Klaidos Didžiosios žemaičių sienos meninėje plokštėje

„Telšių ŽINIŲ“ redakciją pasiekė žinia, jog Žemaitijos sostinę puošiančiuose paminkluose bei meninėse plokštėse yra įsivėlę nemažai klaidų: neteisingos istorinės datos, trūksta skyrybos ženklų, abejojama ir dėl žemaitiškų užrašų.
Šįkart, Telšių rajono savivaldybės tarybos nario Lino Šedvilo paraginti, atidžiau pažvelgėme į Respublikos gatvėje esančią vieną iš Žemaičių sienos meninių plokščių „Žīmiausė žemaitiu mūšē“.
Aurelija SERVIENĖ
Rado klaidų
Telšių rajono savivaldybės tarybos nariui, žemaitiškumo puoselėtojui L. Šedvilui į rankas pateko prašymas peržiūrėti žymiausių žemaičių mūšių datas ir pavadinimus, kuriuos ketinta spausdinti ant marškinėlių. Tarybos narys pamanė, jog šiuo atveju jis drąsiai gali remtis viena iš Žemaičių sienoje esančių meninių plokščių, kurioje, jis net nesuabejojo, viskas teisingai užrašyta, savo darbą išmanančių žmonių parašais patvirtinta.
Tačiau liko nustebęs, nes ten rado klaidų. Jo manymu, Durbės ir Medininkų mūšių datos užrašytos neteisingai. Į akis krenta ir žodis LIEVARDĖS, nes trūksta raidės L.
Žemaitis sudvejojo, kad klaidų meninėje plokštėje gali būti ir daugiau.
L. Šedvilas pasipiktinęs, jog meninė plokštė tikriausiai kainavo nemažus pinigus, gal net tris kartus daugiau negu jo automobilis: „Kas dėjo parašus, tas tegul dabar ir pasirūpina padengti išlaidas klaidoms ištaisyti.“
Nusiskundimų negavo
Apie galimas klaidas ir teksto derinimą meninėje plokštėje „Žīmiausė žemaitiu mūšē“ paklausėme Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Eglės Macienės. Ji patikino, kad susisiekė su Didžiosios žemaičių sienos idėjos ir įgyvendinimo organizatoriumi bei autoriumi profesoriumi Algirdu Žebrausku ir gavo mus dominančią informaciją: „Ruošiant Didžiosios žemaičių sienos menines plokštes, visi žemaitiški tekstai buvo derinami su Šiaulių universiteto docentu dr. Juozu Pabrėža. Tai būdavo daroma elektroniniu paštu.“
Pasak vedėjos, Kultūros ir turizmo skyrius iki šiol nėra gavęs nusiskundimų dėl klaidų minėtoje meninėje plokštėje.
Klaidų nėra
Žemaičių kalbos puoselėtojas ir tyrinėtojas, Šiaulių universiteto docentas dr. Juozas Pabrėža „Telšių ŽINIOMS“ patvirtino, jog šios lentos, kaip ir kitų, žemaitiškus užrašus tvarkė jis pats.
„Šioje lentoje viskas užrašyta teisingai pagal mūsų su Aleksu Girdeniu sutvarkytą žemaičių kalbos rašybą ir nieko taisyti nereikia. Visi užrašai parašyti tradicine šiaurės žemaičių telšiškių patarme. Kitų patarmių atstovams gali viena kita forma skambėti ir kitaip. Tai visai natūralu ir suprantama. Taigi jokių klaidų čia nėra“, – patikino J. Pabrėža. Jeigu konkrečiai dėl kokios nors formos ar žodžio žmonėms kyla klausimų, docentas ragina kreiptis į jį asmeniškai.
Pastebėjimai
Prie Didžiosios žemaičių sienos sutikti telšiškiai svarstė ir apie kitas galimas klaidas.
Suabejota, ar žodyje TVERU nereikėtų virš U uždėti brūkšnio, kaip jis dedamas žodyje TELŠIŪ?
