
Telšių rajono savivaldybės tarybai siūloma pritarti UAB „Archstudija“ iniciatyvai ir patvirtinti specialiojo plano, kuris numato papildomas teritorijas vėjo elektrinių plėtrai, rengimo pradžią ir planavimo tikslus. Politikams pritarus, vėjo jėgaines būtų leista statyti Nevarėnų, Viešvėnų, Ryškėnų, Luokės ir Upynos seniūnijose. Tačiau po pirmojo viešinimo šiai iniciatyvai ėmė priešintis gyventojai, o ir Tarybos nariai skeptiškai įvertino tokius planus. Mat 2012 m. ta pati įmonė parengė, o Taryba patvirtino vėjo jėgainių specialųjį planą Degaičių, Eigirdžių, Patausalės, Dirmeikių, Tryškių, Ubiškės, Dūseikių kadastrinėse vietovėse, bet per bemaž septynerius metus minimose teritorijose nepastatyta nė viena jėgainė.
Savo ruožtu planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus UAB „L-Vėjas“ direktorius Saulius Velička žada rajonui šimtamilijoninių investicijų, o gyventojams – papildomų pajamų nuomojant žemę vėjo jėgainių parkui.
Antanas NEKRAŠIUS
Nori rengti dar vieną specialųjį planą
Dar praėjusių metų pabaigoje UAB „Archstudija“ kreipėsi į Telšių rajono savivaldybę dėl leidimo pradėti rengti vėjo elektrinių išdėstymo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Nevarėnų seniūnijoje (Nevarėnų, Mitkaičių ir Nerimdaičių kadastrinėse vietovėse), Ryškėnų seniūnijoje (Ryškėnų kadastrinėje vietovėje), Viešvėnų seniūnijoje (Viešvėnų, Rūdupių, Vembūtų kadastrinėse vietovėse), Luokės seniūnijoje (Luokės kadastrinėje vietovėje), Upynos seniūnijoje (Kaunatavos, Upynos, Dirvonėnų kadastrinėse vietovėse) specialųjį planą. Tačiau Telšių rajono savivaldybės tarybos minimas sprendimo projektas taip ir nepasiekė. Pradėjus svarstyti klausimą komitetuose, politikams kilo neaiškumų, esą kodėl įmonė, 2012 m. pasitvirtinusi specialųjį (vėjo jėgainių) planą Degaičių, Eigirdžių, Patausalės, Dirmeikių, Tryškių, Ubiškės, Dūseikių kadastrinėse vietovėse bei jose per tą laiką nepastačiusi nė vienos vėjo jėgainės, prašo dar vieno specialaus plano.
Po 2012 m. patvirtinto specialiojo plano įsigaliojimo pirmieji žemės sklypai vėjo elektrinei statyti buvo pradėti formuoti tik 2016 m. Nuo 2016 m. buvo pradėtas rengti 41 žemės formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti specialiojo plano sprendiniuose numatytose vietose žemės sklypus vėjo elektrinių jėgainių statybai. Kiek iš šių projektų buvo baigti, Telšių rajono savivaldybės administracijai nėra žinoma. Telšių rajono savivaldybės administracija nėra išdavusi nė vieno statybą leidžiančio dokumento vėjo elektrinės jėgainės statyboje galiojančio specialiojo plano ribose. Šiuo metu yra pradėtos 2 statybos projektų vėjo elektrinių jėgainių statybai projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros.
Paaiškinti motyvų, kodėl nepastačius nė vienos vėjo jėgainės teritorijose, kurios buvo numatytos 2012 m. patvirtintame specialiajame plane, prašomas leidimas rengti dar vieną specialųjį planą, į Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdį buvo pakviestas už planuojamą vėjo jėgainių ūkinę veiklą atsakingos UAB „L-Vėjas“ direktorius Saulius Velička.
Šimtamilijoninės investicijos
Praėjusią savaitę vykusio Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžio metu UAB „L-Vėjas“ direktorius S. Velička politikams aiškino, jog pagal 2012 m. patvirtintą specialųjį planą numatoma 64 vėjo jėgainių statyba. Esą visos procedūros – poveikio aplinkai vertinimas, techninio projekto rengimas, ilgalaikių žemės nuomos sutarčių su gyventojais pasirašymas, sutikimų dėl privažiavimo kelių, sutarčių su investiciniais bankais sudarymas ir pan. – užtrunka iki 8 metų. Tačiau šiandien esą visos procedūros baigiamos. Dalį vėjo jėgainių planuojama pradėti statyti jau kitų metų pavasarį, kitą dalį – 2021 m. Anot S. Veličkos, iki 2022 m. bus pastatytas maždaug 60 megavatų (MW) bendros galios vėjo jėgainių parkas (iš viso 64 vėjo jėgainės). Bendra investicijų suma siekia apie 150 mln. Eur. Kokia įmonė ketina investuoti, direktorius neatskleidė, tačiau patikino, kad tai – lietuviškas kapitalas.
