Istorijos mokytoja Gitana Piktužytė: „Man patinka tai, ką darau“

Spalio 26 dieną penkiolika Lietuvos pedagogų išvyko semtis patirties į Suomiją pagal projektą „Mokytojai Lietuvai“.
Žemaitijos regionui atstovauja Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos istorijos mokytoja Gitana Piktužytė. Ji viliasi, jog šie mokymai sustiprins įkvėpimą, kad tai, ką darai, yra verta daryti.
Aurelija SERVIENĖ

Įkvėpimo – į SuomijąKurti naują
G. Piktužytė džiaugiasi, jog jai likimas padovanojo tokį siurprizą – mokymus Suomijoje. Užpildžiusi anketą ir parašiusi motyvacinį laišką, kodėl verta dirbti mokytoju, projekto koordinatoriams įrodė, kad ji tikrai mėgsta savo darbą ir dėl jo stengiasi.
Pirmajame projekto dalyvių ir organizatorių susitikime Vilniuje Gitana sutiko pedagogų bendraminčių, kurie jaučiasi panašiai kaip ir ji. „Turime bendrų interesų, galėsime pasidalyti patirtimi, o galų gale – pasiguosti, ko neužtenka, ko tu norėtum daugiau. Tai nėra pirmoji mano stažuotė, esu daug kur buvusi, daug gimnazijų aplankiusi. Kiekvieną kartą turi gauti lašą įkvėpimo, kad verta tai daryti“, – kalbėjo pedagogė.
Svečioje šalyje mokytojai patirties semsis dvi savaites. Lankysis įvairių lygmenų švietimo įstaigose: darželiuose, pradinėse bei vidurinėse mokyklose, universitetuose, susitiks su Suomijos švietimo srities atstovais. Grįžę į Lietuvą, pedagogai turės surengti 10 seminarų-susitikimų ir pasidalyti įgyta patirtimi.
Istorijos mokytoja Gitana Piktužytė: „Man patinka tai, ką darau“
Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos mokytoją G. Piktužytę darbe lydi sėkmė. Ją giria mokyklos bendruomenė, jos iniciatyvas palaiko ir skatina vadovai, mokytoją myli mokiniai. Tikriausiai todėl ji ugdymo įstaigoje ne kartą pelnė įvairių apdovanojimų. O štai šiais metais Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus buvo apdovanota „Mokytojo šviesulio“ nominacija.
Apie darbą gimnazijoje
Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje mokytoja dirba jau 20 metų. „Čia man yra rojus! Tolerantiški vadovai leidžia dirbti taip, kaip nori, o tai yra labai svarbu, tu turi laisvę ir nebijai būti nesuprastas. Tai yra labai didelis pliusas. Aš nesu tradicinių pažiūrų mokytoja, labai nemėgstu daryti to, kas asmeniškai nepatinka ar nematau prasmės“, – tikino pedagogė.
G. Piktužytė gimnazijoje vaikus moko istorijos ir pilietinio ugdymo. „Esu daug kur dirbusi ir puikiai suprantu, kad be gerų, sąmoningų, supratingų, puikiai išauklėtų vaikų nieko nepadarysi, prie to labai daug prisideda ir tėvai“, – sakė pašnekovė. Per daugelį metų gimnazijoje ji vis dar negali atsidžiaugti, jog nuolat atranda smagių vaikų, su kuriais jai lengva dirbti. Savo mokinius pedagogė visuomet vadina protingais vaikais, o jų žinių trūkumą ar neišmanymą – nepatirtimi: „Tu esi jaunas. Tu viską išmoksi, sužinosi, tu turi visas galimybes, jei tu tik norėsi.“
Vakarais moko suaugusiuosius
Užvėrusi gimnazijos duris, Gitana vakarais skuba į kitą švietimo įstaigą – Telšių suaugusiųjų mokyklą. Mokytoja pastebi, jog kažkada buvęs šios mokymosi įstaigos aukso amžius baigėsi. Mokinių skaičius vis mažėja, jų motyvacija – taip pat.