J. Pabrėža aiškino: „Žemaitiška balsių rašyba grindžiama fonetiniu principu, t. y. rašoma taip, kaip tariama. Kadangi žemaičiai daugiskaitos kilmininko formų Tverų, Žarėnų galinį balsį taria trumpai, tai ir rašome trumpąjį u: Tveru, Žarienu. Analogiškas daugiskaitos kilmininko formas Telšių, Viekšnių žemaičiai taria su ilgu galiniu balsiu, todėl ir rašome ū: Telšiū, Vėikšniū.“
Paklausėme docento ir dėl abejones sukėlusio žodžio LIEVARDĖS teisingumo – jame lyg ir akivaizdžiai trūksta L raidės.
Žemaičių kalbos puoselėtojas, užtikrinęs, kad meninėje plokštėje klaidų nėra, dėl šio žodžio sutiko: kažkokiu būdu raidė praleista, turėtų būti parašyta LIELVARDĖS. Jo nuomone, tai korektūros, o ne žemaičių rašybos klaida.
O kaip dėl telšiškių parodyto žodžio SALUOČIU, kai greta parašytas žodis ŽEMAITIU?
„Vietoj bendrinės kalbos č žemaitiškas t atstatomas ir rašomas tik tokiose formose, kur atskiruose linksniuose kaitaliojasi t su č, pvz.: žemaitis, žemaitį, bet žemaičiai, žemaičių. Todėl ir rašome: žemaitē, žemaitiu. Vietovardžio Saločiai visi linksniai yra tik su č, jokios t su č kaitos nėra. Todėl ir rašome: SALUOČIU“, – paaiškino docentas.
Lentoje nevienodai sudėlioti skyrybos ženklai, J. Pabrėžos teigimu, yra ne kalbos, o grafikos dalykai, todėl dėl jų paragino teirautis tų, kas užsakė tą lentą ir kokius ženklus (taškelius ar brūkšnelius) užraše pateikė.
Neteisingos datos
Šioje meninėje plokštėje neišvengta klaidų nurodant mūšių datas. Tai „Telšių ŽINIOMS“ patvirtino istorikė Janina Bucevičė. Jos teigimu, net dviejų mūšių – Durbės ir Medininkų – datos yra neteisingos. Jie abu įvyko liepos mėnesį, o lentoje kažkodėl minimas birželio mėnuo.
Pasak istorikės, gali būti, kad įvairių nuomonių žmonėms gali kilti ir dėl Saločių mūšio, nes netoli Saločių 1703 m. įvyko kitas mūšis ATR, Rusijos kariuomenių su švedais, bet žemaičiai kaip karinis vienetas nedalyvavo. O 1794 m. Saločių kautynės – mūšis tarp ATR ir Rusijos imperijos kariuomenės. Šiose kautynėse sukilėlių Žemaičių divizija (vadovaujama Romualdo Giedraičio) pasiekė didžiausią pergalę prieš Rusijos kariuomenę Kuršo fronte Tado Kosčiuškos vadovaujamo sukilimo metu.
Kūrė meninį reljefą
Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas, menininkas, profesorius Romualdas Inčirauskas patikino kūręs tik tos plokštės metalinį reljefą, todėl apie rašybos klaidas nieko negalintis pasakyti.
Net ministrai daro klaidų
Meninės plokštės idėjos autorius profesorius Algirdas Žebrauskas negalėjo atsistebėti, jog Telšiuose yra tokių didelių patriotų ir žinovų, randančių laiko šiems dalykams.
A. Žebrauskas neneigė, jog lentoje yra įsivėlusi klaida: „Vienintelė gramatinė klaida – žodyje LIEVARDĖS trūksta L raidės. Lentą kalęs žmogus tiesiog praleido raidę. Tai jokia pasaulio pabaiga. Čia nėra kažkokia informacinė lenta, nors ir ten klaidų pasitaiko. Netgi švietimo ministrai klaidų padaro!“ Jo teigimu, pataisyti žodžio LIEVARDĖS nėra galimybės, vienintelis kelias būtų plokštę nušlifuoti ir perkalti raides iš naujo.
Profesorius pažadėjo su meistru pasitarti dėl neteisingai iškaltų datų – ar yra galimybė pataisyti skaičius nesugadinant lentos?