Balandžio 17 dienos „Telšių ŽINIOSE“ pasirodžiusi publikacija „Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai – apie nuotolinį ugdymą“ sukėlė daug diskusijų dėl šiuo metu nuotoliniu būdu vykdomo ugdymo. Daugelis komentatorių piktinosi, esą apie nuotolinį mokymą kalbėję Tarybos nariai toli gražu nežino tikrosios situacijos.
Apie tai, kaip vyksta mokymas nuotoliniu būdu, „Telšių ŽINIOS“ klausė dviejų gimnazijų ir vienos progimnazijos vadovų, mokytojų bei mokinių.
Žydrūnas ŽELNYS,
Telšių Žemaitės gimnazijos direktorius:
– Nuotolinis ugdymas gimnazijoje vykdomas laikantis įprastų užsiėmimų (pamokų, klasės valandėlių, konsultacijų, neformaliojo švietimo) tvarkaraščių.
Problemų pradžioje buvo kaip ir pas visus: ryšio strigimas dėl apkrovos, reikėjo laiko mokiniams susigaudyti ir priprasti, prie kokių platformų per pamoką jungtis, klasės ir namų darbų krūvio normavimas. Išlieka aktualus objektyvaus mokinių pasiekimų vertinimo klausimas. Kiekvieną savaitę su mokytojais pasitarimuose aptariame nuotolinio mokymo(si) sėkmes ir spręstinas problemas. Akivaizdu, kad mokytojų darbo krūvis rengiantis pamokoms padidėjo. Didesnių problemų dėl mokinių apsirūpinimo (aprūpinimo) techninėmis priemonėmis nekilo. Pripažįstame, kad nuotolinis ugdymas(is) negali prilygti „gyvam“ procesui, bet atsakingai stengiamės pagal esamą situaciją pasiekti geriausių rezultatų. Gimnazistai – pakankamai subrendę žmonės, tad ir organizuoti ugdymo procesą lengviau.
Pirmosios savaitės nuotolinį ugdymą palankiai arba neutraliai vertino apie 70 proc. mokinių. Visi pripažįsta, kad mokytis nuotoliniu būdu nėra lengviau, vargina gerokai padidėjęs darbo prie kompiuterio laikas (pvz., ir akių įtampos, ir darbo pozos prasmėmis), mokiniams trūksta gyvo bendravimo. Mokiniai reiškė nuomonę dėl pamokų laiko trumpinimo, dalykui skirtų savaitinių pamokų skaičiaus mažinimo ar kai kurių dalykų mokymo atsisakymo, bet manome, kad tai nedera su sistemingu, kokybišku ugdymu(si), pasiekimų pažanga, mokytojų darbo apmokėjimo reikalavimų vykdymu.
Norėtųsi operatyvesnių aukštesnių šalies švietimo instancijų sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo (pvz., galutiniai sprendimai dėl lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos organizavimo abiturientams priiminėti 2–3 savaites). Aišku, numatyti ateitį dabartinėje situacijoje nelengva, bet šiandien aktualu, kaip susiklostys abiturientų, o tiksliau – brandos egzaminų organizavimo, reikalai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija laukia Sveikatos apsaugos ministerijos išvadų dėl brandos egzaminų organizavimo saugumo reikalavimų, taip pat yra rengiami teisės aktų, susijusių su egzaminų organizavimu ir vykdymu, projektai.
Vilija VAIČIULIENĖ, Telšių Žemaitės gimnazijos istorijos mokytoja:
– Kaip mokytoja įžvelgiu pliusų dėl mokinių lankomumo (būna, kad neatėjus į pamoką mokiniui skambini, pažadini ar nuo lėkštės, žaidimo sugrąžini į pamoką, bet tai daugiau išimtis nei norma). Vaikai, kurie per pamokas sėdėdavo tylūs, buvo drovūs iš prigimties, dabar atsiskleidė, pradėjo geriau mokytis.
Sunkiausia buvo pasiruošti naujam mokymo etapui psichologiškai. Neatsirado specialistų, kurie padėtų nusiteikti darbui, kurį moki dirbti, bet nebepasitiki savimi, kad padėtų adaptuoti programas, nuosekliai ir reikalui esant patartų, kaip tai daryti.