Mokytojai nusivylę
Šiandien G. Piktužytė mokytojų bendruomenėje jaučia nusivylimą, bet to visiškai negali pasakyti apie save: nors dirba daug – vakarais, savaitgaliais ir per mokinių atostogas, kol kas meilės mokytojos darbui sako nepraradusi.
„Labai sunku vertinti šiandienos švietimo sistemą, nes man patinka tai, ką darau. Kai man nebepatiks, aš iš darbo išeisiu. Kol kas aš dar galiu, dar turiu kantrybės. Mokytojai nuolat jaučia didelį spaudimą dėl nepripažinimo. Matau bendrą vaizdą: mokytojo nepripažįsta kaip rimto specialisto, daug išgyvenančio ir daug dirbančio“, – svarstė mokytoja. Švietimo sistema, anot pašnekovės, kad ir kokia tobula būtų, jos neišspręsi nesukūręs stiprios materialinės bazės.
Palaiko profesinę sąjungą
G. Piktužytė atvirai sakė, jog niekada nepriklausiusi jokiai profesinei sąjungai, tačiau jų veiklos tikrai nesmerkia, pritaria ir palaiko: „Turbūt aš nebuvau tiek supykusi ant pasaulio ar ant darbdavio ir išvis aš nežinau, ar reikia pykti, kad kas išspręstų tavo problemas. Atlyginimą didinti reikia – palaikau mintį, bet man kol kas viską kompensuoja rezultatas, kada padarai darbą ir matai, kad pavyko.“
Šiuolaikiniai mokiniai
Per ilgus pedagoginio darbo metus mokytoja teigė sutikusi labai gerų vaikų ir pastebėjusi, kad šiandien mokykloje gerai elgtis, gerai mokytis jau nebėra gėda, kaip buvo seniau, tuomet, kai ji mokėsi. Dabar vaikai nori lygiuotis į geriau besimokantįjį, turi plataus profilio žinių, yra komunikabilūs, turi ir siekia tikslų. Istorijos mokytoja visada skatina vaikų iniciatyvas, leidžia jiems išsakyti savo nuomonę ir net pasiginčyti, jei tik mokinys jaučiasi teisus.
Ar lengva vaikus sudominti istorija? G. Piktužytė sakė mokinius kviečianti pabandyti įsivaizduoti, kas bus po 100 metų – ar bus taip, kaip šiandien. „Mes per pamokas narstome feodalizmo epochą, nors šio žodžio skambesio savo aplinkoje šiandien niekas jau nebegirdi… Mokinius raginu tai suvokti kaip pamoką: tai, kas yra šiandien, to nebebus ir niekada nebegrįš, nesikeičia tik žmonių santykiai“, – mintimis dalijosi telšiškė.
Regionų atskirtis
Mokytoja ragina pamatuoti tai, ką mes gavome ir ko išmokome atkūrus Nepriklausomybę. Jos nuomone, daug dalykų priklauso nuo žmogaus, nes būtent jis ir yra kūrėjas.
Istorikei liūdna dėl didžiulės regionų atskirties nuo Vilniaus: „Vilniaus aš jau nebelaikau Lietuva, tai – Europa. Ten sukurta citadelė, kur galima pasisemti daugybės dalykų: kultūrinių, dvasinių ir kt. Mes esame, deja, regionas… Jaučiu didžiulę atskirtį, tiesiog prarają, todėl stengiuosi su mokiniais kuo dažniau aplankyti sostinę.“
Ji taip pat ragina mokinius, jeigu yra galimybė, išvažiuoti į Vakarus, pasisemti jų kultūros: „Baikite mokslus čia ir leiskite sau patirti Vakarus, ir jei tik įmanoma, jei laikai pasikeis – grįžkite. Mums reikalingos injekcijos savų žmonių, grįžusių su didele patirtimi.“
Savaitgaliai – su turistais
Pedagogė G. Piktužytė turi savo hobį – ji yra kvalifikuota gidė. Todėl dažną savaitgalį ją galima pamatyti vaikštinėjančią po Žemaitijos sostinę su grupėmis turistų. Gidė prisipažino, kad jai labai smagu matyti Telšiais besidžiaugiančius žmones. „Aišku, aš jiems pristatau savo miestą tik iš gerosios pusės, problemų nepasakoju“, – šypsojosi telšiškė.