiną, dirbantys savarankiškai vėl turi galimybę kreiptis dėl fiksuoto dydžio išmokos, kuri siekia 257 eurus. Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas iš viso yra sulaukęs 871 Telšių rajono gyventojų prašymo skirti savarankiškai dirbančiojo išmoką.