Prasidėjo karštligiškas virtualus bėgiojimas iš vieno „vebinaro“ į kitą, bandymas suprasti, kuri mokymo platforma naudingesnė, lengviau įsisavinama, ir liūdnas suvokimas, kad per 30 nepriklausomybės metų jokia metodinė pagalba nesukurta, daug platformų, didžioji dalis anglų kalba.
Su gimnazistų tėvais kalbėti neteko, mokinių dauguma nepatenkinti. Pagrindinis argumentas – tenka daug mokytis savarankiškai. Net abiturientai pabėdoja, kad sėdėti prie kompiuterio ir mokytis sunku, kad akys pavargsta.
Mokiniai atrado faktą, kad mokytis pasitelkiant kompiuterį ne tas pats, kaip žaidimus žaisti. Tad laikas interneto erdvėje tikrai padvigubėjo… Kai kurie teigia, kad mokykloje pailsėdavo.
Buvo nemažai mokymų, bet jie man nepadėjo, o tik varė į neviltį. Kai kurios siūlomos programos, esu girdėjusi, IT specialistams pristatomos po kelis mėnesius. Jos tikriausiai geros, bet pradėti dirbti reikėjo daug daugiau laiko, o jo nebuvo. Man nuotoliniam darbui pasiruošti padėjo sūnus.
Ugnė DARAŠKEVIČIŪTĖ, Telšių Žemaitės gimnazijos mokinių prezidentė:
– Pirmoji savaitė buvo iššūkis ne tik mokytojams, bet ir moksleiviams. Programų strigimas, mokinių nesusikaupimas ir per didelis krūvis trukdė sklandžiam mokymuisi. Tačiau atsižvelgusi į mokinių skundus gimnazijos administracija paskatino mokytojus sumažinti pamokų krūvį ir vertinti mokinius šiek tiek atlaidžiau. Manau, kad mūsų gimnazija su šia užduotimi susidorojo puikiai.
Drįstu teigti, kad moksleiviai ir mokytojai priprato prie tokio mokymosi būdo. Nors ir tenka padirbėti savarankiškai, manau, kad mokiniai tokiu būdu labiau įsigilina į pamokos temą.
Man šis mokymosi būdas patinka. Dirbdama savarankiškai, be jokio papildomo šurmulio ar trukdžių, mokausi gerokai produktyviau. Paklausus prezidentūros narių įvertinti šį mokymosi būdą nuo 1 iki 10, mokiniai skyrė net 9 balus. Kiek sunkiau sekasi dvyliktokams. Jiems krūvis žymiai didesnis, o dar ir pasiruošimas egzaminams.
Mano nuomone, didžiausias iššūkis – kontrolinių darbų atsiskaitymas. Mokytojams tenka paruošti užduotis, kuriose mokiniams neužtektų nurašyti nuo vadovėlio. O kur dar skirtingų užduočių paruošimas kiekvienam mokiniui… Taigi didžiausi iššūkiai kyla mokytojams. Darbo šiuo metu jie turi dvigubai daugiau.
Irena PELECKIENĖ, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorė:
– Nuotolinis ugdymas buvo didžiulė permaina, reikėjo laiko persiorientuoti, kad viskas vyktų sklandžiai, o laiko kaip tik ir trūko. Reikėjo parengti nuotolinio mokymo karantino laikotarpiui dokumentus, sudėlioti tvarkaraštį, kad mokiniai nebūtų perkrauti, nes didelis krūvis tenka savarankiškam darbui. Per mokinių atostogas vyko intensyvus, sekinantis darbas „persikraustyti“ į virtualias aplinkas. Virtualios aplinkos nebuvo visiška naujovė, nes mokytojai jau turėjo darbo patirties su EDUKA klasės platforma, dirbome su el. dienynu TAMO, mokytojai naudojo turimas ryšio priemones: el. paštą, „Messenger“, socialinius tinklus. Dabar priešmokyklinės ir pradinės klasės daugiau naudojasi ZOOM platforma, per kurią bendrauja su mokiniais. 5–IV klasės naudojasi „Microsoft Teams“ platforma. Buvo nelengva visiems prisijungti prie platformų, bet aš didžiuojuosi mūsų gimnazijos bendruomene, kuri įveikė šį iššūkį. Šiandien darbas vyksta sklandžiai.