Į komiteto narių klausimą, kodėl toliau neplanuojama vėjo jėgainių statyba šiuo metu galiojančio specialiojo plano teritorijose, UAB „L-Vėjas“ direktorius atsakė, jog rezerve yra numatyta dar 13 papildomų vietų. Dėl didesnio skaičiaus nepavyko susitarti su žemės sklypų savininkais.
Dar vieno specialiojo plano rengimo iniciatyva vėjo jėgainėms statyti, S. Veličkos teigimu, atsirado, kadangi norima plėtoti projektus, susijusius su atsinaujinančiais energijos ištekliais. O teritorijos Nevarėnų, Viešvėnų, Ryškėnų, Luokės ir Upynos seniūnijose pasirinktos, nes jos yra mažiau urbanizuotos, apgyvendintos, nėra saugomų teritorijų bei neturi kliuvinių kultūros paveldo atžvilgiu. Be to, keletas ūkininkų išreiškė pageidavimą, kad jų žemės sklypuose būtų statomos vėjo jėgainės.
Apsaugos zonoje draudžiama statyti gyvenamuosius pastatus
Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja Gintarė Baltrūnė pabrėžė, kad patvirtinus naują specialųjį planą, bus ribojamos žemės sklypų, kurie ribosis su vėjo elektrinių jėgainių statybai numatytais sklypais, valdytojų disponavimo savo nuosavybe teisės.
Tačiau UAB „L-Vėjas“ direktorius purtė galvą. Jo žodžiais, vienintelis apribojimas bus tas, kad 150–180 m spinduliu aplink vėjo jėgainę nebus galima statyti gyvenamųjų pastatų. Anot S. Veličkos, pagal visuomenės sveikatos centro reikalavimus, nakties metu gyvenamojoje aplinkoje garso triukšmo lygis negali viršyti 45 decibelų. O vėjo jėgainės skleidžiamas triukšmas yra apie 105 decibelai. Esą pritarus specialiojo plano rengimui, bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kuris konkrečiai atsakys, kokį poveikį vėjo jėgainė darys kiekvienoje teritorijoje.
Bet galima pavartyti jau atliktą – 2012 m. patvirtinto specialiojo plano – vėjo jėgainių poveikio aplinkai vertinimą. Jame teigiama, jog planuojamos vėjo jėgainių ūkinės veiklos metu atliekų susidarymas nenumatomas. Nedideli kiekiai metalo ir mišrių statybinių atliekų gali susidaryti numatomų vėjo elektrinių įrengimo – statybos metu, pamatų statybos darbų metu. Šios atliekos bus rūšiuojamos į specialius konteinerius ir pagal sutartis su atliekų tvarkytojais išvežamos toliau tvarkyti.
Eksploatuojant vėjo jėgaines susidarys fizikinė tarša: triukšmas, šešėliavimas, infragarsas ir žemo dažnio garsas, elektromagnetinė spinduliuotė.
Sklęsdamos per orą vėjo elektrinės rotoriaus mentės kelia aerodinaminį triukšmą, kurio garsumas priklauso nuo sukimosi greičio ir vėjo malūno sparnų formos bei savybių. Maksimalus vėjo elektrinių skleidžiamas triukšmo lygis – 104,9 dB. Esą galima daryti išvadą, kad 100 m atstumu minėtojo garso lygis sumažėja iki nejaučiamo žmogaus.
Elektriniai laukai paprastai yra sukuriami aukštos įtampos elektros perdavimo linijų aplinkoje. Kadangi generatorius yra gondoloje, 144–166 m virš žemės, elektromagnetinio lauko stipris neturės poveikio aplinkai, nes neviršys leistinos normos – nesieks 0,5 kV/m.
Vėjo jėgainių sukeliamas šešėliavimas gali turėti neigiamą vizualinį – psichologinį poveikį aplinkiniams gyventojams, gyvenantiems iki 300 m atstumu nuo vėjo elektrinių. Šešėliavimo poveikiui sumažinti vėjo elektrinių bokštai bus išdėstomi taip, kad rotoriaus menčių sukeliamas šešėliavimas nesiektų artimiausių sodybų teritorijų. Priešingu atveju (rotoriaus menčių šešėliams siekiant artimiausių sodybų teritorijas) gavus sodybų savininkų sutikimus, numatomas sodybų apsodinimas želdiniais, kurie užstotų vėjo jėgainę tuo laikotarpiu, kai jų šešėlis krenta į sodybą.
