
Šimtas metų… Baltoji mokykla, švytinti šalia Mažosios bažnytėlės (taip ją vadina telšiškiai – oficialus pavadinimas yra Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia), sulaukė šimtmečio. Gražus jubiliejus. Kasmet mokykla palydi į Žemaitiją, Lietuvą ir Pasaulį po šimtą ar daugiau gražių jaunų žmonių, kupinų svajonių, noro gyventi, džiaugsmo ir, tikiuosi, ilgesio… Ilgesio gimtajai Žemaitijai bei Baltajai paukštei, nutūpusiai ant vienos iš septynių kalvų, sudarančių Žemaitijos sostinę.
Šimtas metų – tai bus tūkstančiai palydėtųjų į skrydį… Tai – milijonai darbo valandų, šimtai tūkstančių įvykių, džiaugsmo, graudulio ir pasididžiavimo minučių. Tai – kasdienybė, apie kurią paprastai nekalbama… O svarbiausia – meilė ir žmogiškumas. Šiluma ir šviesa, kurią Baltoji mokykla dovanoja jau kelintai telšiškių kartai.
Tarp tų išskridusiųjų yra mokslo daktarų, politikų, lakūnų ir laivų kapitonų, keliautojų, rašytojų ir poetų, muzikų, aktorių. Baltoji paukštė didžiuojasi savo paukšteliais. Tų, aukštai pakilusiųjų, tėra keli šimtai. Bet yra tūkstančiai, kuriais didžiuotis kartais pamirštama, bet jie yra mūsų žemės druska ir pasaulio esmė. Tai – paprastas provincijos gydytojas, kuris išklauso močiutės skundus, nustato teisingą diagnozę ir ją pagydo. Ūkininkas, gaminantis skanų sūrį, inžinierius, eilinis statybos darbininkas, pastatantis patogų ir gerą namą… Tie paprasti dori žmonės, kasdien sąžiningai atliekantys savo darbą, – tokių Baltoji mokykla išugdė daugybę. Visi jie mylimi, visų savo paukštelių Paukštė ilgisi, laukia, prisimena juos.
Balandžio 28 dieną bus iškilmingai paminėtas Baltosios mokyklos – Telšių Žemaitės gimnazijos – šimtmetis. Minėjimas prasidės dvyliktą valandą Mišiomis Mažojoje bažnytėlėje. Laukiame visų – buvusių bei esamų, gerbėjų ir bičiulių, šiaip susidomėjusių, kurie gal ateis pas mus. Bus proga sušilti, prisiminti, pamatyti, pajusti tai, kas gal jau kiek primiršta, bet iki šiol brangu ir yra giliai mūsų širdyse.
Balandžio 29 dieną įvyks konferencija Žemaitės dramos teatre – ten bus kalbama apie rašytoją, davusią gimnazijai vardą. Kas ji: bajoraitė, kaimo moteris, gabi ir talentinga rašytoja, kilnios dvasios aktyvi visuomenininkė, mylėjusi gimtinę? Apie tai irgi verta pamąstyti, sužinoti.
Elė KAKANAUSKIENĖ