Pirmą nuotolinio darbo savaitę strigo mokymosi platformos, TAMO dienynas. Informatikos mokytojas, pavaduotojas ugdymui, klasių auklėtojai padėjo tėvams ir mokiniams spręsti prisijungimo problemas. Kreipėmės net į ryšio paslaugų teikimo operatorius dėl nepakankamo ryšio stiprumo atskirose vietovėse. Nemažai mokinių neturėjo kompiuterių, tad pirmomis dienomis užduotis kopijavome ir vežiojome mokykliniais autobusais. Išdalijus mokyklos planšetes, reikalai pagerėjo, o gavus ministerijos planšetes ir visiškai susitvarkė. Pastebėjome, kad tie mokiniai, su kuriais turėjome problemų mokantis tiesiogiai, ir dabar mėgina išsisukti, neprisijungti. Mokytojai, klasių auklėtojai, socialinė pedagogė glaudžiai bendradarbiauja ir tas problemas sprendžia operatyviai.
Vykdome tėvų, mokinių apklausas dėl nuotolinio mokymo. Renkame pastabas, pasiūlymus, stengiamės reaguoti. Mūsų pastangas tėvai ir mokiniai vertina teigiamai.
Edita ALEKNIENĖ, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos pradinių klasių ir istorijos mokytoja:
– Viskas gerai, sakyčiau, netgi puikiai. Mokytojai pasiruošę gerai, veda vaizdo pamokas, sudarytas tvarkaraštis, iškilus problemoms vieni kitus konsultuoja, padeda, tariasi. Taip pat konsultuoja mokinius ir jų tėvelius.
Asmeniškai aš problemų neturėjau. Su savo klase seniai dirbu EMA ir EDUKA mokymosi aplinkose. Visi vaikai prie vaizdo pamokų jungiasi. Dar iki prasidedant nuotoliniam mokymui su vaikais porą kartų buvome prisijungę, išbandėme ZOOM galimybes. Taip pat įvyko virtualus klasės tėvų susirinkimas, kuriame aptarėme sunkumus, galimybes ir naują mokymosi būdą. Nuoširdžiai AČIŪ sakau tėveliams, kurie stengėsi viską paruošti sėkmingam startui.
Tėvų apklausą organizavo gimnazijos administracija po pirmos ir trečios mokymosi nuotoliniu būdu savaitės. Tėvai turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę. Atsiliepimai teigiami.
Pasiruošimas nuotoliniam mokymuisi vyko nuo pat mokinių atostogų pradžios. Internetas lūžo nuo mokytojams skirtų „vebinarų“, kolegos vieni kitiems siuntinėjo nuorodas, patarimus. Kai gimnazija nusprendė dirbti su „Microsoft Teams“ platforma – visas dėmesys buvo skirtas jai.
Ateityje norėtųsi, kad Savivaldybė skirtų didesnį finansavimą naujiems, galingesniems kompiuteriams, planšetėms ir jų priedams įsigyti.
Nijolė VAIŠNORIENĖ, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja:
– Mūsų gimnazijoje nuotolinis ugdymas vykdomas per dvi platformas: „Microsoft Teams“ (5–8 ir I–IV kl. ) ir ZOOM (pradinės kl.). Aišku, greitam reagavimui, kai mokiniui reikia tuoj pat ką nors susirasti ar pasikonsultuoti dėl techninių dalykų, turime dar susikūrę „Messenger“ grupes.
Noriu pasidžiaugti, kad pirmąją nuotolinio ugdymo dieną mūsų naudotos platformos „neužlūžo“. Tai buvo tikrai svarbu, nes mokytojai nenusivylė, grupėje nuolat buvo dalijamasi, kaip puikiai pavyko pirma pamoka, gerai praėjo ir visa diena.
