
Telšiškė Alina Čapienė jau kelinti metai iš rankų nepaleidžia fotoaparato – džiugina visus ypatingomis nuotraukomis, kuriose daugiausia užfiksuoti Telšių miesto vaizdai, įvairios detalės, kurių net ilgamečiai gyventojai nepastebi.
Moteris kuklinasi ir savęs nepriskiria profesionalams, sako esanti tik mėgėja, tačiau jos nuveikti darbai rodo ką kita. Pastarieji pora metų telšiškei buvo itin dosnūs: 20 parodų, 11 iš jų personalinių. Interneto erdvėje (puslapyje www.efoto.lt) susikaupęs nemažas fotografijos darbų „sandėliukas“ – daugiau nei 900 nuotraukų. Jos fotofografijos panaudos 7 knygų iliustracijoms, išleisti du asmeniniai fotoalbumai, dalyvauta ir dviejų kalendorių, išleistų 2020 metams, kūrime. Pernai laimėti du konkursai. A. Čapienės nuotraukomis yra iliustruoti net keli poezijos almanachų ,,Eilėraščių taku“ viršeliai.
Aurelija SERVIENĖ
A. Čapienė kilusi iš Žarėnų, juos ji vadina gimtine. Vėliau teko gyventi Degaičiuose – čia jos kaimas. O Telšius, kuriuose dabar gyvena, vadina savo miestu.
„Mano tėvelis senais laikais turėjo fotoaparatą, tamsiame kambaryje darydavo nuotraukas. Visą procesą vaikystėje esu mačiusi, bet mokykloje fotografija ir dėstomi techniniai dalykai manęs visiškai nedomino“, – pasakojo pašnekovė.
Tik bėgant metams, kai susipažino su įvairiomis asmenybėmis, kūrėjais, Alina buvo paskatinta nelaikyti paslėpusi savo nuotraukų, o rodyti jas žmonėms.
Pradėjusi fotografuoti paprastu skaitmeniniu fotoaparatu Alina bandė prisijungti prie vieno fotoklubo. Jo narys, išgirdęs, kad moteris fotografuoja skaitmeniniu fotoaparatu, patikino, kad nieko nebus su tokiomis nuotraukomis, nes klubo nariai dirba su visai kita technika. Tačiau viskas pasikeitė, kai jis išvydo telšiškės darbus. Alina buvo priimta į Plungės ir Rietavo krašto fotoklubą „Žybt“. Netrukus moteris rankose jau laikė veidrodinį fotoaparatą su visais reikiamais objektyvais – prasidėjo rimtesnė veikla.
„Dabar fotografuojančių žmonių daug. Ir visi save laiko dideliais fotografijos žinovais, o aš save laikau tik mokine. Pradėjus fotografuoti reikėjo įvaldyti techniką, turėjau daug ko išmokti. Dalyvavau įvairiose fotografų diskusijose, dalijausi savo nuotraukomis, stebėjau kitų darbus. Pradėjau matyti, kas yra gražu ir kas ne. Su klubo nariais važinėjome į mokymus. Jaučiau, kad techninės dalies man dar trūksta“, – kalbėjo telšiškė.
Tapo knygų iliustratore
A. Čapienės nuotraukomis yra iliustruoti net keli poezijos almanachų viršeliai.
„Man buvo didžiulė garbė, kai mano darbai papuošė Eglės Miliūšytės-Brazdžiūnės (slapyvardis Egmilė) knygą. O juk knyga visada sutinkama pagal viršelį, o tik paskui žvelgiama į vidų“, – dėstė telšiškė.
Vėliau moteris iliustravo kraštietės, dabar gyvenančios Vokietijoje, Virgilijos Urnikaitės-Petrošienės eilėraščių knygelę. Ir taip pamažu tapo knygų iliustratore. Naujausia išėjusi knyga, kurioje net trylika A. Čapienės nuotraukų, – Deivinos Orchidės „Palieski angelo sparnu“.
Pernai Žemaičių dailės muziejus į fondus paėmė 14 telšiškės nuotraukų, kuriose įamžintas Plungės dvaro tvenkinių grožis.
Pasiekė žmonių širdis
Alina pasakojo, jog kadrų savo nuotraukoms ji žvalgosi, kai tik turinti laisvo laiko. Ir nesvarbu, koks metų laikas, visi jie turi atskiro žavesio su gamtos manipuliacijomis.
Gražiausi fotografės kadrai užfiksuoti Telšiuose. Katedra, Masčio ežeras, miesto panorama A. Čapienę ypač žavi. Nors moteris linkusi fotografuoti ir peizažus, tačiau jos akis dažniausiai užkliūva už detalių, kurias žmonės retai pastebi.
Savo nuotraukomis telšiškė dalijasi socialiniuose tinkluose, ir ne šiaip jas žmonėms pateikia, o kartu su atvirlaiškiais.
„Padarius nuotraukas mano darbas dar nesibaigia. Aš po to dar labai daug dirbu: skaitau kitų žmonių kūrybą, ieškau harmonijos tarp vaizdinio ir minties. Toks žaidimas mane „veža“, o ir žmonėms patinka. Nuotrauka – tai tarsi iliustracija kokiam eilėraščiui ar minčiai“, – apie savo kūrybą kalbėjo fotografė. Ją ypač pradžiugina komentarai, kai žmonės, niekada nemėgę poezijos, stabteli prie jos nuotraukų ir su didžiuliu malonumu perskaito ketureilį.
A. Čapienė tvirtino nuotraukų nepavyduliaujanti – mielai jomis dalijasi ir atlygio už jas neprašo. Fotografė atviravo, jog tokiame amžiuje aukštumų nebepasieksianti, bet ji labai džiaugiasi, kai jos fotodarbai suranda vietą žmonių širdyse. ,,Planų dar turiu daug, – kalba autorė. – Tegul tik likimas duoda daug lėto laiko, kad galėčiau viską įgyvendinti ir džiuginti žmones.“