
Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai varsto visų galimų institucijų duris siekdami įrodyti, jog Degaičių seniūnijos žemės turi būti įrašytos į mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašą. „Esame atlikę žemės našumo tyrimus. Rezultatus perdavėme Valstybės žemės fondui. Jiems liko tik išvesti vidurkį ir įrašyti duomenis į savo informacinę sistemą. Tačiau jie nė piršto nejudina be žemės ūkio ministro nurodymo, tad važinėjame, įrodinėjame visiems… Ir kas keisčiausia, kad tiek Lietuvos, tiek rajono valdžioje daug politikų yra ūkininkai, tačiau jiems mūsų problemos tarsi nė motais“, – teigė Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas.
Antanas NEKRAŠIUS
Įgyvendinant mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformą šalyje pernai įsigaliojo naujasis didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis, iš kurio „iškrito“ dalis Telšių rajono seniūnijų: Nevarėnų, Degaičių, Tryškių, Upynos ir Telšių miesto. Praradę mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą ūkiai prarado ir dalį Europos Sąjungos bei valstybės paramos.
Šiandien Žemės ūkio ministerija ieško galimybių koreguoti dabartinį didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapį. Ji derybose su Europos Komisija sieks, kad Lietuvos seniūnijos, kurių vidutinis žemės našumo balas yra nuo 34,50 iki 36,49, nuo 2020 m. būtų papildomai priskirtos prie vietovių, susiduriančių su specifinėmis kliūtimis.
„Degaičių seniūnijos žemės našumas – 37,48 balo, taigi praktiškai vieno balo skirtumas iki 36,49, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas V. Rakickas. – Degaičių ūkininkai savo lėšomis padarė žemės našumo tyrimus. Už juos sumokėjo 42 tūkst. Eur. Praėjusią savaitę tyrimo rezultatus nuvežėme į Vilnių – Valstybės žemės fondą. Jiems lieka tik apskaičiuoti vidurkį ir įrašyti į savo sistemą. Tai užtruktų 2–3 valandas…“ Bet Valstybės žemės fondas, anot V. Rakicko, atsisakė atlikti skaičiavimus, nes žemės ūkio ministras nedavė tokio nurodymo.
„Dabar važiuosime žemės ūkio ministrui įrodinėti… Ar tai yra normalu: valdžioje sėdi daug ūkininkų ir, atrodytų, turėtų būti žalia šviesa tokioms problemoms spręsti. Deja… – apgailestavo Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas. – Kreipiausi ir į vietinę valdžią. Prašiau, kad būtų kompensuota dalis ūkininkų patirtų išlaidų (dėl atliktų žemės našumo tyrimų, – red.), nes Degaičių seniūnijoje 400 ha yra valstybinės žemės, daug trihektarių, kurių savininkus sunku rasti. Atsakymo jokio.“
V. Rakicko manymu, šiuo metu yra svarbiausia įrodyti, kad Degaičių seniūnijos žemės yra nenašios ir joms grąžinti mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą. „Šiandien Degaičių seniūnijos žemių našumo balas yra 37,48. Bet, jeigu pasižiūrėtume į senesnius dokumentus, buvo 27–28 balai. Po konsolidacijos atsirado 38 arba 40 balų. Iš kur tokie skirtumai – niekas nepaaiškina, – kalbėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas. – Jeigu pavyks grąžinti Degaičių seniūniją į mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašą, manau, jog tą patį būtų galima pasiekti ir Tryškių bei Upynos seniūnijų ūkininkams. Abiejų minėtų seniūnijų žemės našumo balas yra 38,19. Atlikus normalius žemės tyrimus, pavyzdžiui, įvertinus, kad aplink Ubiškę, Dirmeikių kaimą žemė yra prasta, o geresnė tik Tryškių pusėje, arba kad Upynos seniūnijoje gera žemė tik link Šiaulių, o ties Kaunatava prasta – būtų visai kiti žemės našumo rezultatai.“
Vėl ūkininkams maža pinigų…