Lietuvoje keičiasi visuomenės nuostatos viešųjų daugiabučio erdvių klausimu: šiemet atlikta tyrimų bendrovės „Spinter” apklausa rodo, jog 93 proc. gyventojų rūpi jų gyvenamojo namo aplinka – kiemas, gatvė, poilsio zonos ar žaliosios erdvės. Ekspertai pažymi, jog, žmonėms praleidžiant daugiau laiko viešosiose daugiabučio erdvėse, labiau puoselėjama kaimynystė, stiprėja bendruomeniškumas.
Tyrimą inicijavusios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos tvirtinimu, visuomenės mentaliteto pokytį atspindi daugiabučių renovacijos programos įgyvendinimo tendencijos Lietuvoje. Vis daugiau savivaldybių pereina nuo pavienių namų modernizavimo prie viso kvartalo atnaujinimo, kai tvarkomi ne tik gyvenamieji būstai, bet ir greta esanti infrastruktūra – gatvės, kiemai, poilsio zonos, viešųjų erdvių apšvietimas ir kt.
Daugiau nei pusė (52 proc.) tyrime dalyvavusių apklaustųjų teigė, kad gyvenamojo namo aplinka yra labai svarbi aukštos gyvenimo kokybės kūrimui, dar 41 proc. mano, kad ji svarbi.
„Šie rezultatai – kontrastas su ta realybe, kurią galėjome matyti prieš 15 ir daugiau metų, kai gyvenamoji erdvė dažnai tartum baigdavosi už buto durų. Nuosavą būstą žmonės prižiūrėdavo, stengdavosi įsirengti kuo jaukiau, tačiau laiptinė ar kiemas buvo suprantami kaip „niekieno“ teritorija, kuriai niekas neskirdavo dėmesio“, – pažymi BETA direktorius.
Gyvenimo kokybė – kaip ją pagerinti?
Respondentai pasidalijo lūkesčiais, kokiomis priemonėmis būtų galima patobulinti gyvenamąją aplinką: 51 proc. įvardijo, jog gyvenimo kokybę ženkliai pagerintų tvarkingi šaligatviai, išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkyta asfalto danga kiemuose ir greta jų.
Apklausos dalyvių nuomone, taip pat verta orientuotis į žaliąsias zonas ir poilsio erdves: 46 proc. respondentų pageidautų geriau sutvarkytų gėlynų ir kitų želdinių šalia gyvenamojo namo, o 37 proc. norėtų įrengtų poilsio zonų, pastatytų ar sutvarkytų suoliukų.
Šiuo metu Lietuvoje vykdoma kvartalinė renovacija ne tik padeda sumažinti kvartale suvartojamos energijos kiekį, bet ir sukuria įvairią kitą naudą bendruomenėms ir miestams – atsigauna miesto erdvės, išauga turto vertė, taip pat didėja patrauklumas gyventojams ir verslui.
Kaimynų patirtis gali paskatinti pokyčius
Tyrimo metu 76 proc. respondentų, gyvenančių neatnaujintuose būstuose, teigė, kad savivaldybės finansinis indėlis į gyvenamojo namo aplinkos sutvarkymą paskatintų juos imtis namo renovacijos. Taip pat reikšmingą įtaką sprendimui renovuoti būstą daro kaimyninių namų pavyzdys.
„Tai, kad daugiabučių renovacijos geras pavyzdys įkvepia, pastebėjome jau seniai. Kaimynystėje renovuotas namas labai dažnai paskatina apie tai susimąstyti ir netoliese įsikūrusius žmones. Prie to prisideda tiek pagražėjusi gyvenamoji aplinka, tiek atnaujinto namo gyventojų atsiliepimai, griaunantys išankstinius stereotipus. Žinoma, lemiamu veiksniu vis dar tampa greitai pasklindanti informacija apie šiltesnius butus ir sumažėjusias šildymo sąskaitas“, – pasakoja V. Serbenta.
Nuotrauka iš BETA archyvo.
Loading ...