Problemų, aišku, buvo. Pirmosiomis dienomis prisijungimo prie sistemos, nes ne visi vaikai pateikė tikslius savo el. paštus, vėliau mokinių bandymo simuliuoti mokymąsi ar trukdyti pamoką. Bet čia žaibiškai sureagavo abiturientai, perspėdami mokytojus, kaip nutildyti neklaužadas, kad netrukdytų pamokos.
Mokytojams mokymai nebuvo organizuoti, bet tas dvi mokinių atostogų savaites, drąsiai galiu sakyti, dirbome nuo ryto iki nakties, kas dieną išklausydavome po keletą seminarų.
Atskirai reikėtų paminėti pavaduotojo ugdymui intensyvų darbą, nes paruošė naujus tvarkaraščius mokiniams ir mokytojams. Kad mums visai gerai sekasi dirbti, manau, lemia tas tvarkaraštis. Vaizdo pamokos neilgos, savarankiško darbo kelios iš eilės, dar refleksijos arba atsiskaitymo, visos gana apgalvotai išdėliotos.
Savivaldybė galėtų pagalvoti apie tai, ar nevertėtų mokiniams perėjus į dalykinę sistemą padovanoti darbui per pamoką planšetę.
Rita MOTIEJŪNIENĖ, Telšių „Ateities“ progimnazijos direktorė:
– Nuotolinis ugdymas Telšių „Ateities“ progimnazijoje vyksta gana sklandžiai. Ugdymą nuotoliniu būdu kiek įmanoma esame priartinę prie įprasto, vykstančio mokykloje.
Pamokos vyksta įprastu laiku, pagal tvarkaraštį. Siekėme, kad mokiniai, būdami namuose, laikytųsi dienotvarkės, kad ugdymui būtų naudojamas pats produktyviausias laikas. Mokytojai naudoja kelias mokymo aplinkas: MOODLE, ZOOM, TAMO. Kai kurių dalykų pamokose naudojamasi EDUKA ir EMA platformomis. Kaip pagalbinė priemonė naudojamas „Messenger“. Buvome išsikėlę tikslą, kad pirmą nuotolinio mokymo savaitę vaizdo pamokų būtų vedama nors 50 proc., palaipsniui artėjant prie visų 100 proc.
Kartą per savaitę, kaip buvo įprasta, vyksta vaizdo pasitarimai su mokytojais. Derinami klausimai dėl krūvių reguliavimo, pateikiama informacija, aptariamos problemos, dalijamasi gerąja kolegų patirtimi. Mokymosi krūviams reguliuoti savaitinių pamokų skaičius nemažinamas. Savo nuožiūra mokytojas gali trumpinti pamokos trukmę, atsakingai atrenkamas ugdymo turinys, mažinamos namų darbams skiriamų užduočių apimtys. Yra mokytojų, kurie iš viso atsisakė namų darbų skyrimo.
Sunku buvo priimti sprendimą dėl mokymosi aplinkų. Buvo labai daug pasiūlos, įvairių mokymų. Dvi savaites, kurių metu mokiniai atostogavo, mokytojai dirbo ir ruošėsi teikti nuotolinio ugdymo paslaugą. Per labai trumpą laiką buvo dalyvauta begalėje įvairių mokymų. Įvertintas jų naudingumas ir pritaikymo galimybės bei priimti galutiniai sprendimai. Nuolat vyksta informacijos keitimasis ir nuotolinio mokymosi paslaugos teikimo tobulinimas.
Pirmos nuotolinio mokymo(si) savaitės pabaigoje buvo pateikta apklausa tėvams. 89 proc. tėvų yra patenkinti mokyklos pasirinktu nuotolinio mokymo būdu. Buvo išsakyta pastabų dėl lankomumo žymėjimo, gebėjimo ar negebėjimo greitai prisijungti prie vaizdo pamokų. Į tėvų pastabas atsižvelgta. Apklausa buvo pateikta ir mokiniams. Mokiniai taip pat vertina nuotolinį mokymą teigiamai. Dėl užduočių apimčių nesiskundžia.