Tačiau už visus šiuos išvardintus nepatogumus žemės sklypų, kuriuose bus statomos vėjo jėgainės, savininkai gaus atlygį. Pasak S. Veličkos, dažniausiai su jais sudaromos ilgalaikės – 50–90 metų – žemės nuomos sutartys. Nors UAB „L-Vėjas“ direktorius konkrečių už žemės nuomą mokamų įkainių ir neatskleidė, tačiau paminėjo, kad preliminariai už 15 arų žemės sklypo nuomą mokama apie 2 000 Eur per metus. O jeigu į vėjo jėgainės apsaugos zoną (150 m spindulys) patenka kitam savininkui priklausantys sklypai – be šio raštiško sutikimo vėjo jėgainė nestatoma.
Gyventojai nesutinka. Reikalauja daugiau informacijos
Architektūros skyriaus vedėja G. Baltrūnė Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto narius informavo, kad Savivaldybei pradėjus viešinti iniciatyvą dėl vėjo elektrinių išsidėstymo Nevarėnų, Viešvėnų, Ryškėnų, Luokės ir Upynos seniūnijų kadastrinėse vietovėse rengimo – iš gyventojų sulaukta pasipriešinimo. Vedėjos teigimu, per dešimt dienų sulaukta gausybės telefono skambučių, kur žmonės piktinosi iniciatyva ir teigė jai nepritariantys. Taip pat gauta ir keletas raštiškų nesutikimų.
Daugiausiai prieštaraujančių – Nevarėnų seniūnijoje. Anot G. Baltrūnės, Savivaldybė gavo Nevarėnų seniūnijos seniūnaičių sueigos posėdžio protokolą. Sueigoje gyventojai aiškiai išsakė savo poziciją: nepritarti vėjo jėgainių išdėstymo Nevarėnų seniūnijoje specialiajam planui, kol nebus gauta išsami informacija apie galimą vėjo elektrinių įtaką gamtinei ir gyvenamajai aplinkai.
Komiteto posėdyje dalyvavusi Nevarėnų seniūnijos seniūnė Vilma Šakienė pridūrė, kad Mitkaičių, Nerimdaičių ir Nevarėnų gyventojai kategoriškai nesutinka su planuojama vėjo jėgainių statyba. Esą žmonėms nebuvo suteikta jokia informacija, kyla daug klausimų ir neaiškumų.
UAB „L-Vėjas“ direktorius gūžčiojo pečiais, esą visa informacija gyventojams bus pristatyta prasidėjus specialiojo plano rengimo procesams. O tam reikia Tarybos sprendimo. Nes tik rengiant specialųjį planą yra atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.
Tačiau G. Baltrūnė nenusileido. Vedėja tvirtino, kad niekas vėjo jėgainių plėtros iniciatyvai neprieštarauja. Iniciatorių prašoma suorganizuoti susitikimus su gyventojais, kuriems detaliau būtų pristatyta planuojama veikla.
Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Tarvainis pritarė G. Baltrūnės žodžiams ir ragino specialiojo plano iniciatorius pirmiau susitikti su gyventojais bei atsakyti į jų keliamus klausimus. Galbūt netgi atlikti apklausą žmonių, kurie savo žemės sklypuose sutinka statyti vėjo jėgaines, ir jiems priklausančias teritorijas, atliekant korekcijas, įtraukti kaip papildomas į šiuo metu galiojantį 2012 m. patvirtintą specialųjį vėjo jėgainių išdėstymo planą. O žmonių, kurie yra kategoriškai prieš vėjo elektrinių statybą, žemę palikti ramybėje.
Klausimas: kur baltrūnė gyvena? Kiek girdėjau Klaipėdoje, tad tokiu atveju jai nusispjauti į Telšių rajono gyventojų problemas, juk ne jau sveikatą gadins, o kaimiečiams, o „otkatai” jau, ko gero, paimti, reikia atidirbinėti.
Jau mačiau,kur sudėtos sparnuotės, aukščio vamzdynai ir generatoriai. Taip,kad galit nediskutuoti. „valdžia nutarė”
Skirtingai negu profesorius, Baltrūnė yra padori architektė ir kyšių neima…
Ka žmones galvoja, parduot reiks nekilnojamą turtą jei norėsis ilgiau ant šios žemelės vaikščioti. Juk tai taip kenksminga dėl žemo dažnio infragarso bangų. Veziniai susirgimai bei augliai duos darbo mūsų sundaktariams.
planuojamos vėjo jėgainių ūkinės veiklos metu atliekų susidarymas nenumatomas…
gerdamas kava iš vienkartinio ir tai šiukšlę sugeneruoji 🙂
Užsienyje sutartys sudaromos 25m,kaina nuo 15000eur.plius procentai nuo parduodamos pagamintos elektros.Labai reikia žiūrėti sutartyje į utilizavimą sutarčiai pasibaigus t.y.PAMATŲ išvežimas,melioracijos sutvarkymas,kelių.ir t.t.