Mokinių atostogų metu mokytojams buvo skirtos užduotys – peržiūrėti ugdymo planus, atrinkti turinį ir dalyvauti mokymuose dėl mokinių mokymo nuotoliniu būdu (pradėjome ruoštis net nelaukę karantino paskelbimo). Mokytojai turėjo skaitmeninių užduočių kūrimo ir naudojimo patirties, tačiau teko pagilinti įvairesnių mokymo aplinkų naudojimo žinias. Didesnių laiko sąnaudų pareikalavo turinio perteikimo formų pasirinkimas ir mokomosios medžiagos paruošimas.
Lina DIJOKIENĖ, Telšių „Ateities“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja:
– Mūsų mokykloje nuotolinis mokymas vyksta pagal iki tol galiojusį pamokų tvarkaraštį. Mokiniai kasdien turi tiek pamokų, kiek jų turėjo, kai eidavo į mokyklą.
Galioja bendri mokyklos mokytojų ir administracijos susitarimai: kuo daugiau pamokų vesti „online“, palaikyti gyvą ryšį su mokiniais, pateikti užduotis pasirinktose nuotolinio darbo platformose ir t. t.
Kiekvienas mokytojas jau turi savo darbo sistemą, kiekvieną savaitę jungiamės į vaizdo konferencijas, dalijamės patirtimi, aptariame ir sprendžiame problemas.
Kalbant apie mano pamokas, tai mano sistema tokia: kiekvieną lietuvių kalbos pamoką su kiekviena klase pradedame gyvu susitikimu per ZOOM sistemą. Kadangi mano mokiniai – penktokai ir septintokai, tai man labai svarbu matyti, kaip jie reaguoja, suvokia naują medžiagą, kokių turi klausimų, kas jiems neaišku. Išaiškinus naują medžiagą ir užduotis, mokiniai per likusį pamokos laiką atlieka jiems skirtas užduotis. Prieš kiekvieną pamoką mokiniai MOODLE platformoje ir TAMO el. dienyne randa visą informaciją apie būsimą pamoką.
Pati pradžia buvo tikrai labai sunki. Kaip ir buvo tikėtasi, pirmosiomis dienomis „lūžo“ TAMO, EDUKA sistemos, tad tiems, kas buvo pasirinkę dirbti tik su šiomis sistemomis, reikėjo skubiai persiorientuoti.
Kita problema – padėti mokiniams susiorientuoti naujoje sistemoje. Per pirmą savaitę vaikai (o kartu ir jiems talkinę tėveliai) turėjo įvaldyti tam tikrus IT įrankius, išmokti prisijungti į vaizdo konferencijas – gyvas pamokas, išmokti prisiregistruoti, susirasti nurodytoje platformoje informaciją, parsisiųsti, atidaryti, įrašyti ir pan.
Kadangi turiu ir auklėjamąją klasę, tai, žinoma, daugiau ar mažiau žinau ir savo auklėtinių problemas, susijusias su nuotoliniu mokymu. Tėvai iš pradžių nerimavo dėl vaikams tenkančių krūvių, dėl užsiėmimų įvairovės, tačiau ilgainiui viskas dėliojasi į vietas.
Nuotolinis mokymas, kaip parodė kelių savaičių praktika, gresia rimtomis bėdomis – mokytojų pervargimu, netgi perdegimu. Pasirengimas nuotoliniam mokymui, pirmosios įtemptos darbo savaitės, negatyvus kai kurių visuomenės atstovų vertinimas, nepamatuota kritika ir panašūs dalykai labai psichologiškai veikia mokytojus.
Todėl profesinė sąjunga nori atkreipti atsakingų asmenų dėmesį į šią gresiančią problemą, juolab kad nuotolinis mokymas, panašu, gali tęstis ir iki birželio – iki numatomos šių mokslo metų pabaigos.
Man, kaip LŠMPS Telšių rajono susivienijimo pirmininkei, per pastarąjį laiką nemažai teko konsultuoti mūsų profesinės sąjungos narių dėl didesnio popierizmo, ataskaitų ir pan.
Loading ...
